Pirmiausiai turime suvokti, kad saiko matas alkoholiui – narkotinei medžiagai –  nėra taikomas dėl dviejų priežasčių:


1. Prie narkotinės medžiagos labai greitai priprantama – išsivysto priklausomybė.

2. Vartojant alkoholį tam, kad būtų pasiektas tas pats efektas, reikia vis didesnių dozių.

Alkoholio vartojimas - žalojantis sveikatą žalingas įprotis, todėl negali būti nei saikingo, nei kultūringo žalingo įpročio.

Nekenksmingų alkoholio dozių nėra: net epizodiniai išgėrimai gali atvesti į alkoholinę priklausomybę. Alkoholis turi akumuliatyvinę savybę, t.y., savybę kauptis organizme. Jis gali būti šalinamas (priklausomai nuo išgerto kiekio) nuo 8 iki 20 ir daugiau dienų. Jei neišlaikomas toks blaivybės intervalas ir geriama toliau, vyksta chroniška organizmo intoksikacija.

G.Šičko sudarė priklausomybės susidarymo shemą, kurią jis suskirstė į šešias pakopas:

1) Programa iš išorės – tėvai, mokykla, visuomenė ir informavimo priemonės; 

2) Įsitraukimas į programą – pirmas žingsnis paprastai sunkus, atmetantis (pirma cigaretė ir pirmas stikliukas paprastai sukelia šleikštulį); 

3) Įprotis – įprantama retkarčiais (šventės, progos) išgerti, parūkyti; 

4) Poreikis – įprotis “ima” viršų, pradeda valdyti žmogų; 

5) Poreikis tampa gyvenimo nuostata arba įsitikinimu, kuriems pajungiamas visas gyvenimas; 

6) Pabaiga – čia G.Šičko turi omenyje mirtį nuo išorinių programų, tapusių įsitikinimais, valdančiais gyvenimą, taip ir nepraregėjus.. 

Ši shema – ilgalaikių mokslinių tyrimų rezultatas ir taikoma ne tik degradavusiems žmonėms, ja parodomas kiekvieno žmogaus galimas kelias į priklausomybę, kuris, deja, visiems vienodas..

Viltė
www.ruvi.lt