Būk blaivus!

Susigraudinau... einu dar piam. Žinau, kad išsiblaiviusi gailėsiuosi, ką dabar viešinu, ir mano postų moderai nešalins - bet šią akimirką yra kaip yra - kaip kokia visiška durnė(ausyse automatiškai skamba:kam tas kaip?) kalbuosi su forumu.
Daug norėjau paatvirauti ir apie save, ir papolitikuoti apie Karbauskį ir Verygą - bet jau jėgų nebeturiu: įsipilu dar piam ir lūžtu.
Laukia sudėtingas atsistatymo metas.
Bet aš stipri. Kaip ir mano vilkas. Aš visgi -
Vienišas Vilkas 😎😎😎

Dar piam, finlandia niekaip nesibaigia... o aš tipo "miegu" vis dar...
kaip reiks "pabusti", neįsivaizduoju, net su savo lakia kūrybinga vaizduote...
Kas gali pasidalinti patirtimi, kaip tai neskausmingai padaryti???
O prirašiau... išsiblaivius sudegsiu iš gėdos...
gal ir gerai? bus paskata gyventi blaiviai...

Egle13 rašė:

Vienišas Vilkas rašė:

Dar piam, finlandia niekaip nesibaigia... o aš tipo "miegu" vis dar...
kaip reiks "pabusti", neįsivaizduoju, net su savo lakia kūrybinga vaizduote...
Kas gali pasidalinti patirtimi, kaip tai neskausmingai padaryti???
O prirašiau... išsiblaivius sudegsiu iš gėdos...
gal ir gerai? bus paskata gyventi blaiviai...

Parašysiu iš savo patirties. Už viską gyvenime reikia susimokėti, už kvailystes, deja, taip pat      Bet, gera žinia ta, kad yra ne tik pradžia, bet ir pabaiga. Viskam. Taip kad, belieka tik ištverti ir sulaukti. 

Egle, tu, kaip visada - teisi. Yra pradžia - bus ir pabaiga. Visų pirma - buteliui. Nors maniau, kad esu protinga, kitaip nepilčiau į save narkotiko. Niekur jo pagalba aš nuo savęs nepabėgsiu. Teks stoti į astatą. Va kuo tai baigsis - net pati negaliu prognozuoti...
O kol kas - dar piam. Nu bliacha, butelis lyg be dugno...
Jaučiu, nelipsiu iš lovos, kol jo nedamušiu, o toliau - bus kaip bus...

Jei bogu butylkė ten pas tave kaip be dugno, tik piam ir piam, tai ka litrinė vodziaros???..   Man baigėsi pinigai, baigėsi sveikata, atitinkamai ir alkoholio nebeliko... Sakyčiau tokiam kaip aš tai tikrai matyt optimaliausias variantas... Visgi alikas kai kuom labai teisus, - amžius, sveikata, požiūris gyvenime labai daug ka su laiku lemia... Šiandien po audringu tu paskutiniu išgertuviu valau namus plaunu skalbiuosi tvarkausi, bambalius skarbas i kuprinė, galima priduoti vis lyšna kaipeika, nuo pat ryto ankstyvo duoduosi vienas prie vieno LRT "Labu rytu" fone, nium anksčiau berods per pora valandu viska sutvarkydavau, žėk jau kioskas koks atsidarė nulėkiau dar ir alaus parsinešiau keleta... Kur tos visos jėgos taip prapuolė...

Dėsningas metimas gerti laiko akivaizdoje, ka beje aš bandžiau ne karta jau anksčiau iškelti kaip teigini, tiesiog nebeliks kur jau gerti, tos sveikatos nebeliks, o čia verčiasi per galva ieško tu galimybiu tikimybiu, gal kodas, gal torpeda, gal dar koks biesas sustabdys... Gyvenimas man atrodo viska jau sudėlios, kad sėdėsi su arbatos puodu ir čiao braškės pjankėms...

Nida rašė:

antonimas rašė:

vo jau 10 dienų,galma būtų jau lėkt koduotis:)

gyvenimas gražėja

jei eina kalba apie sveikatingumą,tai asmeniškai aš Nida mečiau iššūkį kurį laiką gyventi be cukraus,na ir dar nardau žiemą po ekete:D

Smagu, kad prisijungei, Audra :) Viskas ką rašai labai pažįstama - papildomi pasiurbčiojimai, įkalimas keliaujant iš darbo. Baliuose man per lėtai stikliukų kilnojimas vykdavo, būtinai kartą kitą niekam nematant įmesdavau, kad laiko veltui nešvaistyti...

Gal ir kvailas pasirodys mano klausimas, bet ar bandei su vyru pakalbėti apie savo problemas ir baimes? Artimųjų pagalba yra labai svarbi, o jūs su vyru, kaip suprantu, esate artimi ir vienas kitą suprantate. Nebūtina sakyti, kad užsikabini vien pamačiusi butelį ir pagurkšnoji jam nematant, užtektų pasakyti, jog tau atrodo, kad alkoholio gyvenime yra per daug ir norėtum pagyventi blaiviai. Gal jam tą mintis visai patiks? Nors dažnai artimieji problemą pamato gerokai anksčiau už mus pačius. Juk mes tokie geri konspiratoriai...

Gal dar kas iš forumiečių kokių patarimų turės, papasakos savo patirtis.

Ir nebijok kreiptis į specialistus, tame nėra nieko gėdingo. Kaune yra puikus klubas, Vilniuje renkamos psichoterapinės grupės.

aš irgi...nebegaliu gerti...nebenoriu, gėda prieš save, vaikus
istorija mano tokia kaip ir daugelio, nepajaučiau kada gurkšnoti pasislėpus tapo normalu, rytais alus normalu, vyras jau senai sakė, kad turiu problemą, neigiau į akis šokinėjau, kad perdeda, nors pati pukiai suvokiau, kad neperdeda, nes realiai išgeriami kiekiai buvo gerokai didesni nei jis matė. 

Bet...aš juk rūpinuosi namais, gerai atrodau, daug sportuoju, kokia aš alkoholikė? Melavau sau ir apgaudinėjau save, tol kol prieš kelias dienas neatsitiko kelių atvejų,kurie išgąsdino mirtinai ir po kurių pasirinkimai tik du arba lėtas susinaikinimas arba pripažinti, kad alkoholis iš mano gyvenimo turi dingti visiškai. saikingai gerti aš tikrai nebemokėsiu niekada.

pirmiausia ką padariau tai mirdama iš gėdos papasakojau realią situaciją keliems artimiausiems žmonėms, buvo žiauru matyti kaip iš siaubo plečiasi jų akys, man 46 metai, o iš gėdos norėjosi prasmegti po žeme bet supratau, kad kol to neįvardinsiu garsiai kitiems, nieko nebus, aš ir toliau meluosiu ir tie vidiniai demonai ir kaltės jausmas mane tiesiog pražudys.

man pasisekė, nes mano vyras gali alkoholio visai nevartoti, todėl namie nebus net alaus (liepiau manimi nepsitikėti ir išvardinau visas vietas ir būdus kur ir kaip slėpiau alkoholį), artimiausios draugės nematė jokios problemos su manimi vakaroti be vyno, todėl palaikymą ir priežiūrą turiu

mano atveju situacija susitvarkys tik pasirinkus absoliučią blaivybę

duok Dieve man stiprybės....

na žingsnį žengiau ne todėl, kad esu drąsi, o atvirkščiai, esu bailė, bijau prasigerti, pakliūti į ligoninę su ciroze arba i psichiatrinę ligoninę , na ir nesu kvaila, puikiai suvokiau, kad nenormalu 4 valandą ryto lįsti į šaldytuva, damušti šampano likučių...ir taip daryti kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį jau net nebežinau kiek laiko, be viso to pergėrus aš dar ir agresyvi...
o palaikymą gavau tokį kokio net nesitikėjau, mama ir mano artimiausia draugė iš pradžių negalėjo patikėti, kai pasakiau, kad turiu problemų su alkoholiu, sakė, kad na gal kiek ir perdaug išgeri per šventes, bet gal perdedi? ir tada aš papyliau daug daug pavyzdžių to ką aš dariau ir ko niekas nematė...pusės net vyras neįtarė, visų jų reakcija buvo viena,mes tavęs nesmerkiam o labai džiaugiamės, kad viską pasakei ir mes su tavim ar tavo kompanijoje negersim niekada!!! pasakiau, kad geriausia jų pagalba bus, kai aš po kurio laiko nutarsiu, kad taurė šampano per naujus metus nieko tokio, jie man primins viską ką aš dabar papasakojau...
Pakalbėjau su vaikais, jų pas mane trys , dvi suaugę dukros ir 9-metis pagrandukas, aišku, jie gavo sušvelnintą situacijos versiją,mergaitėms prisipažinau, kad įtariu, jog turiu problemų su padauginimu ir todėl nutariau, kad gėrimų namie nebus visai, jos labai apsidžiaugė, abi sakė, kad jos tikrai nemano, kad aš alkoholikė, bet, kad geriu per daug tai tikrai. Sūnui pasakiau, kad mes su tėčiu nutarėme, jog namie nebebus nei vyno nei alaus, jis klausia kodėl? Sakau, tai, kad tas alkoholis nuodai, o mes norime gyventi sveikai ir nebenorime daugiau nuodytis, jo reakcija buvo "labai gerai, mama, nes man jau atrodė, kad jūs turit problemų su priklausomybe..." va čia man buvo šokas, aš su savo vynu užpiltom smegenėlėm tikėjau, kad jis nesupranta...
aš kelis metus save apgaudinėjau, kad aš neturiu problemos, nes man tikrai atrodė, jei tai pasakysiu garsiai, pasaulis sugrius, bet įvyko stebuklas, pasaulis nesugriuvo, atvirkščiai, jaučiu didelį palengvėjimą atsikračiusi nuoatinio melo

Ačiū labai, kad reaguojat į postus, o forumą skersai ir išilgai islandziojau, širdies lasai jau iškeliavo į siukliadeze, filmai parsisiųsti ir visi jūsų patarimai sukonspektuoti smegenineje, keli susitikimai su draugėmis kurios gėrimu nuo manęs neatsilieka atidėti neapibrėžtam laikui Aš gi jau buvau suplanavusi drąsiai gerti nealkoholinį alu .
Tai aš visai neoriginali su tuo gerimu ketvirtą valandą ryte 😁. Aš tik vieno dalyko nedariau, nevairavau nei girta nei pagiringa....

O juokingiausia tai, kad prieš 20 metų su pirmu vyru išsiskyriau nes ji gėrė....

Monika rašė:

<...>Aš gi jau buvau suplanavusi drąsiai gerti nealkoholinį alu :o.
Tai aš visai neoriginali su tuo gerimu ketvirtą valandą ryte 😁. Aš tik vieno dalyko nedariau, nevairavau nei girta nei pagiringa....

Po kelių blaivybės metų pradėjau gerti sintetinę girą. Ieškodavau sudėtyje alkoholio, jo radęs, giros nepirkdavau, jokių Smetoniškų ir pan. su 1,2 %, niekuomet negėriau. Vieną kartą, paragavau naminės giros, visai nedaug, tik iš vakaro užraugtos, keistas buvo jausmas. Nutariau katino už uodegos netampyti ir nuo to karto giros visai atsisakiau. O ką jau apie nealkoholinį alų kalbėti :)