Plačiai paplitusi nuomonė, kad alkoholikai – pasmerkti žmonės. Tai neteisinga nuomonė, sėjanti pesimizmą ir beviltiškumą alkoholikų ir jų artimųjų tarpe bei verčianti susitaikyti su ištikusia bėda. Taip, alkoholizmas – bėda, bet ją galima įveikti, jei imsitės protingų ir ryžtingų veiksmų.
Blaivybės pasirinkimą galima drąsiai vadinti moraliniu žygdarbiu, nes žmogus ne tik išsivaduoja nuo proalkoholinio užprogramavimo, bet ir atneša daug gero sau, savo šeimai, draugams ir visuomenei. Jis tampa ne tik sąmoningas ir sveikas, jis tampa blaivybės pavyzdžiu visiems aplinkiniams, o svarbiausia – jaunimui. Tikrasis gyvenimas ir yra blaivybė, o alkoholis atima iš žmogaus viską, kas jam yra brangiausia… ir, paradoksas – žmogus pats už tai sumoka visomis prasmėmis: ir už degradacijos procesą, ir už jos pasekmes.
Psichofiziologas G. A. Šičko moksliškai įrodė alkoholizmo išplitimo priežastis ir atrado psichologinę priklausomybės formulę. Potraukis vartoti alkoholį yra priklausomybė – pasichologinė ir fizinė-cheminė, kuri išsivysto dėl proalkoholinio („pro“ lot. „už“) sąmonės užprogramavimo. Priklausomas žmogus negali laisvai protauti ir rinktis, jis daro tik tai, kam yra užprogramuotas.
Šiuo metu – tai vienintelis metodas pasaulyje, beveik 100 proc. garantuojantis, kad atsikratysite priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų vartojimo, rūkymo ir kt. žalingų įpročių.
Mokslininkas G. Šičko sukūrė medicinos, psichologijos ir pedagogikos žiniomis pagrįstą gydymo metodą. Pasak G. Šičko, jei nėra vaistų, galinčių išgydyti žmogų nuo potraukio svaigalams, reikia padėti žmogui pakeisti jo psichologiją. Tai yra, reikia padėti svaigalus vartojančiam norėti būti blaiviu. Būtina, kad žmogus nebevartotų alkoholio, narkotikų ar mestų rūkyti ne todėl, kad jam tai liepiama, o dėl to, kad to trokšta jis pats.
Blaivybės pradžioje kartais pritrūksta stiprybės savarankiškai ir motyvuotai pradėti blaivų gyvenimą, todėl geriau pasieškoti specialistų vedamų grupių pagal Šičko metodą. Čia informacija pažintinė - koks apskritai tai metodas, o stipresni psichologiškai gali ir savarankiškai padirbėti. Šičko siekė, kad su šia metodika žmonės susipažintų laisvai, o specialistai padėtų sunkesniais atvejais.
Pagrindinė mintis - kad žalingo įpročio reikia sąmoningai atsisakyti, o ne slopinti norą išgerti. Mūsų valia pritaikyta siekti tikslams, o ne slopinti norus. Kai sąmoningai atsisakome alkoholio, turime savo valią nukreipti kitam tikslui - blaiviai ir sveikai gyvensenai - tik tuomet galime atsikratyti alkoholio. Blaivybė yra natūrali žmogaus būsena ir geros sveikatos pagrindinė sąlyga.
Be to, žalingas įprotis yra tik blogas įprotis, kurį turime pakeisti geru - blaivybe, sveika gyvensena. Tam ir rašomas dienoraštis - kad išsiugdytume naują gerą įprotį - blaivią gyvenseną. Dienoraštis rašomas mažiausiai 2 mėnesius (tai laikas, per kurį psichologiškai suformuojamas naujas įprotis). Jis dar ir nuolatos pavartomas, skaitomas, o baigiamas rašyti tuomet, kai susiformuoja stiprus naujas įprotis - blaivybė.
Dienoraščio rašymo taisyklės:
- rašyti tik prieš miegą;
- rašyti tik tiesą;
- negalima to daryti formaliai ir nenuoširdžiai;
- atsakymai turi būti išsamūs, o ne "taip" ar "ne";
- jame užrašomi visi praeitos dienos įvykiai.
Dienoraščio pildymo punktai:
1. Vardas.
2. Data, savaitės diena, tikslus laikas.
3. Parašoma būklė: "Šiandien aš blaivas".
4. Jei buvote geriančių kompanijoje, smulkiai aprašykite savo savijautą ir elgesį.
5. Požiūris į pasiūlymus išgerti, parašyti, kaip ir kiek atsisakėte.
7. Mintys apie alkoholį (svarbiausias dienoraščio punktas) - kuo plačiau, buvo ar nebuvo minčių išgerti, naujas nuostatas apie alkoholį.
8. Sapnai apie alkoholio vartojimą (jei sapnavote, parašykite sapną).
9. Nusiteikimas blaivybei (džiaugsmas blaivybe, naujo gyvenimo privalumai).
10. Tolimesnė blaivybės programa (užrašyti realų laiką, kuriam atsisakote alkoholio, jei pasibaigė, jį pratęsti).
11. Blaivybės įsitikinimai (ar tvirti, ar ne).
12. Sąmonės šviesėjimas (su kiekviena blaivybės diena ji šviesėja, aprašykite, ką jaučiate, kaip vis aiškiau matote alkoholio žalą ir blaivybės privalumus).
13. Gęstantis įprotis išgerti (silpnėja, praeina, išnyksta).
14. Poreikis išgerti (mažėja ar ne).
15. Išgyvenimai (aprašymas), susiję atsisakymu nuo alkoholio (abejonės, tvirtėjantis įsitikinimas blaiviai gyventi).
16. Požiūris į girtus, alkoholio kvapą, alkoholio parduotuves, barus ( erzina, traukia, abejingas).
17. Fizinė savijauta (negalavimai, sveikatos pagerėjimas, miegas, apetitas ir t.t.).
18. Psichinė būklė (nuotaika, emocijos, mintys, norai).
19. Moralinė būsena (požiūris į savo poelgius, savo elgesio vertinimas, santykiai su aplinkiniais, sąžinės graužatis).
20. Santykiai su giminaičiais, draugais, bendradarbiais ryšium su perėjimu į blaivią gyvenseną.
21. Praėjusios dienos įspūdžiai (pozityvūs, įdomiausi).
22. Savarankiškas darbas, padedantis atsikratyti alkoholinės priklausomybės, dienoraščio skaitymas, specialios informacijos skaitymas, filmų, programų ir paskaitų apie blaivybę peržiūra, kritiškas savo alkoholinės praeities suvokimas, blaivios gyvensenos (pirmiausia savo pavyzdžiu) propagavimas.
23. Nusiteikimas blaivybei rytdienai: "Rytoj aš taip pat blaivus".
Dienoraštis pildomas laisva kalba, nesistengiant nieko pagražinti, labai atvirai. Vieną dienoraščio dalį reikia atskirti ir į tą dalį užrašyti visą atrastą naudingą informaciją, tiesą apie alkoholį ir blaivią gyvenseną (čia jau nebūtinai prieš miegą, galima bet kada)- tam, kad turėtumėte savo surinktus aiškius argumentus ir motyvus blaivybei, (juos kartas nuo karto perskaityti).
Tam, kad užtvirtinti teoriją, naudinga pasvarstyti šiais klausimais ir į juos atsakyti:
1. Kodėl psichiškai normalūs žmonės atlieka prieštaraujančius sveikai nuovokai, savižudiškus veiksmus - vartoja nuodingas medžiagas, narkotikus, tame tarpe etanolį (alkoholį) ir nikotiną?
2. Kodėl alkoholikai neskaito savęs alkoholikais?
3. Ar gali alkoholizmas "praeiti savaime"?
4. Kuo paremtas alkoholizmas, o kuo - blaivybė?
Svarbus papildymas apie dienoraščio rašymą. Jis rašomas ne mažiau, kaip du mėnesius, jei reikia, ir ilgiau, nes tai labai svarbus blaivybės motyvatorius.
Jei rašomas ilgiau, tuomet tokia tvarka:
- pirmą mėnesį - kasdien;
- antrą mėnesį - kas antrą dieną;
- trečią mėnesį - du kartus į savaitę;
- ketvirtą ir penktą mėnesį - kartą į savaitę;
- šeštą mėnesį - kartą į dvi savaites.
Dienoraštis rašomas tiek ilgai, kiek yra poreikis ir kol susiformuoja tvirtas nusiteikimas blaivybei.
Iš G. A. Šičko knygos "Išsilaisvinimas nuo alkoholizmo, žingsnis po žingsnio"
Viltė
www.ruvi.lt
1. Prie narkotinės medžiagos labai greitai priprantama – išsivysto priklausomybė.
2. Vartojant alkoholį tam, kad būtų pasiektas tas pats efektas, reikia vis didesnių dozių.
