Nepadauginsime sakydami, jog atkrytis alkoholiko ar narkomano gyvenime – gyvybės ir mirties klausimas. Kiekvienas atkrytis – rulete su mirtimi. Nuo vieno ar dviejų stikliukų, vienos ar dviejų dozių neišvengiamai grįžtama prie didelio užgėrimo ar narkotikų vartojimo kurį laiką. Atkritę žmonės dažnai nusižudo arba miršta dėl nelaimingų atsitikimų, perdozavimo, sveikatos problemų. Pavyzdžiui, jei pažeistos jūsų kepenys, tai jos iškart (ne palaipsniui) grįš prie to paties pažeidimo lygio, kuriame buvo kai gėrėte. Kai kuriems pasiseka nutraukti atkryti greitai, pačioje jo pradžioje, bet kiekvienas atkrytis yra mirtinai pavojingas. Mažiausia, kas gali atsitikti – psichologinė kančia, o blogiausia – galite nukeliauti ten, iš kur kelio atgal nebėra.

Turime suprasti tą faktą, kad atkrytis – tai pastovus pavojus ir daugelio mūsų sveikimo proceso dalis.

Daugelis alkoholikų ir narkomanų, prieš pasiekdami ilgalaikę blaivybę, atkrenta vieną ar kelis kartus. Mažumai pasiseka ir jie neatkrenta niekada. Geriausia mokytis iš tų, kurie niekada nebuvo atkritę, bet tam, kad apsaugotumėte save nuo galimo atkryčio, reikia nepamiršti ir tų, kurie atkritinėjo. Pati geriausia išeitis – niekada neatkristi. Suprasdami atkryčio galimybę, mes neturėtume tuo pasiteisinti pačius atkryčius ir nesistengtume jų išvengti. Pirmas ar sekantis atkrytis gali būti paskutinis.

Po to, kai nustojote gerti ir išsiblaivėte, jums svarbiausia išlikti blaiviu. Bet, kad tai padarytume reikia suprasti, jog mes esam alkoholikai (narkomanai) ir mums daugiau niekada negalima gerti ir vartoti narkotikų. Tačiau mes taip pat turime suprasti, kad cheminė priklausomybė ir daugelį metų įprastas elgesys užprogramavo mūsų kūnus instinktyviai išgėrimu (vartojimu) reaguoti į atitinkamas emocijas, situacijas ir jausmus. Daugelis atkritusių žmonių pasakoja, kad imant pirmą stikliuką (dozę) jiems atrodė, jog jie buvo lyg „valdomi autopiloto“, lyg būtų kinoteatre ir šaltakraujiškai iš šono žiūrėtų į save patį, užeinantį į barą, atkimšinėjantį butelį ar besiruošiantį užsitraukti (susileisti) kvaišalus.

Tame yra tiesos. Mes dresavome save (dažnai kelis metus ar dešimtmečius) automatiškai griebtis taurelės (dozės), kaip vienintelio būdo pajusti malonumą ar palengvinti savo kasdienes problemas. Kiti, chemiškai nepriklausomi žmonės, randa kitų būdų susitvarkyti su šiomis problemomis, bet mes težinome tik alkoholį ar narkotikus. Kai atkrintame, mes vėl paleidžiame alkoholinį filmą, vaidindami savo alkoholiko (narkomano) vaidmenį, o vėliau, jau po visko, realybė sunkiai užgriūna mus skausmingais gėrimo padariniais.

Tam, kad išliktume blaivūs mes turime perdresuoti save, persiprogramuoti taip, kad pagunda išgerti ar pavartoti būtų automatiškai nuslopinama esant aplinkybėms, kurioms esant anksčiau gerdavome ar vartodavome narkotikus.

Visų pirma mums reikia nustatyti tuos veiksnius, kurie sukelia pagundą išgerti, tam, kad bet kokia kaina galėtume jų išvengti. Tuomet, pamažu, neskubėdami turime išmokti naujų metodų ir strategijų padėsiančių blaiviai įveikti sunkumus ir spręsti gyvenime iškylančias problemas.


Šaltiniai Secular Organizations for Sobriety ir Стоп наркотик!
Vertė Audronis