VšД� "Aukodeita" Psichologijos klinika ![]() |
Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams
Jūs nesate prisijungę.
SOS grupės susirinkimai vyksta kiekvieną antradienį 18 val. Kaune, Kaišiadorių g. 20 (VŠĮ Aukodeita patalpose).
Telefonas informacijai: +370 686 42377, el. paštas lietuvossos@gmail.com
Blaivus | 12m. | 7mėn. | 15d. |
Sveiki. Na, pas mane irgi pradėjo vykti "ЧП", kurių niekas nekvietė. Gyvena mano rajone toksai profesionalus menininkas, karikatūristas. Mokėmės paralelinėse klasėse su juo. Tai jei su juo netyčia susitinku tuomet, kai jis būna užgėręs, tai nepraleidžia progos paprašyt 2 litų. Bet prašo tada, kai jau jam tikrai yra labai blogai. Susitikdavome retai, tai šis dalykas lyg ir nekliuvo. Duodavau aš jam tuos 2 litus, o kai susitikom kažkurių metų gruodžio 31 d., tai daviau 5 Lt Svarsčiau kitų žmonių teigimą, kad negalima duoti, bet aš neduoti negaliu - per daug gerai atsimenu būseną, kai rodos, mirtis su dalgiu į tarpuakį taiko ir jei šią minutę negausiu dozės, tai sprogs širdis, kraujagyslės, akys, smegenys ir visa kita. Manau, kad jokia čia auklėjamoji priemonė yra - neduoti. Jei žmogus eina ir ieško išgert, reiškia jis dar nenutarė blaivėt. Ir dar reiškia, kad jam yra labai labai blogai. Neabejoju, kad ne viena mirtis yra ištikusi tokiu būdu. Tai va, vakar jis mane gatvėje pasivijo ir sako: "Norėjau pasilabint". Pažiūrėjau į veidą ir supratau, kad ne pasilabint norėjo. Daviau tuos 2 litus ir gerai. O šiandien kažkokia nuojauta, kad jis gali manęs kažkur jau laukt "netyčia", kai išeisiu į gatvę, nors niekada taip nebuvo. Nuojauta neapgavo, kad tuoj jį pamatysiu, bet vos šoko negavau, kai jis paskambino į mano buto duris. net neįsivaizduoju, iš kur sužinojo tikslų adresą. Tiek pasimečiau ir išsigandau, kad situacijos nepamatytų žmonės, kurie pas mane vieši šiuo metų, kad kuo skubiau įbrukau jam 3 Lt ir liepiau niekada daugiau mano bute nesirodyt. Bet, pati juk žinau, kokie jausmai ir būsenos valdo pachmielo bet kokia kaina trokštantį žmogų, tai nežinau, kaip čia bus ateity. Bet šoką gavau nemirtingą.
Neprisijungęs
Troja !ne visi yra ikyrus,kitam uztenka ir pasakymo,kad cia nebeik,bet jei vel netycia sutiksi su tuo paciu prasymu:)tai pasakyk,kad paskolinu jei neatiduosi, sekanti kart nebeskolinsiu,man padejo,susitikus pasakiau,kad nebeduosiu,nes skolos negrazino..ir nieko atsikraciau su visam,nezinau ar reikia gailetis,nenumirs juk
Paskutinis taisė smiltis (2013-05-21 18:59:26)
Neprisijungęs
Blaivus | 10m. | 0mėn. | 15d. |
Nerūkau | 10m. | 0mėn. | 8d. |
:-) Jo, Troja, tai dar vienas mūsų palydovas - "duok du litus". Aš duodu. Pagal nuotaiką, matau, žinau kada "geriau duoti". Jei ne naglai. Bet jei tai tampa sistema... Kartais sunku ramiai iki parduotuvės daeiti. :-)
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 11mėn. | 24d. |
Nerūkau | 19m. | 0mėn. | 10d. |
Troja rašė:
Sveiki. Na, pas mane irgi pradėjo vykti "ЧП", kurių niekas nekvietė. Gyvena mano rajone toksai profesionalus menininkas, karikatūristas. Mokėmės paralelinėse klasėse su juo. Tai jei su juo netyčia susitinku tuomet, kai jis būna užgėręs, tai nepraleidžia progos paprašyt 2 litų. Bet prašo tada, kai jau jam tikrai yra labai blogai. Susitikdavome retai, tai šis dalykas lyg ir nekliuvo. Duodavau aš jam tuos 2 litus, o kai susitikom kažkurių metų gruodžio 31 d., tai daviau 5 Lt :) Svarsčiau kitų žmonių teigimą, kad negalima duoti, bet aš neduoti negaliu - per daug gerai atsimenu būseną, kai rodos, mirtis su dalgiu į tarpuakį taiko ir jei šią minutę negausiu dozės, tai sprogs širdis, kraujagyslės, akys, smegenys ir visa kita. Manau, kad jokia čia auklėjamoji priemonė yra - neduoti. Jei žmogus eina ir ieško išgert, reiškia jis dar nenutarė blaivėt. Ir dar reiškia, kad jam yra labai labai blogai. Neabejoju, kad ne viena mirtis yra ištikusi tokiu būdu. Tai va, vakar jis mane gatvėje pasivijo ir sako: "Norėjau pasilabint". Pažiūrėjau į veidą ir supratau, kad ne pasilabint norėjo. Daviau tuos 2 litus ir gerai. O šiandien kažkokia nuojauta, kad jis gali manęs kažkur jau laukt "netyčia", kai išeisiu į gatvę, nors niekada taip nebuvo. Nuojauta neapgavo, kad tuoj jį pamatysiu, bet vos šoko negavau, kai jis paskambino į mano buto duris. net neįsivaizduoju, iš kur sužinojo tikslų adresą. Tiek pasimečiau ir išsigandau, kad situacijos nepamatytų žmonės, kurie pas mane vieši šiuo metų, kad kuo skubiau įbrukau jam 3 Lt ir liepiau niekada daugiau mano bute nesirodyt. Bet, pati juk žinau, kokie jausmai ir būsenos valdo pachmielo bet kokia kaina trokštantį žmogų, tai nežinau, kaip čia bus ateity. Bet šoką gavau nemirtingą.
Super temą palietei, Troja! "Duoti ar neduoti?" Jinai verta nagrinėti atskirame skyriuje, jei tik adminas pritartų.
Ach tie karikatūristai... Kelis pažįstu, tai labai talentingi, jautrūs ir pažeidžiami žmonės. Su kaukėm...
Dar: kažkur kažkas yra pastebėjęs, kad mūsų brolis visada prašo poros litukų. Niekados vieno, beveik niekados 5 ar 10. Nekalbu apie profesionalius prašinėtojus. Užkliuvo, nes pats taip darydavau... Ar ir jūs pastebėjot tokį reiškinį?
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 3mėn. | 9d. |
Su tais prašinėjimais tai tiesa:)Ir tikrai net įdomu,kodėl būtent 2 litų prašo.Aš turiu kaimyną,kuris ryte prašo 2 lt,o vakare prižada grąžinti.Nors dar niekada negrąžino.Bet jau atpratinau.Jis užeidavo 1 degtuko pasiskolinti,bet va tą tai jau visada atnešdavo:lol:
Pati niekad neprašiau,bet jei matydavom,kad pinigėliai baigiasi,tai nelikdavo nei vieno nepriduoto butelio,o ir metalų rasdavom namuose,kuriuos priduoti buvo būtina:)
Užtat šį pavasarį,kai darėm tvarką,prisirinko vėl daug ką išvežti,bet kažkaip laiko neatsiranda(juk būtinybės nėra).Gal reiks pradėt gerti,kitaip tvarkos nebus:lol:
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 19d. |
Retai bepasitaiko, kad prašytų... Bet jei paprašo ir nepasakoja graudžios istorijos apie alkanus vaikus ar prosenelei reikalingus vaistus, duodu kelis litus. Bet dažniausiai tiesiai šviesiai pasako, kad reikia pachmielo ir trūksta. Nežinau kodėl, gal iš snukelio mato, jog suprantu visą reikalo svarbą... ;)
Neprisijungęs
Blaivus | 10m. | 0mėn. | 15d. |
Nerūkau | 10m. | 0mėn. | 8d. |
Audronis rašė:
Retai bepasitaiko, kad prašytų... Bet jei paprašo ir nepasakoja graudžios istorijos apie alkanus vaikus ar prosenelei reikalingus vaistus, duodu kelis litus. Bet dažniausiai tiesiai šviesiai pasako, kad reikia pachmielo ir trūksta. Nežinau kodėl, gal iš snukelio mato, jog suprantu visą reikalo svarbą...
Sutinku - žvejys žveją mato iš tolo. Kai rūkiau, net, jei stotelėj stovėjau nerūkydamas, klausdavo cigaretės būtent manes.
Ir sutinku su Audroniu dėl $paramos - jei nepasakoja graudžių istorijų - duodu. Duodu ir jeigu meluoja... ...bet geeerai meluoja, su fantazija! :-)
Neprisijungęs
Na aš turiu vieną tokį etatinį prašytoją,žmogus buvo gerai pageriantis,paskui prispyrė ligos ir penkis metus nė lašo,bet kai apsigydė vėl pramušo,tai pila po dvi savaites diena dienon,bet ne du litus prašo,bet 50 ar viso šimto,kol negražina neateina daugiau,bet sažiningai gražina,nežinau gerai ar blogai,bet šitam duodu,bet su skaudančia širdimi,nes žinau kur panaudos,šiaip daugiau neprašo manes niekas,nes visada pasiūlau darbo,šiukšles aprinkti,gatvę pašluoti,ar žolę nupjauti,bet neatsirado nei vieno norinčio padirbėti,gero vakaro.
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 8mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 8mėn. | 19d. |
Kalbėjau apie nepažįstamus arba iš matymo pažįstamus, kurių galima sutikti kur prie parduotuvės ir kuriems atiduodi porą litų (atiduodi, o ne paskolini). Taip pat turiu kaimyną, kuris kartais skolinasi 50 ar 100 litų gėrimui, negana to, gavęs pinigų, dar paprašo nuvežti iki parduotuvės arsenalo papildymui. Šis visuomet skolą atiduoda be jokių problemų...
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 11mėn. | 24d. |
Nerūkau | 19m. | 0mėn. | 10d. |
Amžinai turiu bėdų su finansais. Nemoku tvarkytis nors tu ką. Tai ir pasiskolint tekdavo, o jaunystėj ir gatvėj biski paprašinėt ir valgyklose išėdų pavalgyt, bet tai trumpa ir atskira istorija. It turbūt per intymi, kad internete viešai pliurpt.
Na, žodžiu reikia pinigų... Vienas žmogus kažkada padarė didžiulį įspūdį, nei jis manęs labai pažino, kad galėtų pasitikėt, nei artimi buvom. Neatsimenu nei kiek ir kam reikėjo. Kai pradėjau nuodugniai aiškint kas atsitiko ir kodėl dabar taip prireikė, jis mane sustabdė ir pareiškė, kad ne jo reikalas kam tuos pinigus naudosiu. Tik perklausė sumą, pasitikslino ar tikrai užteks ir padavė. Nuoširdžiai ir paprastai taip... Be jokio dirbtinio nerūpestingumo, tuo labiau be jokio reikšmingo kreksėjimo ar akių vartymo. Taip pat nutildė ir besiveržiančius pažadus kaip mat grąžinti. Pasidarė gėda kažkodėl, nors lyg ir nemelavau jam...
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 2mėn. | 26d. |
o va aš esu savo "prašytoju" patenkinta jis reguliariai ateina paprašyt poros litų, anksčiau bandžiau neduot, bet žmogus ant kelių parkritęs maldavo, taip širdį suspaudė, kad net paskui ašarą nubraukiau
po to visada duodu bent po porą litukų. Kaimynas-auksinių rankų žmogus viską man pataiso, vos tik kas sugenda jam nešu (tik kartais jį labai jau sunku rast). Pastebėjęs, kad ir man jo reikia, buvo pradėjęs nešt man daiktus iš namų ir bandė pardavinėt, velnių daviau-daugiau niekada nebesiūlo
bet ar fenas sustreikuoja, ar unitazas-visada žinau pas ką eit
bėja, prieš porą metų jis atėjo su murzina užrašų knygute rankose ir ištiesė man apie 30lt, sakė kad daugiau pinigėlių tuo metu neturi, bet visas skolas fiksuojasi...taip ir likau stovėt išsižiojus...
)) būna atneša kažką "užstatyt", kai darėmės remontą atnesšė visą dėžę reikalingų įrankių-savotiška nuoma, ir jam gerai-ir man
kažkada bandė kažkokį šautuvą taip "užstatyt", mama dar buvo, tai čiut infarkto negavo
o gatvėje manęs pinigėlų prašo tik vietiniai, jau ir veidus visų atsimenu, vis pakalbina, paflirtuoja gaila man jų, niekada neapsimetu, kad negirdžiu ar nematau jų, kaip bebūtų-visi mes žmonės
gražios dienos visiems
Neprisijungęs