VšД� "Aukodeita" Psichologijos klinika ![]() |
Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams
Jūs nesate prisijungę.
SOS grupės susirinkimai vyksta kiekvieną antradienį 18 val. Kaune, Kaišiadorių g. 20 (VŠĮ Aukodeita patalpose).
Telefonas informacijai: +370 686 42377, el. paštas lietuvossos@gmail.com
Blaivus | 13m. | 8mėn. | 15d. |
Žuvis rašė:
Galima pasiūlyti ''kad širdis nesustotų'' ''pachmielą'', ir susitarti, kad po jo į ligoninę, spekuliuojant tuo, kad reikalingas gėralas prie tavęs būtų iki kol paguldys. Be abejo - tai manipuliacija, tačiau jei žmogus nebeatsako už savo veiksmus, tai iš tiesų kokia ten gali būti pasirinkimo laisvė už savo gyvenimą ... (tikiuosi, pasmerkta kitų skaitovų nebūsiu).
Na situacija tokia, kad į ligonine jokiu būdu nesutinka, jei čia negaus pinigų - ieškos kitur ir vis tiek gaus...
Danguole rašė:
Manau, kad reikia duoti tuos penkis litus, nes jeigu variklis užkals, blogai bus. Ir vėlgi, variklis gali užkalt, kai nieko šalia nebus, bet tada sažinė artimų bus rami. Bet šiaip manau, kad duoti visada lengviau negu prašyti.
Pritariu... Irgi duočiau, jei man brangus žmogus prašytų (širdis neatlaikytų matant kančias)... Deja, gatvėje ne visada duodu (gal per daug skūpa esu ), daugiau priklauso nuo situacijos, kaip rašė Audronis, jei šviesiai tiesiai pasako kam reikia, o ne bando apsimesti kurčnebyliu, aklu ar alkanais vaikais graudina.
Minėtoje situacijoje mama irgi davė savo sūnui keli litus... Tik paskui graužėsi, ar gerai padarė...
Pumputis rašė:
Neduodu pinigų alkoholiui. Nematau prasmės pratęsti kančias keletui valandų. Juk vėliau rezultatas vėl tas pats. Manau, kad alkoholis yra nuodas man. Turbūt jis toks pats nuodas ir prašančiam. Nuodyti kitą žmogų ?
Man iš Tavo postų kažkodėl atrodo (prašau neįsižeisti), kad esi labai liūdnas žmogus ir gyvenime matai tk tamsias spalvas. Aš į viską žiūriu paprasčiau...
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 12d. |
Aš, man regis, čia kažkada rašiau apie konkretų atvejį, kurio liudininke tapau. Mano bendradarbės tėvas prašė pas savo žmoną (bendradarbės mamą), kad ji nueitų ir nupirktų vyno, nes jam yra labai blogai. Toji jo žmona buvo jau kurį laiką gerokai ant savo vyro supykusi dėl jo gėrimo, todėl vyno nenupirko. Kažkur po pusdienio tas vyras atsidūrė ligoninėje, nes ištiko insultas ir po keleto valandų mirė. Motina verkė ne vienerius metus, nes dėl vyro mirties kaltino save. Po to pati susirgo Alzheimerio liga ir, matyt, jau nebeatsiminė, kas kažkada vyko.
Todėl manau, kad "pachmielui" artimam žmogui (prie parduotuvės beviltiškai atrodantiems aš irgi dažnai duodu, nes pernelyg gerai atsimenu savijautą) duoti pinigų reikia. Bet tiesa yra ir tai, kad netrukdant žmogui padaryt tą "pachmieliuką" nesustoja suktis uždaras ratas. Todėl pritariu Žuviai dėl savotiškos sutarties, kad gers kiek norės iki nuvažiuos į ligoninę. Bet jei, kaip buvo parašyta, jis į ligoninę jokiu būdu nesutinka, bet "pachmą" vis tiek gaus kitur, tai tada jau nežinau... Belieka tokiam žmogui pasakyt, kad kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Nors, žinoma, jam tas pasakymas tuo metu rūpi tiek, kiek numirėliui žvakė. Žodžiu, situacija panaši į beviltišką. Ypač, jei pats geriantysis net nenori ir nesiruošia sustot gert. Sustot gert kažkaip žmogų turėtų motyvuot mintis, kad reikia eit į darbą, kad galima jį prarast, bet gal jis ir taip jo neturi. Jei jis net nesiruošia sustot gert, tai niekas jo per prievartą ir nesustabdys.
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 8mėn. | 15d. |
Troja rašė:
Žodžiu, situacija panaši į beviltišką. Ypač, jei pats geriantysis net nenori ir nesiruošia sustot gert. Sustot gert kažkaip žmogų turėtų motyvuot mintis, kad reikia eit į darbą, kad galima jį prarast, bet gal jis ir taip jo neturi. Jei jis net nesiruošia sustot gert, tai niekas jo per prievartą ir nesustabdys.
Būtent, kad tokios motyvacijos, kaip darbas, nėra, o ir kam gaišti laiką tokiems niekams, jei galima gyventi savo malonumui...
Šiuo atveju žmogiukas norėjo nustoti gerti, bet tam, kad nustotų būtinai reikėjo 5 Lt. Po dviejų ar trijų dienų jau galėjo ir nusipraust, ir valgyt užsimanė... Tiesa ta, kad neilgai blaivybė truko - iki talkos pas kitą kaimyną...
Ačiū visiems už išsakytas nuomones
Neprisijungęs
zuikis rašė:
Sveiki visi
Situacija tokia: žmogui daugiadienės, geria daug ir jau ne pirmą dieną. Artimieji visi pikti burba -"kada gi pagaliau išsiblaivysi, neatidėliojami darbai laukia". O jis ateina visas drebėdamas, ašaros rieda, - "duokit nors penkis litus, turiu būtinai išgerti, kitaip širdis sustos"...
Labai norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai, ar reikia duoti "pachmielui", ar geriau neduoti? Kokios gali būti nedavimo pasekmės? Davimo tai lyg ir aiškios - išgers ir dar paprašys arba ne... Apie detoksą jokios kalbos būti negali...
Aš visada "gelbsčiu", bet stengiuosi minimaliai. Dar labai priklauso koks "ligonis", jeigu stovi prie parduotuvės ir tiesiog ubagauja tokiu atveju siunčiu toliau, bet jeigu matau kad žmogui tikrai labai "chrienova" visada sukrapštau bambaliui. Dažnokai kaimyną "gelbėju" ir jis mane "gelbėja". Su žvejais net kalbų nebūna, kitą dieną pachmielas normalu, parveža kas gali vairuoti. Ar gelbsti ar ne pijokai išradingi vistiek suranda....
Neprisijungęs
Blaivus | 16m. | 5mėn. | 27d. |
zuikis rašė:
Man iš Tavo postų kažkodėl atrodo (prašau neįsižeisti), kad esi labai liūdnas žmogus ir gyvenime matai tk tamsias spalvas. Aš į viską žiūriu paprasčiau...
Galbūt nevisai aiškiai išreiškiu savo mintis, bet man atrodo jog ir aš į viską žiūriu pakankamai paprastai. Mano geriančiam broliui 5 litų užtenka maždaug 6 valandom. Kas toliau ? Duoti vėl 5? Tavo paminėtos davimo pasekmės gali būti ir kiek kitokios nei pats parašei : ''.............. Davimo tai lyg ir aiškios - išgers ir dar paprašys arba ne.......''. Gali prisigėręs automobiliu pervažiuoti per mažametę dviratininkę, gali iššokti iš 6 aukšto kai jam susivaidens ir dar daug, daug ką gali prailginęs savo daugiadienes mano duotais 5 litais.
Neprisijungęs
Savam reikėtų širdies lašų arba valerijono pasiūlyti (tikrai nepakenks, tik pachmielas bus lengvesnis), o kai prie parduotuvės prašo, tai pagal galimybes. Aš kaimynui visada duodavau, kol kažkas sumušė stipriai, pasveiko, bet dabar su kaimynais jau nebendrauja, bijo visų, neatpažįsta. Kai gėrė nebuvo žmogaus, dabar irgi nėra. Nors ką žinau, mano dukrai mažai jis vienintelis iš kišenės saldainį ištraukdavo. Širdis vietoje buvo, nors ir gėrė. Kiekvienam savo likimas. Sako, nuo likimo nepabėgsi, bet dar sako, kad kiekvienas mes savo likimo kalviai. Suprask kaip nori.
Liūdna, grįžau iš brolio. Sutvarkėm jovalą su sese, išvežėm gal 50 butelių taros, išplovėm indus. O jis kosmose. Rytoj grįžta jo draugė, kažkas bus negerai, geria tai už jos pinigus, per mėnesį gal 2000 lt prapylė. Mano tai kažkaip požiūris truputį kitoks, o sesuo rauda. Namo grįžo po darbo, o ten anyta 70 metų jau 3 dienos laka, apsisisiojus guli, kaimynas bendram bute (yra Vilniuje ir tokių) irgi kosmonautas, odekoloną geria. Nors nusišauk. Dukros (dukterėčios) vestuvės po 2 savaičių, darbo ir rūpesčių sočiai. Vagys svoločiai (gal narkomanai) prie Gariūnų mano mašiniukės centrinį sugadino, automagnetolą pavogė. Vyras sako, kad aš durna boba, kad mašinoje palikau automagnetolos nosį. Bet džiaugiuos, kad mašinos nepavogė. Taip, kad ir liūdnoka, bet džiaugtis yra kuo. Pasiguodžiau ir einu miegoti. Visiems ramios nakties ir darbingo rytojaus.
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 21d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 7d. |
Laikykis, Danguole. Viskas gali pasikeist. Turėkim viltį, mes gi ne viską žinom, galim klyst. Mes tik žmonės...
Ir labai ačiū už atvirumą.
Paskutinis taisė Marijus (2012-09-28 08:18:20)
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 19d. |
Dėkui, Danguole, už tavo pasidalinimą... Mano artimesnėje giminėje nebuvo alko priklausomų, negalvojau, kad šalia esantys taip priklausomi patampa dėl kito meilės buteliui... Neveltui sakoma - geriau išvis atsiriboti. Tačiau gi būna dar bendri interesai, kuomet nesigauna atsiriboti. Ir apgaulingas sakinys ''gal dar susipras''... O tuomet laukimas...''Kada susipras?''
(nelabai supratau, kam butą jo tvarkėt, kad draugei grįžus jis mažiau problemų apturėtų, ar, tiesiog, ''jei jis negali, mes už jį sutvarkysim''? Gal iš nevilties...)
Savo postu pastūmėjai mano elgesį iš šalies permesti, kaip aš prisiliuobus nevykdžiau savo pareigų, šalia esančių žmonių planai turėjo kardinaliai keistis, priklausomai nuo to - kada ir kiek aš išgėriau... Nes kuo toliau, tuo mažiau galima buvo manimi pasitikėti. Aš manipuliavau kitais, ir, vaizduodama esanti atsakinga, galėjau bet kur ''įkalt''... Dažnai ''šiek tiek'' turėjau su savimi.
www.al-anon.lt,siūlau užsiregistruoti ir forume paskaityti moterų mintis ir veiksmus, gal ką rasi ir sau. O Valandėle atvirame susirinkime ''alkoholiko artimiesiems'' irgi neprailgs. Sekmės Tau
Neprisijungęs
Sveiki, Žuvyte, butas ne butas, sodo namelis. Ir ne jo, o jo partnerės. Ji paliko jam ,,pačką" pinigų, pirtelę stato, o pati Vokietijoje dirba. Tai bachuras babkių turi, yra už ka gerti. Lietuva mažas kaimas, sode aplinkui sesers bendradarbiai gyvena, tai jau daug ko papasakoja apie jų bendravimo ypatumus. Bet tai ne mūsų reikalas. Trobą tvarkėm, nes prašė jis pats. Bet važiavome tenais, nes pas ji mašinoje mamos kaimo lango stiklo paketas buvo. Jis vistiek nenuveš (mes jau netikim), o ji grižusi gali ir padaužyti tą paketą. Mamai 200 lt daug, o jai 1000 eurų tik pinigas. Gal save teisinu, kad tą trobą tvarkėm, net nežinau kodėl. Bet ji grįžusi nors šiokią tokią tvarką ras. bet man atrodo, pasidaužys abu, o paskui pagers ir vėl bus gerai. Arba ne. Nežinau.
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 8mėn. | 15d. |
Danguole, ačiū už atvirumą. Ne veltui sakoma, kad viena bėda nevaikšto... Linkiu kuo labiau atsiriboti nuo brolio problemų. Aš irgi stengiuosi labai neimti į galvą, kad broliai degraduoja, gyvenu savo gyvenimą, nors man gal lengviau, kadangi skiria nemažas atstumas, nematau jų kasdien... Tik mamos tai irgi vis gaila būna, bet žinau, kad nieko pakeisti negaliu... Sėkmės!
Neprisijungęs
Ačiū visiems už palaikymą. Tai tokiose situacijose labiausiai mamų ir gaila. Nors kaip vyresnis brolis sako, atlaikys ir mama. Turim savus gyvenimus, bet va svoris vistiek krenta, gerai, kad nors truputi yra iš ko.. Gražaus savaitgalio.
Neprisijungęs
Nuo šeštadienio broliukas parišo, net keista, per pilnatį. Mama džiaugiasi. Žinoma, man ir kitiems šalia esantiems, irgi linksmiau. Grižo draugė, nežinau kaip aiškinosi, bet sustojo. Dabar galvoju, kad mes labai dažnai patys prisigalvojame visokių ,,briedų" ir taip vidų sujaukiame, kad atrodo vien juoda aplinkui. Dabar sėdžiu ir galvoju, gal bus ramu 1-2 mėnesius. Stop. Mes taip save užprogramuojame ir kitą žmogų taip pat. Gal reikia galvoti, kad siandien gerai, o rytoj bus kaip bus. Ką manote?
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 21d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 7d. |
Danguole rašė:
... Dabar sėdžiu ir galvoju, gal bus ramu 1-2 mėnesius. Stop. Mes taip save užprogramuojame ir kitą žmogų taip pat. Gal reikia galvoti, kad siandien gerai, o rytoj bus kaip bus. Ką manote?:/
Bus taip kaip bus... :) Kai bus tada ir spręskim.
Gerai tu sakai, nėr ko programuotis. Protingiausia būtų šia diena gyvent, ne vakar gyvent, ne rytoj... Tik va ne žodžiais, o praktiškai tai padaryt sunkoka :)
Bet kokiu atveju, palaikom tave ir tavo brolį. Sėkmės!
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 4d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 16d. |
Danguole rašė:
<...>Gal reikia galvoti, kad siandien gerai, o rytoj bus kaip bus. Ką manote?:/
Rytojaus problemas ir spręsime rytoj... Geriau galvoti, kad rytdiena bus dar geresnė :)
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 19d. |
Palaikymas artimo žmogaus minant blaivybės takeliu yra svarbus. Tačiau menu, kai išpūčia burbulą ir bando įtikti, kad neužgerčiau ir dar labiau viską gadina... Lenkiu link to, jog nereikia per daug džiaugtis, nes alkoholikas tai pajaučia ir gali tuo manipuliuoti, kad tik neprisiimti atsakomybės ar tolimesniame gyvenime nevykdyti (perleisti kitam ar atidėti) savo pareigų. Labai šaunu pabūti tokiam alei vaiko kokone: ''parduotuvėn neeisiu, nes ten alkoholis, bijau užsikabint'', ''bulvių pas gimines nekasiu, nes ten gers'', ''dirbti kol kas neeisiu, nes ten geriantis kolektyvas'' ir panašūs ''atmazai''. Vėliau užsiliūliuoja žmogelis tinginystės pančiuose...
Neprisijungęs
Danguole rašė:
Nuo šeštadienio broliukas parišo, net keista, per pilnatį. Mama džiaugiasi.
Na matai, atėjo laikas ir sutojo, mes "slidininkai" ęsame "rimti" žmonės, nusprendėme ir padarėme..... Tavo brolis nėra jau toks blogiukas, gal dar nepasiekė savojo dugno nuo kurio galėtų tvirtai atsispirti. Buvo tokia diskusija: "ar leisti pasiekti dugną", mano manymu šis dalykas yra nevaldomas, tiesiog ateina laikas ir viskas suistvarko arba ne.....
Neprisijungęs
Gal ir taip. Ateina laikas, ir pasiriša. Gyvenam šia diena. O tas saugojimas, tai jau tikrai neprisaugosi nuo to. Gali solidarizuotis, kartu būnant negerti alkoholio, bet taip, mes, šalia esantis tik save norim apsaugoti. Juk jeigu labai norės už kampo prigers. Mokytojus sveikinu su mokytojų diena (jei tokų yra), visus kitus su penktadieniu.
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 12d. |
Danguole rašė:
Gal ir taip. Ateina laikas, ir pasiriša. Gyvenam šia diena. O tas saugojimas, tai jau tikrai neprisaugosi nuo to.
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
Neprisijungęs
Blaivus | 16m. | 5mėn. | 27d. |
Troja rašė:
Danguole rašė:
Gal ir taip. Ateina laikas, ir pasiriša. Gyvenam šia diena. O tas saugojimas, tai jau tikrai neprisaugosi nuo to.
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
O man atėjo laikas kai aš juos nuoširdžiai apkabinau ir padėkojau.
Neprisijungęs
Troja rašė:
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
Pumputis rašė:
O man atėjo laikas kai aš juos nuoširdžiai apkabinau ir padėkojau.
Panašu į ugnį ir vandenį.....
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 12d. |
Tara rašė:
Troja rašė:
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
Pumputis rašė:
O man atėjo laikas kai aš juos nuoširdžiai apkabinau ir padėkojau.
Panašu į ugnį ir vandenį.....
Taiklus pastebėjimas
Neprisijungęs
Troja rašė:
Danguole rašė:
Gal ir taip. Ateina laikas, ir pasiriša. Gyvenam šia diena. O tas saugojimas, tai jau tikrai neprisaugosi nuo to.
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
smaugti nenorėjau, o dabar esu dėkingas daugumai jų.
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 12d. |
Bimcius rašė:
Troja rašė:
Danguole rašė:
Gal ir taip. Ateina laikas, ir pasiriša. Gyvenam šia diena. O tas saugojimas, tai jau tikrai neprisaugosi nuo to.
Aš visus savo "saugotojus" ir vaikščiotojus iš paskos su perspėjimais, moralais, ar tyliais, užjaučiančiais ar klausiančiais žvilgsniais buvau pasiruošusi prismaugt, bet nespėjau
smaugti nenorėjau, o dabar esu dėkingas daugumai jų.
Aš tai dėkingumo tikrai jokio nejaučiu, nes tie "saugotojai" buvo atsiradę ne vietoj ir ne laiku. Jų veikla buvo lygi dideliam nuliui. Kai "pribrendau" negėrimui, tai be jokių "saugotojų" sustabdžiau lakimo procesą. O jei žmogus pats dar nenusprendė stabdyt, tai jokie saugotojai jo nenusaugos, tik nervus gadins savo lindimu ir zyzimu.
Neprisijungęs
Troja rašė:
....Kai "pribrendau" negėrimui, tai be jokių "saugotojų" sustabdžiau lakimo procesą. O jei žmogus pats dar nenusprendė stabdyt, tai jokie saugotojai jo nenusaugos, tik nervus gadins savo lindimu ir zyzimu.
Čia Troja aš tau pritariu visu 100%....
Neprisijungęs
Ką čia prisaugosi. Ne maži vaikai. Artimiesiems yra sunku žiūrėti į geriantį, baisu, kad išeis visam. Emocijos. Bet aš niekada broliui du kartus į akis nelendu. Vieną kart pasiūlau pagalbą, pasakė - ne. Viskas aišku. Nors pats visas verdi, bet nieko negali padaryti. Tik laukimas. Yra dar toks dalykas, man asmeniškai tai atodo svarbu: jei jau paprašė pagalbos, lėk vos ne su šviturėliais, nes gali persigalvoti. Iš karčios patirties galiu tik pasidžiaugt, kad jeigu pasakė, kad sustos gert - sustojo. Niekada pažado nesulaužė. Paskutinis užgėrimas buvo baisus mano akimis žiūrint. Bet vėl gi į klausimą kada sustosi, gavau atsakymą: sustosiu kada sustosiu. Jokių pažadų. Reikia gerbt kitą žmogų, koks jis bebūtų bent jau minimaliai.
Neprisijungęs