1. Prie narkotinės medžiagos labai greitai priprantama – išsivysto priklausomybė.
2. Vartojant alkoholį tam, kad būtų pasiektas tas pats efektas, reikia vis didesnių dozių.
Alkoholio vartojimas - žalojantis sveikatą žalingas įprotis, todėl negali būti nei saikingo, nei kultūringo žalingo įpročio.
Nekenksmingų alkoholio dozių nėra: net epizodiniai išgėrimai gali atvesti į alkoholinę priklausomybę. Alkoholis turi akumuliatyvinę savybę, t.y., savybę kauptis organizme. Jis gali būti šalinamas (priklausomai nuo išgerto kiekio) nuo 8 iki 20 ir daugiau dienų. Jei neišlaikomas toks blaivybės intervalas ir geriama toliau, vyksta chroniška organizmo intoksikacija.
G.Šičko sudarė priklausomybės susidarymo shemą, kurią jis suskirstė į šešias pakopas:
1) Programa iš išorės – tėvai, mokykla, visuomenė ir informavimo priemonės;
2) Įsitraukimas į programą – pirmas žingsnis paprastai sunkus, atmetantis (pirma cigaretė ir pirmas stikliukas paprastai sukelia šleikštulį);
3) Įprotis – įprantama retkarčiais (šventės, progos) išgerti, parūkyti;
4) Poreikis – įprotis “ima” viršų, pradeda valdyti žmogų;
5) Poreikis tampa gyvenimo nuostata arba įsitikinimu, kuriems pajungiamas visas gyvenimas;
6) Pabaiga – čia G.Šičko turi omenyje mirtį nuo išorinių programų, tapusių įsitikinimais, valdančiais gyvenimą, taip ir nepraregėjus..
Ši shema – ilgalaikių mokslinių tyrimų rezultatas ir taikoma ne tik degradavusiems žmonėms, ja parodomas kiekvieno žmogaus galimas kelias į priklausomybę, kuris, deja, visiems vienodas..
Viltė
www.ruvi.lt