Būk blaivus!

Ramunytė rašė:

Sveiki visi,

Mano brangusis grižęs is darbo beveik kasdien po porą alaus butelių patuština. Savaitgaliais ir po penkis butelius išgurkšnoja per dieną. Nežinau ką galvoti, ar tai problema?

Neperšu savo nuomonės, nei patirties, tik parašysiu, kad būtent paminėti du buteliai alaus savo laiku turėjo man lemiamos reikšmės. Kažkada mano vyras, grįždamas iš darbo, kas vakarą man parnešdavo du butelius mano taip mėgto "Lietuviško" tamsaus 6 laipsnių stiprumo (jau seniai jo negamina) alaus. Labai laukdavau to alaus ir su malonumu tuoj pat jį išgerdavau. Man ši atrakcija labai patikdavo. Bet pastebėjau, kad kai jam nesigaudavo to alaus parnešt, nes grįždavo gana vėlai, tai mano viduje sukildavo kažkokia agresija. Tada ir supratau, kad viskas, mieloji, organizmas man jau kažką diktuoja, nors turėtų būt atvirkščiai. Na, bet po to labai daug laiko nutekėjo, virš dešimt metų, kol įvyko visi šie pakitimai, apie kuriuos rašiau kitoje temoje. O tie dešimt metų, tai ojojoj, kokie kupini įvairaus kolorito įvykių buvo... Todėl dabar žinau, kad bent jau man du buteliai alaus kas vakarą yra stovėjimas ant bedugnės krašto.

Tik iškart noriu patikslint, kad tas žmogus nėra man artimasis. Ta prasme nei giminė, nei koks artimas draugas. Tiesiog blaivuose takeliuose susitikom. Audronis, beje, irgi tą žmogų turėtų pažinot. Krikščioniškai, žmogiškai - tai brolis...
Jis tikrai daug laiku yra išsilaikęs blaivas, bet dabar laikas nuo laiko vis užgeria. Nežinau kaip smarkiai, nemačiau, bet iškart po to kenčia pats, o dar labiau kankina reik manyt savo tikruosius artimuosius.  O aš sužinau iš to, kad kai jam užsikabliavus praeina tas trumpalaikis užsimiršimas, vis man paskambina. Gelbėk, mol, ir vėl žūstu. Tu gi gali, manęs niekas nesupanta, visi blogi ir aš toks anoks.. Bandau su juo girtu kalbėt... Nu patys žinot... Visaip bandydavau, bet dažniausiai ar užuominam ar tiesiau ima grasint kad šį kart baigs, išeis iš šio pasaulio ar pan.
Kiekvieną sykį sunervina, tiesa dabar jau ne taip, kaip pirmus kartus, nors stengiuosi neimt į plaučius. Pasijuntu visiškai bejėgis padėt, padaryt. O sujaudina, nes daugelyje iš jo tų girtų manipuliacijų matau save praeityje...

Taip, tas pats...
Tame ir baisumas, nei stažas nei prikauptos teorinės žinios, paskaitos, knygos, pratybos ir t.t. nieko negarantuoja. Kartais atrodo priešingai, kad žmogus tartum pasislepia už to, kad viską žinau, moku perskaičiu.
Dabar jis ligoninėj uždarytas. Varysiu aplankyt... artimą savo... Sunku jam dabar.

zuikis rašė:

Man tai labai pažįstama... Mano brolis dažnai taip, manyčiau, kad šantažuoja mamą. O ji ir išsigąsta ir ima baisiausiai pataikauti ir šokinėti aplink, kad tik ko nors vargšelis sau nepasidarytų...

Nors iš kitos pusės, o kaip žinoti, kad tai ne rimtas grasinimas?

Nežinau. Profesionalūs psichologai matyt turi savo kriterijus, bet kas iš to... Bet kokiu atveju, ir nealkoholiniu, tokie grasinimai, net neišsakyti, mintys, svajonės apie mirtį, ligą ir panašiai, rodo kad įjungtas susinaikinimo mechanizmas. Suveiks ar nesuveiks, anksčiau ar vėliau, bet tai yra ir tai labai rimta. Nežinau kaip tai vadint, psicologiniu sutrikimu, dvasine liga, mirties dvasia... Alkoholis čia tik simptomas, deja labai ryškus ir lemiantis.
   
O apie alkoholiko mokėjimą manipuliut storiausi tomai prirašyti, tik kad va žmogus (turiu omeny alkoholiko artimą) net it tai žinodamas ir atskirdamas kituose žmonėse, pasimauna ant savo atimiausio žmogaus manipuliacijų kabliuko.

Smagu, šaunuolis. Tikiu, kad viskas susitvarkys ir įsitvirtins.

Jei pamatysi, Marijau, palinkėk ir nuo manęs jam stiprybės.

Marijus rašė:

Rimas rašė:

Detokso niekad nebandžiau. Vis gaivaliodavausi pats, kad ir labai bloga būdavo, bet gal ir gerai tas detoksas, nereikia tiek kankintis, tik va jei greit pavyktų atsigauti, tai gal ir minčių apie nebegėrimą nekiltų?

pala, čia gali gautis painiava, nes neaišku ką turim omeny sakydami "detoksas". Šiaip yra skirtingi dalykai: vienas - tai profesionali detoksikacija kokiame nors specializuotame priklausomybių centre, kur pastato ant kojų, dažniausiai su tikslu, kad tas atpumpuotasis imtų siekti blaivumo. Ir visai kita yra kartais pusiau legalios sesučių su lešelinėm paslaugos, kad palengvintų pachmielą. Vargu ar iš to kas gero... Eilinis bėgimas nuo problemos.

As broli pastoviai atlasindavau, gerai, negerdavo 2-3 menesius, po to vel. ir vel lasinu. Prasydavo pats, pagirios legvesnes, supranta, kad alkoholikas, bet vistiek geria.  Manau detoksikuoti reikia tikslingai, siekiant blaivybes. Paskui butina lankyti AA, nes saikingai geriantys nelabai supras ka jaucia alkoholikas.

Danguole rašė:

<...> Manau detoksikuoti reikia tikslingai, siekiant blaivybes. Paskui butina lankyti AA, nes saikingai geriantys nelabai supras ka jaucia alkoholikas.

Sveika, Danguole, smagu, kad prisijungei. Paprasto sprendimo tavo situacijoje nėra, viena, jei brolis po užgėrimo nori greičiau atsigauti ir kažką daro, kad išsilaikytu blaivus, ir visai kas kitą, jei jis tik pasilengvina sau pagirias puikiai žinodamas, kad neužilgo vėl ramiai užgers... Po eilinio detokso reikėtų su broliu rimtai pasikalbėti ar jis ruošiasi imtis kokių žygiu dėl gėrimo, ar ir toliau nori patogiai gyventi.

AA lankymas tik vienas iš būdų atsikratyti alkoholio, ne visiems jis tinka. Taip pat galima kreiptis pagalbos į psichiatrus ar psichologus, palankyti psichoterapines grupes ar pamėginti bet kurį kitą metodą. Svarbu kažką daryti ir atsirinkti sau tinkamą...

Danguole rašė:

Gulejo pries 15 metu del delyro, 3x stacionare Gerosios Vilties, po 1 karto praejo Minesota pilnai, uzgere po 1 menesio. Kodavosi n kartu. Prisistato Alkoholikas toks ir toks. Man kartais atrodo, kad manipuliuoja tuo.  Padejau moraliai, materialiai ir visaip kitaip. Seimos neturi, drauge idomi, man atrodo nesupranta tos problemos, nors pirmas vyras atgule amzino poilsio butent nuo tos problemos. Zinau, kad feniksai pakyla is pelenu ir viltis mirsta paskutine, bet mano viltis tiketi jo blaivybe jau leidzia paskutinius atodusius.  Kominis jau 3 savaite. Siandien kalbejau telefonu (tikrinau ar gyvas), siuliau visiokius variantus. Nesutinka. Zinau, kad laikas isprendzia daugeli problemu, taciau siuo atveju, man atrodo, kad laikas tiksi jo nenaudai. kaip pasakyti 76 metu motinai, kad jos sunus nenori sustoti gert? Kaltina ji mus (vyresni broli, seseri ir mane), kad mes nieko nedarome. O ka galima padaryti prievarta? Gal kas zinote, patarkite. Linkiu visiems grazios, prasmingos ir blaivios dienos.

Sitacija aiškesnė. Klasikinė, labai skaudi.
Atsakymą tu pati seniai gerai žinai. Deje jis labai toks namalonus, kad vis nesinori jo pripažinti.
Taip, jis tavim ir kitais manipuliuoja. Tai daro ne iš piktos valios, o todėl kad kitaip nemoka. Taip jis bando išgyventi, išsilaikyti. Tą patį daro ir jūsų mama, nepajėgdama ką nors pakeisti, jausdama skausmą ir kaltę dėl sūnaus, perkelia ją kitiems šeimos nariams. Suprantama, kad tik norėdama gero.
Kai aš gėriau, sirgau alkoholizmu, sirgo ir mano šeima.
Danguole, tu negali už jį nugyventi gyvenimo, negali už jį pavalgyti nors ir labai myli. Negali už jį pasveikti.
Labai tave palaikome, suprantame, nes kažką panašaus ir mes forumiečiai esame patyrę. Laikykis, pasistenk pažiūrėt tiesai į akis ir primti sitaciją tokią, kokia ji yra.
Negaliu tau konkrečiai kažko patarinėt ir mokyt. Širdies gilumoj atsakymą tu žinai...
Jei tik gali, pasilik su mumis. Bendraukim, dalinkimės; sako, kad pasidalinta bėda - tai tik pusė bėdos...

Sveika, Danguole,

Smagu, kad prisijungei prie mūsų. Aš, kaip ir tu, turiu brolių, du iš jų geria "juodai". Skirtumas tik tame, kad tavo brolis užsikabinęs, geria jau trečią savaitę, paskui seka pertraukos, siekiančios 2-3 mėn., o maniškiai geria jau pastoviai, padarydami  kokią dienos, kelių dienų pertraukėles. Bandydavau ir aš visokiais būdais padėti jiems, tačiau naudos tai nedavė, nes patys to nenorėjo. Tu nekalta, dėl to, kad tavo brolis geria. Tai jis geria, tai yra jo gyvenimas, o tu turi savo gyvenimą. Norės mesti gerti, žinos kur kreiptis, tada ir padėt galėsi, jei ketinimai bus rimti . Sėkmės

Sveiki visi
Situacija tokia: žmogui daugiadienės, geria daug ir jau ne pirmą dieną. Artimieji visi pikti burba -"kada gi pagaliau išsiblaivysi, neatidėliojami darbai laukia". O jis ateina visas drebėdamas, ašaros rieda, - "duokit nors penkis litus, turiu būtinai išgerti, kitaip širdis sustos"...
Labai norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai, ar reikia duoti "pachmielui", ar geriau neduoti? Kokios gali būti nedavimo pasekmės? Davimo tai lyg ir aiškios - išgers ir dar paprašys arba ne... Apie detoksą jokios kalbos būti negali...

Neduodu pinigų alkoholiui. Nematau prasmės pratęsti kančias keletui valandų. Juk vėliau rezultatas vėl tas pats. Manau, kad alkoholis yra nuodas man. Turbūt jis toks pats nuodas ir prašančiam. Nuodyti kitą žmogų ?

Regina rašė:

(...)
Labai norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie tai, ar reikia duoti "pachmielui", ar geriau neduoti? Kokios gali būti nedavimo pasekmės? Davimo tai lyg ir aiškios - išgers ir dar paprašys arba ne... Apie detoksą jokios kalbos būti negali...

Regina, iš tavo pateiktos situacijos aišku, kad tai jau ''pachmielingos'' daugiadienės. ''Baltoji karštinė'' gali užeiti ir davus, ir nedavus. Į šį klausimą yra daugiau atsakymų nei pradžioje atrodo. Galima pasiūlyti ''kad širdis nesustotų'' ''pachmielą'', ir susitarti, kad po jo į ligoninę, spekuliuojant tuo, kad reikalingas gėralas prie tavęs būtų iki kol paguldys. Be abejo - tai manipuliacija, tačiau jei žmogus nebeatsako už savo veiksmus, tai iš tiesų kokia ten gali būti pasirinkimo laisvė už savo gyvenimą ... (tikiuosi, pasmerkta kitų skaitovų nebūsiu).

Tai ats. į šį postą. O šiaip situacijos įvairios būna. Nuo mūsų pačių priklauso - duoti, neduoti. Ne visuomet kategoriškai reikia laikytis vidinių nuostatų. Nors už kito žmogaus elgesį ir pasekmes neatsakau - tačiau duosiu savižudžiui ginklą, ir galvosiu:''jis prašė, ar gerai padariau?"

Manau, kad reikia duoti tuos penkis litus, nes jeigu variklis užkals, blogai bus. Ir vėlgi, variklis gali užkalt, kai nieko šalia nebus, bet tada sažinė artimų bus rami. Bet šiaip manau, kad duoti visada lengviau negu prašyti.