Būk blaivus!

Veronika rašė:

Nepakanka tik nustoti gerti... Susidėlioti save iš naujo, gali būti nepalyginamai sunkiau, nei nutraukti svaiginimąsi...

Nepakanka, bet jei jau nori kažką dėlioti, svaiginimosi nutraukimas yra būtina sąlyga.

Veronika rašė:

Straipsnis žurnale "Ta pati" pavasario numeryje.
Kęstutis Dvareckas,
Grįžęs į gyvenimą

Mitas yra tai, kad priklausomojo problema yra konkretus narkotikas, alkoholis, kazino. Klaidinga manyti, kad jei nebūtų šių svaiginimosi priemonių, žmogus būtų sveikas. Tada prasidėtų baisūs valgymo sutrikimai, azartiniai važinėjimai automobiliu. Žmogus vis tiek ieškotų priemonių užsimiršti. Dėl to neužtenka nustoti vartoti, įsiūti ampules, prigrasinti, reikia rimtai stabtelėti ir įsiklausyti, kokiais nors būdais kompensuoti tai, ko žmogus negavo, kad jo vystymasis būtų visavertis, augimas – sveikas.

Nepakanka tik nustoti gerti... Susidėlioti save iš naujo, gali būti nepalyginamai sunkiau, nei nutraukti svaiginimąsi...

Vakar apturėjau sunkų pokalbį su jauna psichiatre. Po pokalbio ji ir sako - "neturi tu savęs..."
Tikrai. Neturiu. Važiuočiau į tą visų siūlomą Minesotą... Bet... ką tėvam pasakyt, kas tas yra? Jie nežino apie mano bėdą. Blogiausiu atveju galvoja, kad padauginau raminančių. Jiems ta žinia, kad esu alkoholikė, tolygu baisiausiai gėdai. Nesvarbu, kad tėvas - irgi alkoholikas. Vyrams galima...

Įdomokas straipnis.
Galima priklausomybės priežastis ir tai nėra tai apie ką galvojate.
The Likely Cause of Addiction Has Been Discovered, and It Is Not What You Think
http://www.huffingtonpost.com/johann-ha … 06936.html
buvo įdomu pasiskaityti. Trumpas ištraukos vertimas, nes neturėjau daugiau kantrybės

<...> Vienas iš paparastų  eksperimentų  pašvestų narkotikų vartojimui buvo 1980 eksperimentas su gyvūnais. Žiurkė narve, du indai vandens, viename  paprastas vanduo, kitame vanduo sumaišytas su heroinu ar kokainu. Beveik kiekvieną kartą, kai atlikinėjo šį eksperimentą žiurkė buvo apsėsta  narkotikais ir nuolat grįždavo daugiau ir daugiau, kol nužudydavo save.
Tačiau 1970 metais, psichologijos profesorius iš Vankuverio, Briusas Aleksandras pastebėjo kažką keisto  šiame  eksperimente. Žiurkė  buvo narvelyje vienui viena. Kas nutiktų jei veiksmą pakreiptume kiek kita linkme? Taigi profesorius  padarė  „ Žiurkių  parką“ . Tai erdvus narvas, kur žiurkės turėtų spalvotus kamuoliukus ir geriausias žiurkių maisto , tunelių  lakstyti  ir daug draugų:, visko, ko  žiurkė galėtų panorėti. Kas tada atsitiks?
Žiurkių parke, visos žiurkės akivaizdžiai bandė abu vandens indelius, nes nežinojo jų turinio.Bet kas nutiko po to  apstulbino.Žiurkėms nepatiko vanduo su narkotikais. Suvartojo žymiai mažiau nei izoliuotos žiurkės.Nė viena nemirė.

Tokio eksperimento ekvivalentas su žmonėmis galetų būti Vietnamo karas. Žurnalas "Time" pranešė kad heroino naudojimas kareivių tarpe buvo toks paplitęs kaip kramtomosios gumos.
20 procentų kareivių tapo priklausomi. Buvo baimintasi didelio skaičiaus priklausomų žmonių, kai jie grįš. Bet iš tikrųjų kai 95 procentų priklausomų karių - tiesiog sustojo. Labai nedaugeliui  reikėjo reabilitacijos. Jie grįžo iš „ bauginančio narvo“  atgal į malonią vieną, todėl nenorėjo narkotikų.(bet čia jau mano komentaras, gal tai mano įspūdis, kad labai daug karo baisumus iškentusių žmonių įniko į alkoholinę priklausomybę??)

Profesorius Aleksandras teigia šis atradimas yra gilus iššūkis  teiginiui, kad priklausomybė yra moralinis nepadorumas,sukeltas per didelio hedonizmo arba požiūriui,  kad priklausomybė yra liga, Tiesą sakant, jis teigia, priklausomybė  yra adaptacija. Tai ne jūs. Tai jūsų narvas.

Tas pats eksperimentas su gyvūnais nuėjo dar toliau.Vienišai žiurkei narvely buvo leista vartoti narkotikus penkiasdešimt dienų, kol ji tapo kompulsyvi vartotoja, tada ją perkėlė iš izoliacijos  į „Žiurkių parką“ .  Ir po kiek laiko gyvūnas grįžo į normalų gyvenimą.

Štai vienas pavyzdys,  kuris gali atsitikti kiekvienam Jei jūs susilaužote savo klubą, jums tikriausiai bus leidžiamas diamorfinas, medicininis heroino pavadinimas. Greičiausiai su jumis kartu ligoninėjė bus nemažai panašių žmonių, kuriems bus pritaikomas toks būdas skausmui malšinti. Diamorfinas yra žymiai grynesnė ir stipresnė narkotinė meidžiaga nei heroinas iš gatvės.Jei senoji priklausomybės teorija teisinga, tai akivaizdu kas turėtų atsitikti? Daug žmonių palikę ligoninę turėtų tęsti savo „įpročius“.
Bet čia keistas dalykas: tai beveik niekada neįvyksta. Pasak Kanados gydytojo  Gaboras Matė  diamorfino vartotojai tiesiog sustojo , nepaisant mėnesio naudojimo. Tas pats  „vaistas“, paaiškėja gatvės vartotojus  paverčia į beviltiška narkomanus.
<....>.

pariuke rašė:

paskaičiau apie žiurkes. patiko. Ir iš kart pritaikiau- vieniši puola į priklausomybę.

Pariuke, aš nevieniša o vistiek priklausoma... Na, gal tu ir teisi... Pamąsčiau, gyvenu ne viena, bet... esu vieniša...

Kažkodėl manau,kad didžioji dauguma alkoholikų ir geria vienumoje...
Mano nuomone alkoholizmas yra pasekmė to ,,paliotno'' gyvenimo,kada buvo geriama su chebra,buvo ''tūsinamasi,,...O dabar...Dabar kam ta chebra,jei noras yra ne ''pasitūsint,, o patenkint alkoholio troškulį...Aš geriu retai.Ir geriu ne todėl,kad man durnumo trūksta,o todėl,kad man skanu.Bet tie gėrimai,kaip aš sakau,alkoholikui tinka tik užsigėrimui:)Alkoholikų geriamų gėrimų,juk nelabai pačepsėsi pasimėgaujant skoniu,nurijus gurkšnelį...Kažkaip nemačiau užsivertusio viskio butelį,ir palaimingai čepsinčio
Taip,sutinku su Veronika,kai ji rašė,kad namie ne viena,bet vieniša...Bet juk tas vienišumas atėjo po kurio laiko.Jis juk nebuvo visada normali būsena,ir priežastis gėrimui.Gėrimo pradžia juk nebūna ''visada geriu iš liūdesio,bet kai jo nėra,tada liūdėsiu,nes geriu juk tik iš liūdesio,,..Kažkada juk pradžia buvo,kai buvo linksma...ir ne vieniša...ir gera...ir saugu...ir jauku...ir ramu...ir liekna...ir graži...ir pan ir t.t.
Bet čia tik mano nuomonė.

Ooooo, kaip sakoma "na vkus i cvet tovariščej net" . Esu įsitikinusi, kad net pats baigčiausias alkoholikas karjeros nepradėjo nei nuo grynos degtinės, nei nuo gryno viskio ar brendžio. Man teko paanalizuoti savo karjeros pradžią. Ankstyvoje vaikystėje bėgdavau kuo toliau net nuo alaus kvapo, per 18 -tą gimtadienį gavau butelį saldaus šampsno (su drauge tesugebėjom įveikti tik pusę , bet pasekmes prisiminiau dar ne vienerius metus.  Pakliuvau į darbinę terpę, kur norint įkalti, nereikėjo net rankos ištiesti ir reikėjo į kolektyvą įsilieti. tada prasidėjo mano karjera .... Bandžiau lietis pradžioj įkaldama po 0,3 skarbonkę "kola - romas", vėliau kola, tonikas, sultys mažėjo, o alko daugėjo (balansą pasireguliavau). Vėliau ėjo baltas vynas prie žuvies, raudonas prie mėsos .. Tikra aristokratė . Sunkų praėjau kelią kad "išsiugdyčiau" skonį alko, dabar, jau suprasdama, kad ne skonyje yra reikalas, vis pabandau save paprievartauti ir užsipilti (tarkim ant to paties tiramisu  tik lašą balzamiko acto) Ne skonio tai yra reikalas, o priklausomybė nuo narko. na, man atrodo ...

Eglut,turi minty kaip žiūrim į tuos kokteilius tik be alko?
Esu ragavus vyno be alko,ir kitų kokteilių be alko,bet paragavau ir tiek.Man jie kaip pienas be laktozės
Bet kas link colos,tai turim su draugėm kažkokią kvailą tradiciją-kai einam į teatrą,prieš spektaklį yra tiesiog būtina užsukt į Macdaką:)Colos ir kito briedo:)

Interesną dalyką aptikau Blaivi karta Dalinuosi.

Bernardinai.lt straipsnis A. Mamontovas: "Geriausia ką galime - išklausyti žmogų"

Turėtume nebijoti ištarti žodžio savižudybė. Jeigu girdime žmogų sakant – „norėčiau išnykti, nebebūti, užmigti ir nebeatsibusti“ – reikėtų jo paklausti: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“ Aišku, tam reikia rasti tinkamą akimirką, bet šis klausimas žmogų pažadina. Kai sau sakai, jog „noriu nebebūti, išnykti“, tai skamba gana poetiškai ir netgi patraukliai, bet jeigu žmogaus paklausi, ar jis galvoja apie savižudybę, tas žodis supurto ir pažadina žmogų, priverčia susimąstyti, ką nori padaryti . Tai pirmas žingsnis į gilų pokalbį su tuo žmogumi.

Kiekvienas turi turėti stogą-kokia nuostabi mergaitė.
http://www.huffingtonpost.com/2015/06/0 … 88460.html

iškilminga prisijungimo prie interneto erdvė
http://www.dezeen.com/2012/04/02/design … fice-sian/
man ok, praverstų, šeimos nariai pasipiktintų.
Bandau atsijungt nuo kompo iki pirmadienio.
Gero jumi.

Veronika rašė:

pariuke rašė:

paskaičiau apie žiurkes. patiko. Ir iš kart pritaikiau- vieniši puola į priklausomybę.

Pariuke, aš nevieniša o vistiek priklausoma... Na, gal tu ir teisi... Pamąsčiau, gyvenu ne viena, bet... esu vieniša...

kas kaip supranta vienišumą-kartais ir bury draugų ar šeimos narių gali jaustis vienišas...o dar tie klausimai ko tau trūksta gyvenime....kodėl geri...o įdomiausia, kad gerdama kompanijoje, visada turėdavau pasislėpusi savo porciją, kurią gerdavau pasislėpus, nes gėrimo tempai budavo man lėtoki...

Egle rašė:

man tikrai simpatiškai
A - Z of Energy: Overthinking & Emotional Chaos
apie protinį persitempimą ir emocinį chaosą.

Aš dažnai laikau delnus ant pilvo ir klausiu savęs įvairių dalykų, malonus jausmas, sugrąžina į kūną, įžemina. Tu matai...
geros dienos