Jie vadinami mitais todėl, kad niekuo nepagrįsti - tai tiesiog keliaujanti liaudies "išmintis". Pavojingi tuo, kad mes jais patikime ir pradedame ne tik teisinti priklausomybę, bet ir vadovautis savo gyvenime. Perskaitę juos suprasite, kaip plačiai jie yra paplitę ir kaip daug žmonių jais tiki ir perduoda kitiems.

Taigi:

„Alkoholis - tai normali gyvenimo dalis“

Deja, taip nėra. Normali žmogui yra prigimtinė blaivybės būsena, o alkoholio vartojimas
- primestas žalingas įprotis, kuris yra perduodamas iš kartos į kartą, todėl tai gali
pasirodyti “normalu”.
Pagal PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) statistiką, praeito amžiaus ir šio amžiaus pradžios gyvenimo trukmės sumažėjimas
tiesiogiai siejamas su gyvenimo būdu: stresu, žalingais įpročiais ir  neteisinga mityba.
Realybė tokia: PSO alkoholis yra pripažintas legaliu narkotiku, kuris sukelia priklausomybę ir
žaloja sveikatą, todėl normalia gyvenimo dalimi pavadinti narkotiką nelogiška.

„Alkoholis naudingas sveikatai“

Tai labai paplitęs mitas tarp vynų mėgėjų ir “taurių” stiprių gėrimų mėgėjų. Tuo tarpu tiesa yra
paprasta: alkoholis visuose gėrimuose išlieka narkotiku. Kuo didesnė alkoholio koncentracija
gėrime, tuo jis pavojingesnis. Jokių naudingų organizmui medžiagų alkoholiniai gėrimai negali
turėti, jei juose yra etanolio, kuris bet kokiam gyvam organizmui yra nuodas.

„Alkoholis - vyriškumo simbolis“

Vis daugiau jaunimo dėl šios priežasties įsitraukia į alkoholizmą - jie nori greičiau atrodyti ir būti
suaugusiais. Augančiam ir bręstančiam jaunam organizmui alkoholis ypač kenkia, nes pažeidžia
visas vystymosi funkcijas. Šio mito pasekmė ir mūsų laikų liūdna tendencija - jaunėjantys
alkoholikai.

„Gerti alkoholį ar ne - kiekvieno asmeninis reikalas“

Toli gražu, tai viena iš didžiausių iliuzijų. Gyvename visuomenėje, todėl geriančiojo elgesys
vienaip ar kitaip veikia aplinkinius - nuo šeimos iki visuomenės. Geriantys žmonės yra socialiai
pavojingi: daugybė nusikaltimų ir avarijų įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio, ir nukenčia niekuo
dėti žmonės.
Be to, geriantieji ardo tautos genofondą, t.y., įtakoja šalies jaunosios kartos sveikatą ir ateitį.

„Alus - ne alkoholis“

Kiekvieno alkoholinio gėrimo neatsiejama dalis yra spiritas.Jie skiriasi tik stiprumu ir specifiniais
priedais.
Medicina jau įrodė, kad alus stipriau, nei degtinė, ardo smegenų ląsteles, o kartu ir intelektą, bei
ardo psichiką. Alaus mėgėjams smarkiai pakinta širdis - ji padidėja ir apauga riebalais. Medikai
alaus mėgėjų širdį vadina “alaus” arba “jaučio” širdimi dėl jos dydžio.

„Alkoholis - smagu, nuima stresą, atpalaiduoja“

Alkoholis yra pripažintas depresantas: jo sukelta euforija yra trumpalaikė. Jei žmogus turi poreikį
kelti sau nuotaiką alkoholiu - tai jau pirmas signalas, kad vystosi priklausomybė.
Girti gali atrodyti juokingai ir nepiktybiškai, bet tik iš šalies. Girti dažnai padaro tai, ko blaivūs
niekada neišdrįstų padaryti ir kurių išsiblaivę dažnai nė neprisimena.
Be to, pagirios sukelia didžiulį stresą kūnui ir psichikai, todėl už trumpalaikę euforiją mokame
pernelyg didelę kainą..

„Alkoholis - nepavojingas“

Alkoholis veikia visus organus, nėra nei vieno organo, kuriam alkoholis nekenktų. Alkoholyje
žūsta viskas, kas gyva. Kadangi retas geria kelis kartus į metus nedideles alkoholio dozes,
o dauguma geriančiųjų geria sistemingai, tai, didėjant dozėms, didėja priklausomybė nuo
alkoholio, ir, žinoma, alkoholio žalojantis poveikis organizmui didėja.
Didėjant priklausomybei, keičiasi asmenybė, suardomos subtiliausios žmogaus psichinės
savybės - valia, moraliniai principai, atmintis. Žmogus pradeda gyventi primityviais instinktais.

„Prasigeria tik alkoholikai, manęs tai neliečia“

Suprasti, kada žmogus peržengė pavojingą ribą gerdamas už kompaniją, dėl apetito, dėl
nuotaikos pagerinimo, ar pan., ir atsirado alkoholinės priklausomybės vergovėje, yra paprasta:
kai žmogus pradeda ieškoti priežasties išgerti ir jos pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu tampa
alkoholio gėrimas - tai jau psichologinė priklausomybė, kuri gali išsivystyti bet kokio amžiaus
žmogui.
Psichologinė priklausomybė - pirmos alkoholizmo stadijos požymis. Antroje prasideda ir fizinė
priklausomybė, kurios pagrindinis požymis - pagirios (abstinencinis sindromas).
Jauniems žmonėms ir moterims alkoholinė priklausomybė vystosi greičiau.
Trečioje stadijoje žmogus pradeda degraduoti ir pasekmės dažnai būna nepataisomos.

Pradžiai tiek (bus daugiau).

Viltė
www.ruvi.lt