Būk blaivus!

Padarysiu įžanga
Sveiki! Aš Žuvis, plaukioju sostinės vandenyse. Linksmi jaunystėje taurių skambėjimai ilgą laiką nebuvo kliūtis. Vėliau, didelių pastangų dėka, viskas įgavo pagreitį... Alkoholis buvo mano stimuliantas, dopingas bei sėkmingų darbų, įvykių apdovanojimas. Ilgainiui daug gebėdavau supilti į save. Su laiku pradėjo manęs vengti draugai, tik vis nesuprasdavau, kodėl? Į šventes, įvairius šeimos susiėjimus veždavausi šio dopingo papildomai, nes prie stalo siūlomi išgėrimo tempai man pasirodė esti per lėti... Vėliau rankinuke besimaskatuojantis buteliukas (''fliaškė'' liaud.klb.) patapo kasdienybe.

Alkoholio sukeltų linksmybių sumažėjo, pasekmės pradėjo augti kaip ant mielių. Rytojaus savijauta būdavo:''šakės, tikriausia senstu'', vietoj:''tikriausia padauginau''. Skirtingas alkoholio rūšis priskirdavau atitinkamoms situacijoms. Gėriau apybrangius gėralus, teisindama save, kad tai ne ''rašalas''... O smegenims ir kitiems organams ''dzyn'' kiek aš už butelį sumoku... 

Nenorėjau pripažinti, jog esu alkoholikė. Nes jei pripažįsti, kad sergi - reikia gydytis, kažką daryti. O kol ''sveika'' - gerk, Žuviau, gerk...Sunkiausia buvo susitaikyti, jog jei noriu daugiau savęs nepragerti - iš viso reikia atsisakyti alkoholio. O ši sąlyga mane ypač erzino. Paskutinis užgėrimas buvo per Naujametį. Tad, devintas mėnuo kaip plaukiu blaivybės keliu, ir šį kartą sąmoningai sau tai pripažinus.

Man irgi kažkaip atrodo, kad čia dubliuojasi dvi vienodos temos.

Nepasakyčiau, kad tai trumpas prisistatymas, vos ne pilna istorija ir ją parašyti drąsos reikia nė kiek ne mažiau...

Gerbiamieji kolegos alkoholikai, bei kiti forumiečiai

Dėkoju už Jūsų ''smailius'' pamąstymus apie prisistatymą. Jo, gal glausta biografija gavosi. Tačiau galėtumėte man ir kitiems naujai prisijungusiems parodyti pavyzdį ir prisistatykite Jūs. Kas rašė savo istoriją, kas jos nė neplanuoja rašyti, tačiau kuklus prisistatymas būtų šauni įžanga ir kitiems.

Troja rašė:

Mano istorija "klasikinė" - tvarkingai laiptelis po laiptelio žemyn. Nieko naujai pamokančio mano istorijoje niekas neras.

Troja, nesikuklink, aš mielai paskaitysiu, visai nebloga pradžia galėtų būti....

Aš įlindau tikėdamsis Trojos prisistatymo komentaro. Kad jau įlindau tai jau ir neišlysiu nepakomentavęs, ko jau čia taip tavęs negalima komentuoti?
Idėja visai gera – trumpai apie save, kodėl gi ne, vėliau atėjus įkvėpimui ar atradus drąsos, galima ir gyvenimo istoriją parašyti. Jeigu berašant prisistatymą „atėjo“ įkvėpimas ir gavosi istorija, galima talpinti tiesiai į skyrelį: mūsų blaivybės istorija. Pavyzdžiui „Lina alkoholikė“ tai daugiau nei „vardas“, šiek tiek plačiau ir prisistatymas,  Žuviau labai gerai nuomonių skirtumas, bus neįdomu jeigu visi pūsime į vieną dūdą.

Manau Troja tikrai parašys prisistatymą, tik ilgesnį už Žuviaus. Troja jeigu rasi drąsos ir parašysi savo istoriją, tavo garbei padarysiu reveransą (pagarbiai nusileksiu). Drąsias moteris vyrai gerbia ir ne tik gerbia....

Žuvis rašė:

Troja rašė:

[ Aš istorijos nerašiau, bet ir nesiruošiu rašyt, (...)
Darau visiems reveransą, tik gaila, kad nesimato

Troja, jei nesiruoši rašyti apie save, tai nereikia skyrelyje ''Prisistatymas'' to deklaruoti. Siūlau įkurti skyrelį ''Komentarai apie viską'' ir drėbti savo tiesas bei daryti reveransus. 

Čia siūlau prisistatyti.

Tara, matai, bijau vėl "drėbti savo tiesas", nes tada žmonėms labai kyla noras mokyti mane (ir kitus), kur ką turėčiau deklaruot, kur kokį skyrelį ir kokiu pavadinimu turėčiau įkurt ir kur man galima ką rašyt ir kur ko negalima rašyt. Nuo mokinio amžiaus jau senokai esu nutolusi, todėl nematau prasmės čia rašyti tam, kad tuoj pat būčiau protinama ir auklėjama.

Paskutinis taisė Troja (2012-09-16 18:23:04)

Troja rašė:

Tara, matai, bijau vėl "drėbti savo tiesas", nes tada žmonėms labai kyla noras mokyti mane (ir kitus)........

Troja, tai tik nuomonių skirtumas, ir „tiesų drėbimai“ ir „mokymai“ visa tai tik nuomonių skirtumas. Mano supratimu nuomonių skirtumas, ir yra forumo varomoji jėga, mes čia tam ir ęsame, nes norime sakyti savo nuomonę, dalintis patirtimi ir prisiminimais. Reikia pripažinti, kad nuomonės ar idėjos, kartais būna „karštai ginamos“ ir „tvirtai argumentuojamos“, na visko pasitaiko. Nors forumas virtualus – viskas čia iš realaus gyvenimo ir asmenybės ir charakteriai ir emocijos viskas tikra....
Forume mes „kalbamės“ ne realiame laike ir virtualus bendravimas yra  kiek kitoks nei bendrautume gyvai. Dažnai taip atsitinka kad rašant, nereikšmingi žodžiai, skaitančiam susiformuoja į prasmingą darinį. Pavyzdžiui „Geroji Viltis“ mant tai tik grąžųs nereikšmingi žodžiai - Marijui skaudūs prisiminimai. Neužsigauk Marijau, kad tai naudoju pavyzdžiu, praeis kiek laiko ir tau kaip ir man, tai bus tik abstraktus pavadinimas.
Ęsame visi vieno likimo, daug laiko gėrėme ne vien tik vandenį, mūsų bagaže daug skaudžių prisiminimų, tikriausiai todėl ir reaguojame į viskai jautriai......  nepriklausomai nuo viso to, nereikia laikyti nuoskaudų, priešingai tik daugiau bendraudami geriau pažinsime vienas kitą ir nesusipratimų ateityje tik mažės..... prisiminkite tostą iš „tolimos“ praeities: nuoširdi draugystė visada nugali.....

Sveiki , turiu ir aš šita problemą, nors man visada atrodė, kad kas jau kas, o aš tai tikrai negaliu būti alkoholikas , aš gi kaip ir dauguma karts nuo karto paragauju. Na pasigeriu karts nuo karto, kam nepasitaiko. Kažkaip tik per giminių balius pradžioj dar susilaikydavau, dabar išvis nevažiuoju nes geda, prisicirkinu pastoviai. Kartais nusprendžiu ir bunu blaivas 3 ar net visas 4 savaites. Po to seka kokia savaitė diena dienon , bileteniai , atmazkes ir pasiteisinimai, kad cia nieko tokio. Kada visa tai prasidejo jau tiksliai ir neprisimenu, metų gal prieš 5 ar 6, tik kažkaip paskutinius du metus alkoholis pradejo trukdyti. O susimastyti apie tai pradejau gal prieš gera mėnesį. Labai geras forumas čia. Norisi padiskutuoti, tik kažkaip nedrasu pradžioj.

Sveiki visi. Nutariau ir aš prisistatyti. Gyvenu mažame miestelyje. Musu visos šventes vyksta prie stalo prisigeriant, nes jokiu pramogu pas mus nevyksta. O jei nusprendi, kad nedalyvausi savaitgalio baliui, tai lieki visai vienas ir vienišas. O kai nusibosta vienatve... Spekit kas ivyksta? Ir vel pradedu skaičiuoti blaivas dienas.

Ačiū už patarimą. Reiks pasidomėti kur galėčiau ta knyga įsigyti.

Batuotas katinas rašė:

Sveiki , turiu ir aš šita problemą, nors man visada atrodė, kad kas jau kas, o aš tai tikrai negaliu būti alkoholikas , aš gi kaip ir dauguma karts nuo karto paragauju. Na pasigeriu karts nuo karto, kam nepasitaiko. Kažkaip tik per giminių balius pradžioj dar susilaikydavau, dabar išvis nevažiuoju nes geda, prisicirkinu pastoviai. Kartais nusprendžiu ir bunu blaivas 3 ar net visas 4 savaites. Po to seka kokia savaitė diena dienon , bileteniai , atmazkes ir pasiteisinimai, kad cia nieko tokio. Kada visa tai prasidejo jau tiksliai ir neprisimenu, metų gal prieš 5 ar 6, tik kažkaip paskutinius du metus alkoholis pradejo trukdyti. O susimastyti apie tai pradejau gal prieš gera mėnesį. Labai geras forumas čia. Norisi padiskutuoti, tik kažkaip nedrasu pradžioj. :)

Labas, Katine. :)
Taviškė istorija labai panaši tai kas buvo kažkada man. Aš irgi prisigerdavau tik karts nuo karto, kartais prisičiūdindavau, kartais lyg ir ne, bet va kaltės jausmas persekiojo prilipęs kaip šėšėlis. Smaugė tiesiog. Tokia situacija bjauri tuo, kad gali tęstis metų metais. Man rodos daugelis taip tempdami gumą nugyvena iki galo nes neprieina iki "dugno" (ligininės, kalėjimo. konteinerio)... Gyvenau tai ir aš. Dabar, kai gyvenu be butelio, turiu su kuo palygint. Skirtumas esminis. Tikrai verta kažko griebtis :)