Būk blaivus!

Ačiū. Minesotą siūlėm, vienas brolis (kitas tai išvis į jokias kalbas nesileidžia) tipo norėtų, bet vis negali niekaip prisiruošti... Tai atseit mamai šieno reikia prišienauti, tai malkų reikia primalkauti (deja tik žodžiais) ir taip vis tempia gumą. Aš tai suprantu, kad jis taip kalba, kad tik mes paliktume jį ramybėje, o tikro noro tai neturi. Na, aš jam kartais dar vis primenu, kad pasiūlymas galioja, bet... nesitikiu, kad jis kada pats užsinorės, vis tik jau didelis gėrimo stažas, o dar ir "aplinka kalta" . Suprantu, kad jie manipuliuoja mamos gerumu, bet... kuri gi mama paliks savo "vargšus" vaikus kęsti bado? Manau, kad taip ir tęsis tol, kol bus gyva mama, kol nepabaigs pragerti viso vargano turtelio... Pasiguodžiau .

Audronis rašė:

O tai, kad vis primenama, kad pasiūlymas suteikti pagalba, kai jos paprašys, galioja, manau labai didelis dalykas. Reikia tikėtis, kad jos ir bus paprašyta.

Kažkaip jau nebetikiu. Neseniai pareiškė, kad nebegeria ir jokių pagalbų nereikia (nors mama dažnai mato išgėrusį, kad ir kaip slėptųsi nuo mamos akių). O kad jie puikūs manipuliatoriai, tai tiesa. Oho, kiek ir kokių istorijų prisigalvoja, kad išpeštų iš mamos pinigų, kiek visokių neatidėliotinų reikalų ir pirkinių sumąstoma. Deja, visus pinigus prageria, nes jiems alkoholis vienintelis ir svarbiausias pirkinys. Jei ne mama, tai nebesikiščiau aš į tuos "reikalus" visai.

Rimas rašė:

<...> Buvo bloga ji, kad taip su manimi pasielgė. <...>

Aha - visi aplinkui kalti išskyrus mane. Kaip tai pažįstama... Išėjęs 5 minutėm į parduotuvę nupirkti duonos, visada sugebėdavau įkalti alaus ar 100 gramų, nes .......... <- čia galima įrašyti be ką, kad ir žaliųjų žmogeliukų iš Kentauro apsilankymą, tinka viskas.

Rimai, džiaugiuosi už tave, kad tiek laiko blaivai gyveni. Tik atsargiai su tą pradžios euforija, ji kartais koją pakiša...

Geros naujienos, smagu girdėti :) Belieka tikėtis, kad dėl eilių pasistumdymo broliui noras neišgaruos ir jis neužgers (tfu tfu tfu). Lauksiu žinių, kaip viskas sekasi ir laikau špygas sėkmei ;)

Ech... tikriausiai ne špygas, o kumščius reikėjo laikyti už sėkmę...

Nepergyvenk, Regina, tu čia niekuo nekalta. Gal ir brolis tuo metu tikrai norėjo nustoti gerti, gal tikrai norėjo į Minesotą. Deja... alkoholizmas tokia liga, kuri lengvai neatiduoda savo „užgrobtų teritorijų“. t.y. geriančių, alkoholio priklausomybę turinčių žmonių... Jei viskas būtų taip paprasta, tai jau seniai visi vaikščiotų patenkinti, jokių bėdų su gėrimu neturėdami.

Aš taip pat ne iškart, stebuklingai, mečiau gerti. Reikėjo kelių bandymų, kelių užgėrimų po ilgesnio ar trumpesnio blaivybės tarpsnio, kol priaugau iki supratimo, kad gėrimas man tikrai trukdo gyventi, jog reikia kažką daryti, o paskui susirasti sau tinkamiausią būdą blaivybei pasiekti. Gal ir tavo broliui reikia dar truputi pagerti (kad ir kaip baisiai tai skamba), nes be paties priklausomo žmogaus noro sunku ką padaryti.

Kaip, Regina, brolis? Pila?

Kaip suprantu informacijos turi pakankamai.
Et, tos mamos... televizoriai, žvaigždės... sudėtinga. :\

Regina rašė:

Taip, informacijos tai turi... Bet norisi dar gerai pagerti, prieš Minesotą... O į Minesotą visada suspės, tai kaip ir šviesa tunelio gale, iliuzija, kad bet kada užsinorėjęs galės tą šviesą pasiekti, toks kaip ir atsarginis variantas, kad jei bus labai blogai - pagalba bus garantuota, tai kur čia labai skubėti...

jo... Čia panašiai, kaip man: Kai gėriau ir užeidavo įtarimai, kad galiu turėti priklausomybę, imdavau ir sustabdydavau kokiai savaitei ar kelioms. Kartą ištraukiau berods 3mėn. Tada labai didžiavausi ir sakiau sau, kad va, mol, - kai tik užsimanau, tai ir sustoju, jokios problemos. Garantuota.. Deja, deja... po kurio laiko ir  vėl pildavau.

Skaitinėjau 1994 m. knygą "Šeimos daktaras"

"Taigi ligos, bejėgiškumo prieš alkoholį neigimas - tai labai įdomus faktas. Geriančio žmogaus smegenys - tarsi kompiuteris, kuriam sukurta klaidinga programa. Šis kompiuteris tarsi filtras apdoroja iš aplinkos patenkančią informaciją ir praleidžia tik tokią, kuri netrukdo toliau gerti.
Signalai apie nesugebėjimą kontroliuoti alkoholio vartojimo, problemos dėl girtavimo, kilusios darbe, šeimoje arba su policija, nuolat blogėjanti sveikata - visa tai labai susilpninama arba neutralizuojama. Vietoj jų atsiranda "alkoholiko alibi" sistema, kuri randa pateisinimą gerti ir leidžia ignoruoti rimtas problemas."

Prieš kokius 6-7 m. metus, kai su broliu pirmą kartą bandžiau šnekėti apie jo priklausomybę alkoholiui ir siūliau kreiptis kur nors pagalbos, tai jis kategoriškai neigė priklausomybę. Tvirtino, kad geria labai mažai, retai, laisvai gali ir negerti, kad nėra priklausomas, pasakojo, kad kai dirbo Anglijoje, tai negėrė (niekas jo ten girto juk nematė) ir t.t. Tik deja, paskutinį kartą grįžo iš Anglijos be daiktų ir pinigų... Dėl jo nesėkmių bandant kažką dirbti Lietuvoje - kalti visi aplinkui, tik ne jis pats. Tai direktorius apgavikas, pinigų nemoka, tai pažadėjo įdarbinti, bet netesėjo, tai vėl kas nors jį skriaudžia. Mašiną girtas nepataisomai sudaužė - vairavo ne jis. Žmona jį paliko - ji bloga. Prisiteisė alimentus vaikams - iš ko jis vargšas mokės, nes darbo neturi, o ir dirbti neapsimoka už minimumą, nes kelionės brangiai kainuos, o tuo labiau, kad ir mašinos nebeturi...

Pagal jo pasakojimus būtų galima net knygą parašyti, apie tai, kad vienam žmogui gali taip viskas nesisekti, ko tik besiimtų. Ir anot to žmogaus, alkoholis visai ne prie ko. Na, išgeria kartais, kad nusiramintų dėl visų nesėkmių, bet gi pažiūrėkit, kiti geria dar daugiau, tai va jie gal ir alkoholikai... O jis juk patvoriuose dar nesivolioja.

Kai gėriau ir aš nekreipdavau dėmesio į priekaištus dėl poros butelių alaus po darbo. Atkirsdavau, kad man skanu, be to visiems žinoma, kad alų gerti sveika...

Ramunyte, kol jis pats nesugalvos, kad atsipalaidavimui alkoholis nereikalingas ir alaus „atsigėrimas“ gali tapti problema, nelabai ką ir pakeisi. Belieka tik mėginti kalbėtis... O gal jokios problemos ir nėra? Juk ne visi žmonės tampa priklausomais nuo alkoholio.

Ramunytė rašė:

Na mėginau su juo kalbėtis, bet, kad nesileidžia visai į kalbas, aš jį tik sunervinu ir viskas. Bandžiau duoti paskaityti vieną kitą straipsnį - net neima į rankas, sako alkoholikams siūlyk, nes aš jokių problemų neturiu, galėčiau ir negerti.  :(

Narkologai pasakytų, kad problemos neigimas, pirmas alkoholizmo požymis... Gal kokį eksperimentą reikėtų pasiūlyti, pvz. tegu negeria alaus porą savaičių. Tai reikėtų padaryti atsargiai, bet manau, savo vyrą pažįsti ir sugebėsi tai padaryti. Žinoma, tai nieko neįrodys, aš sugebėdavau ir kelis mėnesius negerti, o paskui atsiraudavau už tą laiką... Bet gal kokią abejonę pasės, kai išsimuš režimas iš vėžių.

Kad vaikas „gelia alų“, tai nieko nuostabaus, juk jis mėgdžioja suaugusius. Kaip jau kažkur forume buvo rašyta, blaivybė tikriausiai užkrečiama, po to, kai nustojau gerti ir pasibaigė baliukai, šeimoje kažkaip niekam nebereikia alkoholio. Manau tas galioja ir jūsų šeimai – jei vaikas nematys pastoviai perkamo ir geriamo alaus, nebūtų nei „pilkimo“, nei „gelimo“ :)

Audronis rašė:

Gal tai ir atrodo visiškai nerealu, bet visokių stebuklų įvyksta.

Man tikrai atrodo neberealu, tuo labiau, kad ir "aplinka kalta" (gyvena kaime, kur labai stipriai geria daug žmonių). Prieš kelis metų vieno iš jų žodžiai pasiteisinant "Ateina draugas su pūsle, tai kaip negerti... Juk nepaliksi jo vieno gerti"... Kažkada galvojau, kad aplinkos pakeitimas gal padėtų, bet manau jei pats nenorės, tai galima keisti aplinką nekeitus, vis tiek rezultatas tas pats... Bet vis tiek karts nuo karto ateinu paskaitinėti šį forumą - o gal kokią naują "tabletę" kas išrado