VšД� "Aukodeita" Psichologijos klinika ![]() |
Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams
Jūs nesate prisijungę.
SOS grupės susirinkimai vyksta kiekvieną antradienį 18 val. Kaune, Kaišiadorių g. 20 (VŠĮ Aukodeita patalpose).
Telefonas informacijai: +370 686 42377, el. paštas lietuvossos@gmail.com
Perskaičiau ir aš šitą knyga kur citavo Smiltis.Gera knyga,verta paskaityti.
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 2mėn. | 28d. |
tokią knygą galima po kurio laiko dar pasiskaityti reik susirast savo, pavartyti
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
Sveiki visi,
jeigu neklystu, metus nokinau savo ryžtą kažko imtis kovai su priklausomybėm (taip, jų ne viena). Esu jauna, galvoju, kad labai jauna, o jau turiu 2 rimtas priklausomybes, alko ir cigaretės. Ir nuo vieno ir nuo kito esu priklausoma jau 10 metų, tačiau tik prieš gerus metus į galvą pradėjo lysti mintys, kad reik stabdyti, kad joks stebuklas neįvyks ir visi lėbavimai savaime nedings. Skaičiau būtent šią temą nuo pradžių, dar nebaigiau, tačiau daug kur radau save, viskas taip pažįstama, kartais atrodo, kad ne vieną čia perspjaunu savo "žygdarbiais".
Iš tiesų sunku kalbėt šia tema, nežinau nuo ko pradėti... Gal papasakosiu apie gėrimą, kad maždaug nupiešti šią savo gyvenimo pusę jums. Pradėjau nuo ~15 metų, tuomet tai atrodė visiškai nekalta, kaip ir kiekvienam. Prie chebros ir t.t. ir pan. Tėvai mano inteligentai, tačiau slaptai nuo viešų akių oi kaip moka palėbauti (tą slėpimą puikiai įvaldžiau ir aš, tikriausiai nei vienas kaimynas nepasakytų, kad va, ji mėgsta išgerti), esmė tokia, kad kai grįždavau iš šokių dar tais laikais, ar šiaip pasisėdėjimų su draugais vos ant kojų pastovėdama, tėvai nieko nesakydavo, iš ryto pasijuokdavo, kad man pagirios. Ai, vieną kartą tėvas užplojęs per veidą yra kai grįžau "kondicijoj", bet tada pats kominis buvo. Toliau sekė studijos, susipažinau su dabartiniu savo vyru, nebereikėjo ieškoti chebros, tūsų, gerdavom dviese, ką sėkmingai darom ir iki šiol. Galim negerti savaitę, galima 2, kančia būna abiems tik pirmos 2 dienos, tačiau paskui atsigriebiam su kaupu, prageriam visą savaitgalį. Tiesa, taip būdavo kol aš dirbau, išsikraustėm kitur gyventi, teko išeiti iš darbo (ne dėl alko, bet garantuoju, kad anksčiau ar vėliau būtų tekę ir dėl jo išeiti), dabar laisvo oro direktorius esu, pinigų tikrai yra ir matau, kad grimstu į tą liūną vis gilyn, jeigu savaitgalis, tai geriama šeštadienį vakare, sekmadienį šampano, pirmadienį vemiu, antradienį dar purtausi, prakaitas pila, visko bijau, trečiadienį jau galiu vairuoti, savijauta ne bloga, o ketvirtadienį vakare jau atsigeriam alaus lengvai, šeštadienį būna pamirštos visos savaitės pradžioje patirtos kančios ir vėl viskas iš pradžių. Ilgiausios daugiadienės per 10 metų buvo 3 paros, daugiau organizmai neišneša, tačiau kiekis būna kartais siaubingai didelis.
Pasėkmės. Baisi gėda prisiminus visą jaunystę, kaip leidau savo gražiausią gyvenimo laikotarpį, viską temdo alkoholis, kai kuriuos epizodus prisiminus taip užsiėdu, kad be raminamų negaliu nusiraminti. Įsitaisiau Panikos atakas, vaikščiojau pas psichoterapeutę, išvados, vaikystės traumos ir per didelis kiekis vartojamo alkoholio dabar. Rekomendavo eiti ji man į AA, išsigandau, pabėgau. Tuo metu (tai buvo prieš 3 metus, man viskas neatrodė dar taip siaubinga, nors maža dalelė manyje rėkė, kad taip, juk ji teisi, turi bėdą, turi priklausmybę, bet vis dar nenorėjau pripažinti. Man ir šiandien baisu jums rašyti, viešai pirmą kart prisipažinti, kad taip, aš esu alkoholikė, esu priklausoma nuo to brudo, bet baimės vistiek neapleidžia manęs. Baisiausia kaip rašė kažkas anksčiau, kad reiks visiškai atsisakyti alkoholio, man patikdavo jo vartojimo pradžia, linksma nuotaika, nerūpestingumas, toks pkylėjimas lyg. Baisu kaip reiks aplinkiniams paaiškinti kodėl vienu ar kitu momentu mes atsisakom alkoholio. Baisu ar sugebėsim, tačiau mes dviese, vienas kitą pristabdysim, o gal kaip tik pakurstysim. Kol kas pradėsim nuo to, kad už-sibrėžėm negerti visiškai 1 mėnesį, tuomet žiūrėti kur pagalbos ieškoti, ar pavyksta patiems tiek atsilaikyti. 1 mėn jums tikriausiai atrodo juokingai? Man šiuo metu 10 dienų atrodo kaip metai, žianu, kad bus suprantančių apie ką aš čia. Man jau dabar visai smagu būtų alaus atsigerti.
Tikiuosi priimsit, galėsiu sunkiais momentais pasiguosti, palaikysit kuomet kirbės mintis, o gal čia viena diena nieko nepakenks. O aš toliau šviesiuosi, skaitysiu daug literatūros apie alkoholizmą ir kovą su juo.
P.S. Šiandien yra antra blaiva diena.
Neprisijungęs
labas Melanija,sveikinu ir džiaugiuosi jog ieškai kelio išbristi iš to užburto rato,tu skaitydama daug kur matei save,aš taipat tavo staraipsnyje daug kur matau save,sakai bloga mintis kirba kad nebegalėsi vartoti niekada,bet suprask kad niekas negali pasirinkti ligos,kada ir kokia tave užklups,mus užklupo alkoholizmas,daugeliui,kas nesusidūrė,tai atrodo kaip linksmybių ir palaido gyvenimo pasekmė,bet tai klastinga ir bjauri liga,man taipat labai sunku buvo pasakyti,ištarti tuos žodžius,jog esu alkoholikas,nors daugelis,iš aplinkinių negalėjo pasakyti,jog turiu tą bėdą,labai džiaugiuosi kad abu su vyru tai supratote,čia visi tave supras,ir visi palaikys,kaip elgti,ką daryti ir kokie keliai toliau spresti jums patiems,tų kelių tikrai ne vienas,vienam tas padeda kitam tas,daug kartų bandžiau pats,užsibrėždavau tikslus kad jau viskas,nuo šendiena nei lašo,bet niekas iš to nesigavo,kol neužgėriau penkių parų iš eilės ir nepatekau į Švėkšnos priklausomybių ligų centrą,ir negavau specialistų pagalbos,nieko nesigavo,užteko man tenai devynių dienų, jog suprasčiau kur rituosi,ir kaip išeiti iš to,linkiu jums sursti savo kelią,o supras ir patars jums visi čia esantys,tik ta pačia liga sergantys gali suprasti vienas kitą.
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Sveika prisijungusi, Melanija ir dėkui už atvirą pasakojimą. Antra blaivi diena yra puiku :) Juk visi pradėjom nuo pirmos dienos. Kažkada savaitė be gėrimo man buvo iš fantastikos srities, taip, kad būk rami – vienas mėnuo neatrodo nei juokingai, nei mažai...
Kaip pastebėjai, jei norėsi atsikratyti alkoholio, teks jo visai atsisakyti. Pati matai, kad nekontroliuoji savo gėrimo, o ta patinkanti gėrimo pradžia – apsvaigimas, nuotaika ir t.t. ... tik laiko klausimas kada beliks tik noras gerti, o malonios emocijos išnyks, nelabai ir prisiminsi, kad tokios kažkada buvo.
Nebijok negerti, nebijok atsisakyti kai pasiūlo – niekam neprivalai aiškinti kodėl negeri, tai tavo gyvenimas, o ne jų. Pradžioje sunku, bet su laiku tampa norma, nemalonios situacijos su atsisakymais gerti kažkur mistiškai prapuola, o jei ir pasitaiko, tai labai paprastai išsisprendžia...
Skaityk, rašyk, klausk, kiek galėsim bandysim atsakyti. Ir nebijok kreiptis į specialistus. Sėkmės!
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
skorpionas rašė:
labas Melanija,sveikinu ir džiaugiuosi jog ieškai kelio išbristi iš to užburto rato,tu skaitydama daug kur matei save,aš taipat tavo staraipsnyje daug kur matau save,sakai bloga mintis kirba kad nebegalėsi vartoti niekada,bet suprask kad niekas negali pasirinkti ligos,kada ir kokia tave užklups,mus užklupo alkoholizmas,daugeliui,kas nesusidūrė,tai *atrodo kaip linksmybių ir palaido gyvenimo pasekmė,bet tai klastinga ir bjauri liga,man taipat labai sunku buvo pasakyti,ištarti tuos žodžius,jog esu alkoholikas,nors daugelis,iš aplinkinių negalėjo pasakyti,jog turiu tą bėdą,labai džiaugiuosi kad abu su vyru tai supratote,čia visi tave supras,ir visi palaikys,kaip elgti,ką daryti ir kokie keliai toliau spresti jums patiems,tų kelių tikrai ne vienas,vienam tas padeda kitam tas,daug kartų bandžiau pats,užsibrėždavau tikslus kad jau viskas,nuo šendiena nei lašo,bet niekas iš to nesigavo,kol neužgėriau penkių parų iš eilės ir nepatekau į Švėkšnos priklausomybių ligų centrą,ir negavau specialistų pagalbos,nieko nesigavo,užteko man tenai devynių dienų, jog suprasčiau kur rituosi,ir kaip išeiti iš to,linkiu jums sursti savo kelią,o supras ir patars jums visi čia esantys,tik ta pačia liga sergantys gali suprasti vienas kitą.
*Vat būtent šito dar neįsisąmoninau. Vis save kaltinu ir jaučiu begalinę gėdą prieš visus pažįstamus ir ne tik dėl tokio valios, saiko ir atsakomybės neturėjimo. Kažkur pasamonėje suvokiu, kad tai liga, bet viršų ima visuomenės įkaltas požiūris, kad alkoholikais tampa tik silpnavaliai, savanaudiški, bei neatsakingi žmonės.
Jei ne paslaptis, išvežė po 5 parų į Švėkšną. Kas būtent nutiko, gal galima smulkiau sužinoti? Jeigu ne viešai, bent į až. Man tai atrodo tolima tolima, bet kai pagalvoju apie savijautą sekmadienio naktį, tai kartu taip artima. Tačiau per mažai dar literatūros ir istorijų prisiskaičius, kad žinočiau realias pasėkmes po daugiadienių, ne vien rankų drebulį, pykinimą ir kraustymąsi iš proto dėl sąžinės graužaties. O tavo istorija (už tu tikiuosi nesupyksi) tokia panaši į mano, na pats finalas. Sakai viskas buvo panašiai kaip man, kol po 5 parų neišvežė, juk čia tik ~2 parom daugiau negu aš pasiekus buvau! Juk tai taip arti! Vat ir noriu sužinot prie ko priartėjusi buvau.
Audronis, šiuo metu aš visko bijau. Bandau suvokti, kad atsisakau ne kažko stulbinančio, o atsisakau nuodo, tai kodėl turėčiau bijoti tai padaryti, juk, jei kas pasiūlytų dichlofoso, nebijočiau atsisakyti. Tiesiog tai tapo gyvenimo dalimi per tokį man ilgą laiką. Kitaip nebemoku leisti laisvalaikio. Geriam kai nėra ką veikt. Paskutiniu metu pastebėjau, kad jau pradėjau lipdyti gyvenimą apie alkoholį. Pvz., kviečia kas nors nuvažiuoti sekmadienį, ką nors įdomaus nuveikti, aš jau žinau, kad šeštadienį gersiu, tai tikriausiai sekmadienį arba šampėj inkstus skandinsiu arba vemsiu ir visą dieną panikoj sėdėsiu, kad ką aš darau.
Sunkiausia bus ši savaitė, iki pirmadienio. Bus sunku ją praleisti kitaip, nei leisdavom iki šiol. Pradėjau domėtis Šičko metodu, sudomino, mėginsiu rašyti dienoraštį. Tą irgi labai baisu pradėti daryti, bet manau, kad tas tikrai pagelbės sunkuiomis akimirkomis, kuomet atsivertus vien pinigų kiekį išleistą pamatysiu ir žygdarbius prisiminsiu.
Tikriausiai normalu, kad pradžioje mano kompanjonas didžiausias yra baimė?
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Na, aš po gero pagėrimo bijodavau iš namų išeiti, jau nekalbant apie tokį siaubą, kaip ėjimas per gatvę... :)
Žinoma, kad normalu bijoti, juk bandai keistis, gyventi ten, kur negalėsi saugiai pasislėpti už išganingosios alkoholio dozės. Bet tikrai verta truputi pabijoti, palaipsniui viskas praeis, išmoksi linksmintis ir liūdėti be alkoholio. Žinoma tam reikia įdėti nemažai pastangų, kažko atsisakyti, kažką pakeisti, savaime niekas nepasidarys...
Neprisijungęs
Blaivus | 10m. | 0mėn. | 17d. |
Nerūkau | 10m. | 0mėn. | 10d. |
Sveika prisijungus, Melanija. Šaunuolė, kad susiprotėjai tvarkyti savo gyvenimą, nes NIEKAS, apart pačios, to nepadarys, kaip ir benorėtų. Daug nesiplėsiu - daug jau parašyta, pasiskaitysi. Tik pora dalykų. Rašai, kad apie 10 metų "ant bangos" - tad pratempk mėnesį ir pamatysi koks "kitox" gyvenimas be to reikalo. O poto toliau geriau. :-)
Ir jokių "gėda". Tai "krūta"!
Neprisijungęs
sveiki, esu jauna (maziau 30 m.), issilavinusi (magistre), alkoholike (sventai isitikinusi), turinti gera atsakinga, vadovaujama darba (kazkas guodziancio), trimeti sunu (myliu-negaliu). noriu nebegerti, nors tai darau jau 13 metu su didziausia 9 diuenu pertrauka (ir tai po neapsakomos gedos apturejimo).. skaitiklio jungti neikalbinekit, nes tik pradedu su ta mintim (kad viskas - alkoholis priesas, ligos sukelejas, jo - daugiau niekada, gal rytoj, poryt, ar 2020 m.) gyventi... skaitau jusu foruma (daugiau ar maziau apsvaigusi apie savaite. cia pradziu pradzia..).
pagarbiai, pavargusi.
Neprisijungęs
pabaigti su mylimu (ne mylimiausiuoju) alko noriu, bet nedrystu, gal per ilgai mes kartu, o gal todel, kad iskart susidraugavom ir jis man labai patiko?.. gal genetika, - kelios alkoholiku kartos (bet tik vyru)? ai
bet nesvarbu tos priezastys dabar, nes pasekme - as alkoholike, pavargusi, pasimetusi..
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
Buvę pas mane tarpų ir po mėnesį ir po daugiau, bet ne dėl to, kad norėjau mesti, tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kad netbuvo kaip, paskui viskas grįžo į senas vėžias ir tik trukt už vadžių ir vėl į seną ritmą.
Šiandien dideliuose apmastymuose esu, suvokiau, kad teks praktiškai vos ne iš naujo mokintis gyventi. Juk alkoholis tapęs gyvenimo dalimi, reik išmokti gyventi be jo, vos ne atrasti save ir visus gyvenimo malonumus iš naujo. Laukia didis darbas, bet be proto trokštu to blaivaus, normalaus gyvenimo, kuomet savaitgaliai leidžiami turiningai, šviesia galva, o ne apsikabinus klozetą ir kalbantis su anuo pasauliu.
Artaz, vat būtent tokitokio gyvenimo ir noriu, daėdė tas pastovus lėbavimas, prakeiktas užburtas ratas, lydimas savęs nekentimo bei depresijos, kad tai niekada nesibaigs.
Aš stipri, aš galiu!
pavargusi, palietei vieną temą kuri man neduoda ramybės ir kuri viena iš priežaščių kodėl aš čia rašau. Noriu vaiko. Tačiau nenoriu tol kol nesijausiu šiek tiek tvirčiau ir bent pusmentį nebūsiu blaiva. Visada galvojau,o, jeigu netyčiukas? Kaip reiks ištverti ~1,5 m. be jokio alkoholio??!!! Taip pat be cigarečių! Baisu kai pagalvoji, bet tokios mano mintys. Pagalvoju, kad tokiom kaip aš apie vaikus nereik nei galvot... Tu rašai, kad 13 m. vartoji, sūnui treji, kaip pavyko atsisakyti alkoholio nėštumo ir žindymo metu? Ar nepavyko?
Neprisijungęs
nezinau, ar noriu, kad ka patartumet, ar pasiulytumet, bet vis laukiu.. salia sunus ir vermuto taure (atrodytu taip nesuderinama - tik ne man). supratau, kad esu priklausoma jau pries 2 metus ir kas is to. is pripazinimo, kad esu alkoholike - tik pastovios mintys, su kuo ir ka isgerti arba kaip gerai, kad vakar negeriau..
Neprisijungęs
kaip smagu, kad isgirdai mane kai pastojau iskart savaime nebenorejau alko, kazkokia mistika.. nors ne - norejau pasamonej, nes pykau ant visu vartojanciu ir garsiau kalbanciu.. negeriau 8 menesius nestumo ir 14 menesiu zindymo, rukiau visa laika (to labai gedijuosi). kai nustojau zindyti, po truputi pradejau gerti (su dideliu progresu)..
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
pavargusi rašė:
nezinau, ar noriu, kad ka patartumet, ar pasiulytumet, bet vis laukiu.. salia sunus ir vermuto taure (atrodytu taip nesuderinama - tik ne man). supratau, kad esu priklausoma jau pries 2 metus ir kas is to. is pripazinimo, kad esu alkoholike - tik pastovios mintys, su kuo ir ka isgerti arba kaip gerai, kad vakar negeriau..
O tau pagirios būna stiprios? Geri kiekvieną dieną? Iš manęs patarėja kol kas tikrai ne kokia, galiu tik išklausyti ir pasidalinti savo patirtimi kaip gėriau ir kaip nebenoriu gerti toliau, kaip noriu keistis. Kas čia pasakė šiame forume? Sako laikas lekia, ne laika, o mūsų gyvenimas lekia! Su alko jis lekia per greitai, pusė to gyvenimo ištrinta iš atminties, o tiek daug visko galėjau patirti, tokių džiugių akimirkų, atradimo džiaugsmų blaivia galva. Dabar galiu tik graužtis, nors to daryti nereikia, belieka raukti visus etanolius ir keliaut pirmyn šviesia galva.
Pasirodo tikrai gali negerti! Ir taip ilgai, šaunuolė. Galbūt pavyktų pasikalbėti su vyru apie šią problemą? Paskaitinėk forumą, tikrai yra informacijos kur galima kreiptis pagalbos, bet pirmiausia sustok dabar, kad ryt nebūtų baisiai bloga, tuomet apsvarstyk kaip gali sau padėti kovoti su šiuo blogiu.
Neprisijungęs
kai pastojau, maniau, kad tai Dievas istiese ranka issigelbejimui, bet pasirodo - ne.. buvo nurodes krypti, termina ar dar kazka, bet neuzsikabinau, lyg ir noreja, ir norejau, bet..
pagirios - sunkios, bet gaivaliotis alkoholiu - ne, iskenciu didvyriskai, bet sekancia diena, vel viskas is pradziu, tad geriu kas 2 diena. dievuliau, kiek daug.. vyrui pasakyti dar nenoriu - nesupras, pasmerks, nebemyles...
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Melanija rašė:
<...>Su alko jis lekia per greitai, pusė to gyvenimo ištrinta iš atminties, o tiek daug visko galėjau patirti, tokių džiugių akimirkų, atradimo džiaugsmų blaivia galva. Dabar galiu tik graužtis, nors to daryti nereikia, belieka raukti visus etanolius ir keliaut pirmyn šviesia galva.<...>
Nesigraužk, kas buvo tas buvo, pakeisti vis tiek nieko nebegali. Žiūrėk geriau į ateitį, ją gali sutvarkyti ir kuo anksčiau tai padarysi, tuo daugiau laiko pragyvensi blaiviai.
O, pradėjau pamokslauti, knygines tiesas pasakoti, o tiesą pasakius, blaivybės pradžioje labai gailėjau pragertų metų, galimybių ir pridarytų klaidų... Žiauriai tiesiog. Metams bėgant viskas susigulėjo, nebeatrodo taip baisu, skaudu ir gėda. Tikriausiai taip ir turi būti, negali viskas pasimiršti per greitai, nes padidėtų tikimybė grįžti prie gėrimo...
Neprisijungęs
Audroni, pasigendu tu visu "sveiki prisideje prie bendraminciu ar pasuke blaivybes link"? Jauciu ignora:(
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
Audronis rašė:
Melanija rašė:
<...>Su alko jis lekia per greitai, pusė to gyvenimo ištrinta iš atminties, o tiek daug visko galėjau patirti, tokių džiugių akimirkų, atradimo džiaugsmų blaivia galva. Dabar galiu tik graužtis, nors to daryti nereikia, belieka raukti visus etanolius ir keliaut pirmyn šviesia galva.<...>
Nesigraužk, kas buvo tas buvo, pakeisti vis tiek nieko nebegali. Žiūrėk geriau į ateitį, ją gali sutvarkyti ir kuo anksčiau tai padarysi, tuo daugiau laiko pragyvensi blaiviai.
O, pradėjau pamokslauti, knygines tiesas pasakoti, o tiesą pasakius, blaivybės pradžioje labai gailėjau pragertų metų, galimybių ir pridarytų klaidų... Žiauriai tiesiog. Metams bėgant viskas susigulėjo, nebeatrodo taip baisu, skaudu ir gėda. Tikriausiai taip ir turi būti, negali viskas pasimiršti per greitai, nes padidėtų tikimybė grįžti prie gėrimo...
Bijau iki siol sutikti kai kuriuos kompanjonus su kuriais tuo momentu budavo pacios linksmybes geriausios, tiek visko pridirbta, kad kartais prisiminus staugti is skausmo dusioj norisi, kad tai isgyvenciau, tiesiog slepdavausi svaigaluose, arba galvelej viska susitvarkydavau, susideliodavau, nustumdavau ir kuomet nurimdavo sazine, gedos bei kaltes jausmai, reikdavo atsvesti. Dabar Zinau, kad teks dirbti su savimi, kad neisproteciau del gyvenimo dalies nujotos.
Pastebejau, kad didziausias noras gerti atsiranda tuomet, kai jau visiskai atsigaunu po pastarojo gerimo ir visa diena dirbu darbus kuriuos turejau padaryti, kai gaivaliojausi. Ta diena jauciuosi normaliu zmogum, laiminga, darbinga, sprendzianti problemas, bendraujanti, planuojanti, o tada pyst kazkoks biesas vakare uzplaukia ir kai taip tos laimes uztenka, dar norisi pagert alaus ir pasidziaugti kaip viskas smagu, na ka ir trukt uz vadziu vel is pradziu tada. Ir taip plaukia gyvenimelis daede jau. Zinau,' kad rytoj ir poryt bus butent tokios dienos, todel su siaubu laukiu kada jos praeis. Noretusi susiguzti I kamputi ir kaip nors jas pratempti, taciau Zinau, kad turiu jas isgyventi, kitaip neivertinsiu tikriausiai.
Atsisakant alko, kurie periodai tau buvo sunkiausi? Zinau, kad tai liga visam gyvenimui, bet negi visa laika buna sunku? Tikriausiai ateina momentas kada alko nebeimponuoja ir nebejaudina, nes atsiranda malonesniu,'smagesniu uzsiemimu? Kaip kol kas suprantu, tai reikalingas laiko tarpas, kuomet pasimirsta gyvenimas su svaigalais.
P.S. Sorry uz svepluma ir klaidas, negaiu prie kompo prisesti.
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
pavargusi rašė:
Audroni, pasigendu tu visu "sveiki prisideje prie bendraminciu ar pasuke blaivybes link"? Jauciu ignora:(
O, tikrai dar nepasveikinau? Vadinasi apsižioplinau, ko daugiau tikėtis iš pragertų smegenėlių ;) (Tiesą pasakius nenorėjau įrėplioti į mergaitišką pokalbį)
Sveika prisijungusi, pavargusi :) Dėkui už atvirumą, jei nori mesti gerti ir gyventi blaivų gyvenimą, papuolei ten kur reikia. Daugelis čia rašančių ir skaitančių, bando prisijaukinti blaivybę, kai kam sekasi, kai kam nelabai, bet siekiam to, o bendrom jėgom tai padaryti yra lengviau. Norėsi išsikalbėti - rašyk, norėsi ko paklausti - drąsiai klausk, kvailų klausimų nebūna, gali tik atsakymai tokie būti, žmonės juk esam...
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Melanija rašė:
<...>Zinau,' kad rytoj ir poryt bus butent tokios dienos, todel su siaubu laukiu kada jos praeis. Noretusi susiguzti I kamputi ir kaip nors jas pratempti, taciau Zinau, kad turiu jas isgyventi, kitaip neivertinsiu tikriausiai.
Jei yra galimybė, tai ir susigūžk kamputyje, arba pabėk, išvažiuok, daryk ką nors malonaus kam per gėrimą vis nebūdavo laiko. Žinoma, nuo savęs niekur nepabėgsi, bet pakeitus aplinką gali būti lengviau pratempti pavojingą momentą.
Melanija rašė:
<...>Atsisakant alko, kurie periodai tau buvo sunkiausi? Zinau, kad tai liga visam gyvenimui, bet negi visa laika buna sunku? Tikriausiai ateina momentas kada alko nebeimponuoja ir nebejaudina, nes atsiranda malonesniu,'smagesniu uzsiemimu? Kaip kol kas suprantu, tai reikalingas laiko tarpas, kuomet pasimirsta gyvenimas su svaigalais.
Nebežinau kokie periodai sunkiausi, kai dabar pažiūriu atgal, atrodo, kad viskas praėjo paprastai ir nesunkiai, bet buvo visko. Gerti norėjosi ir kai buvo sunku, ir kai buvo gera ar linksma, bet tikrai ne visą laiką. Turėjo praeiti laiko, kol išmokau gyventi be alkoholio, atsirado veiklos užpildančios anksčiau alkoholiu naikintą laiką. Bet tikrai verta visą tai pereiti, nes su blaivybe gauni gerokai daugiau nei gali tikėtis...
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
Audronis rašė:
Jei yra galimybė, tai ir susigūžk kamputyje, arba pabėk, išvažiuok, daryk ką nors malonaus kam per gėrimą vis nebūdavo laiko. Žinoma, nuo savęs niekur nepabėgsi, bet pakeitus aplinką gali būti lengviau pratempti pavojingą momentą.
Nebežinau kokie periodai sunkiausi, kai dabar pažiūriu atgal, atrodo, kad viskas praėjo paprastai ir nesunkiai, bet buvo visko. Gerti norėjosi ir kai buvo sunku, ir kai buvo gera ar linksma, bet tikrai ne visą laiką. Turėjo praeiti laiko, kol išmokau gyventi be alkoholio, atsirado veiklos užpildančios anksčiau alkoholiu naikintą laiką. Bet tikrai verta visą tai pereiti, nes su blaivybe gauni gerokai daugiau nei gali tikėtis...
Per lakimo dienas išnaudojau visas galimybes kažkur pradingti, daug darbų šiandien laukia, niekaip nepavyks, tačiau vakare griebsiu knygą ir ten slėpsiuosi.
Dėkui tau už nuraminimą, pasidalinimą patirtimi. Tai labai daug duoda man dabar. Ačiū.
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
pavargusi, kaip šiandien laikaisi?
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Melanija rašė:
Per lakimo dienas išnaudojau visas galimybes kažkur pradingti, daug darbų šiandien laukia, niekaip nepavyks, tačiau vakare griebsiu knygą ir ten slėpsiuosi.
Tik neužsiversk darbais be proto, nepamiršk, kad ir pailsėti reikia, be alkoholio suprantama :) Nereikia persistengti su darbais, nes iškyla pavojus persitempti, o tada noras atsipalaiduoti ir paprasčiausia tai padaryti įprastu, laiko patikrintu būdu...
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 9d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 21d. |
Melanija rašė:
pavargusi, kaip šiandien laikaisi?
pavargusi, kaip tu? Jaučiam ignorą ;)
Neprisijungęs
Blaivus | 11m. | 6mėn. | 30d. |
Audronis rašė:
Melanija rašė:
Per lakimo dienas išnaudojau visas galimybes kažkur pradingti, daug darbų šiandien laukia, niekaip nepavyks, tačiau vakare griebsiu knygą ir ten slėpsiuosi.
Tik neužsiversk darbais be proto, nepamiršk, kad ir pailsėti reikia, be alkoholio suprantama
Nereikia persistengti su darbais, nes iškyla pavojus persitempti, o tada noras atsipalaiduoti ir paprasčiausia tai padaryti įprastu, laiko patikrintu būdu...
Va va, taigi, darau eprtrauką su knyga tarp darbų, nes jau kyla noras atsipalaiduoti ir save "apdovanoti" porcija nuodų
kažkaip reikia apie tai nebegalvoti, bet kol kas stogelis čiuožia kai turi būt, vis mintys grįžta prie alko, nes taip gyventi jau man tapo įprasta. Šiandien galėčiau džiaugtis, nes tikrai gyvenu kaip normalus žmogus, esu laiminga, bet va tas kipšiukas iš galvos neišlenda. ech..
Neprisijungęs