Būk blaivus!

Dar tokia į temą, tikrai jokių amerikų neatverianti, bet suprantama Jerzy Pilch "Stiprusis angelas". Gerai skaitosi.

Man ''Stiprusis angelas'' nelabai patiko... Siaip sau. Kuliminacijos momento knygoje irgi nebuvo, arba ji praziopsojau.

emocija7 rašė:

Siuo metu kaip sveikstanti alkoholike, tai pradedu suprasti, kad mano gerima labai itakojo sielos zaizdos, jos jau buvo seniai, tik manau kad alkoholis jas paastrino. Ir neseniai knygyne aptikau knyga "Gyvenimo zaizdu gydymas", tai sakyciau paprasta ir pamokanti, kaip rasti isejima is dvasiniu kanciu. Kaip gydyti prota, siela ir kuna. Man ji tinka ir patinka, tad su malonumu ja skaitau, manau kad ir kitiems ji turetu patikti...

o autorius? Nes knygų panašiais pavadinimais nemažai. Turiu kelias.. Tik pasitikiu vidinio išgymo programomis nei tik knygomis.

ta knyga, kuri buvo nuorodoje. As ir netik knygomis gydau savo siela, nes vienam eiti dvasinio gijimo keliu yra sunku. Bet si knyga man patinka, kad su malda galima daug dalyku padaryti savo viduje, bet dar ir melstis reikia moketi (as kalbu apie save). Nes manau kad pyktis, pagieza, nerimas stipriai prisideda prie noro gerti. Anksciau as sias emocijas "uzpildavau", o dabar blaiviai reikia jas isspresti. o spresti yra nelengva, nes kai skauda viduje, tai rinkdavausi lengvesni kelia...

Perskaičiau knygą ''Sutemos tirščiausios prieš aušrą''.  Knyga prasminga tiek geriančiam, tiek blaivybėje esančiam bei apskritai nevartojančiam. Norėjau dalį knygos ''peršokt'',tačiau mano yda to neleidžia. Nežinau kuo, tačiau ši knyga man simpatinga. Gerai, jog aprašyta reabilitacijų veikla, reabilitantų klystkeliai bei dabartinis požiūris gydant savo dvasios žaizdas. Jaučiasi jų nuoširdumas, atvirumas  apie gydymo klystkelius, o ne blevyzgos : ''oi džiaugiuosi, kad aš čia''. Knygą skolinausi, tačiau nusprendžiau įsigyti. Verta dėmesio, jei perskaitoma nuo pradžios iki galo.

Žuvyte, skaitau knygą ir  džiaugiuosi, kad pačiu laiku ji pas mane atkeliavo. Man dabar tikrai to reikėjo.

Žuvis rašė:

''Gyventi blaiviai''   - knyga pradedantiems blaivėti. Jokių moralų ar marazmų apie alko žalą. Tik patarimai, kaip pradžioje blaivybės neatkristi. Nors knygą išleido AA tarnyba, kurioje prikaupta AA žmonių patirtis, tačiau dvasinio sveikimo programa ten nenagrinėjama, todėl knyga universali ir tinka visiems stengiantiems išlysti iš alkoholinio liūno. Tačiau labai ''lengvai'' parašyta, todėl reikia įdėmiai skaityti, kad galvelėje nors kas liktų...

Tikiuosi, gal kas savo pamąstymais irgi pasidalins

Kad daugiau ir pridurti nelabai yra ką. Patarimai surašyti knygoje veikia netik blaivybės pradžioje. Džiaugiuosi jog einant ketvirtiems blaivybės metams link pabaigos neužmirštu vis ją pasklaidyti. Ir naudotis tuo kas ten parašyta.

Sveiki. Pasirodo, Antikos  laikais alkoholio situacija buvo lygiai tokia pati, kaip ir šiandien - nepasikeitė niekas Šiandien panorau paskaityt kažkokios ramios, liūliuojančios išminties ir pasiėmiau jau skaitytą L.A.Senekos knygą "Apie sielos ramybę" ir joje gerokai prieš mūsų erą gyvenęs protingas filosofas Epikūras rašė:

"Nei nuolatinės išgertuvės, nei triukšmingos vaikštynės, nei pasismaginimai su berniukais ar moterimis, nei gardžiavimasis žuvimi ar dar kuo nors, ką siūlo valgiais apkrautas stalas, neteikia malonumų gyvenime. Malonų jį padaro blaivus protas, kuris tyrinėja bet kokio pasirinkimo ar atsisakymo priežastis ir išvaiko tokias mintis, kurioms užplūdus, sielose kyla didžiausias sąmyšis".

Lyg būtų mums parašyta Man atrodo, kad tai, jog gyvenimą maloniu padaro būtent blaivus protas, gali suprast tik tas, kam teko daugiau ar mažiau gyvent su neblaiviu protu. Manau, kad nuo alkoholio nepriklausomi žmonės blaivybę vertina kitaip, blaivybė jiems - norma. O mums blaivybė - malonumas

Pritariu, dėl gėrio ir blogio, manau gyvenime reikia visko: gėrio,blogio ir t.t. Tas pats ir su pakilimais, nukritimais

Audronis rašė:

Perskaičiau rekomenduotą „Džonas Miežius arba atsiminimai apie alkoholį“. Jei labai trumpai – patiko. Iš rimtesnių J. Londono knygų buvau skaitęs (gal prieš 25 metus) tik „Martinas Idenas“, kuri tuo metu paliko labai gilų įspūdį ir buvo tokia nepanaši į „Baltąją iltį“ ar „Smoką Beljų“... Tuo metu net pagalvojau ar tai tikrai tas pats Londonas parašė

Norėjau pasakyti, kad knygą galima rekomenduoti jaunimui, kuris eksperimentuoja su alumi, fizais ir sidrais, bet jau įsivaizduoju kokią bus reakciją – „Jis gėrė 20 metų ir tik tada nebegalėjo be alkoholio gyventi, man taip nebus, aš tik kartais... alaus... ir t.t.“ Tik kažin ar kas tapo alkoholiku nuo pirmo gurkšnio alaus (koks kartus, limonadas daug skanesnis) ar degtinės (nuryti beveik neįmanoma). Aš nuo pirmo rimto išgėrimo iki sustojimo atgėriau ~20 metų, ~4 paskutinius stipriai, į pabaigą jau beveik neišsiblaivydamas... O viskas prasidėjo nuo pasižaidimų

Martinas Idenas  D.Londono - išties puiki knyga, kažkada buvusi iš mano favoričių

2013 m. leidimo Jono Kačerausko mokslinė knyga "Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis".

Pasirodo, kad Motiejus Valančius agitavo negerti tik stipriųjų gėrimų, o, pvz., silpną alų gerti leido. Taip gaunasi, kad net toks blaivybės korifėjas, kaip M.Valančius iš mūsų turėtų ko pasimokyti

http://asbook.ru/abooks/psihologia/343- … -karr.html

pariuke rašė:

Baigiau skaityti knygą „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį" . Gal ir ne stebuklai, bet viena iš grandinės dalių link blaivaus gyvenimo. Šiandien draugė jau atsigavusi po gimtadienių, tai važiuosim už miesto kačiukų pasiskinti. Anksčiau būdavau savaitgaliais nevairuojanti. O dabar aš galiu. O tada gaudavosi kad vienintelis užsiėmimas toliau gerti . Oi kaip man gera šiandien save tokią matyti. Ir eisiu kitos knygos nusipirkti, tik nežinau kokią toliau rinktis- ar dėl alkoholio ar dėl  savęs pažinimo? ką patarsit mano likimo draugai?

Aš vakar Knygų mugėje nusipirkau Venedikt Jerofejev "Maskva-Petuškai". Nežinau, ar tiktų šią knygą, pariuke, tau rekomenduot, bet manau kad gal visai neblogai būtų paskaityti, kaip geriantis žmogus kankinasi, kai ne gėrimas yra antraeilis visų įvykių dalykas, o atvirkščiai - visi įvykiai yra antraeiliai, netyčia besiklijuojantys prie pagrindinio - gėrimo. Seniai norėjau šią knygą įsigyti, nes kolekcionuoju knygas apie gerokai ilgą savo gyvenimo etapą, ir džiaugiuosi, kad įsigijau. Dar labai noriu H.Kunčiaus knygos "Pijoko chrestomatija", bet kažkaip vakar mugėje neradau.
pariuke, manau, kad ir apie alkoholį, ir savęs pažinimo knygos yra vertos dėmesio