Būk blaivus!

o tai kas tada alkoholizmas, stresas ? sutrikusi navigacija tarp nuostabių dėsnių?

Rašau save į streso skyrelį, nes pas mane asmeniškai viskas vyksta po streso vėliava deja. Pritrūkstu sprendimų kodėl taip yra ir kaip kitaip kažkaip galėtų..pastebėjau dar tokį dalyką kad savianalizė šiuo klausimu kaip tik dažnai nuveda į emocinį paralyžių..Nesunkiai žmonės (aš)  gali įvardinti savo problemas, bėdas, sužeidimus, kartais taip profesionaliai lyg atliktų mokslinį darbą, bet niekas nepasikeičia..va tas mane baugina, kuo labaiu apie tai galvoju, tuo daugiau susirūpinimo..Mano bėda, kad aš jau prelimenariai žinodama kas ir kaip, atsisakau tarsi sugrįžti į savo kūną ir vedina būtent tų probleminių jausmų, vesti save iki pagydos ir transformacijos...plym....gal psihoanalizė neįgali atlikti gilesnio darbo nei ji pati,todėl nesimato platesnio vaizdo, gal dvasinis kelias toks kažkoks neartikuliuotas ir nepakankamai įžemintas be psihoanalizės..naujoko problemos ir gerosios patirties stoka..guodžiuosi

Egle rašė:

Rašau save į streso skyrelį, nes pas mane asmeniškai viskas vyksta po streso vėliava deja. Pritrūkstu sprendimų kodėl taip yra ir kaip kitaip kažkaip galėtų..pastebėjau dar tokį dalyką kad savianalizė šiuo klausimu kaip tik dažnai nuveda į emocinį paralyžių..Nesunkiai žmonės (aš)  gali įvardinti savo problemas, bėdas, sužeidimus, kartais taip profesionaliai lyg atliktų mokslinį darbą, bet niekas nepasikeičia..va tas mane baugina, kuo labaiu apie tai galvoju, tuo daugiau susirūpinimo..Mano bėda, kad aš jau prelimenariai žinodama kas ir kaip, atsisakau tarsi sugrįžti į savo kūną ir vedina būtent tų probleminių jausmų, vesti save iki pagydos ir transformacijos...plym....gal psihoanalizė neįgali atlikti gilesnio darbo nei ji pati,todėl nesimato platesnio vaizdo, gal dvasinis kelias toks kažkoks neartikuliuotas ir nepakankamai įžemintas be psihoanalizės..naujoko problemos ir gerosios patirties stoka..guodžiuosi

O gal kaip tik per daug save analizuoji?

Rašau čia, nes, nelabai radau kur daugiau priglausti išrašyti savo paskutinių keturių dienų išgyvenimus. Mane buvo užpuolęs toks nerimas, kad atrodė, jog dantys išbyrės... Neveikė man anksčiau veikęs sau pasakymas: mieloji, viskas bus gerai... ir į kamarą blogus išgyvenimus. Stebėjau save ir nesilioviau stebėtis savo jausmais ir emocijomis. Tai pradėdavo upeliais bėgti ašaros, tai nuo vidinio skausmo susigūždavau ir griebus raktelius maudavau į mišką prie pušies. Noro išgert nebuvo, porą kart "pralėkė" mintis, bet taip ir nulėkė nereikšmingai. Matyt mano "tamsiosios kamaros" turinio užraktai neišlaikė. Alkoholinės anestezijos nėra, o kaip tvarkytis su stresu dar patirties neturiu, o ir prikaupta daug puvėsių... Jau po pietų nuo tos vidinės, galai žino kokių jėgų kovos vos kojas pavilkdavau. Laukiau psich-ės konsultacijos susinumeravus klausimus. Pasirodo, viskas vyksta natūraliai... Ir visokios tokios reakcijos keisis tik trejų metų bėgyje... Palengvėjo.
Miškas  jėga

Kaip pradedi reikšt nepasitenkinimus savo amziui ir pačiam gyvenimui,tai tada ir prasideda vidinės nesėkmės ir visokie nesąmoningi norai zudytis...
Tada gyvenimas tokius zmones pradeda bausti.
Mylėkim save ir gyvenimą, nes jis tikrai labai grazus:)

Troja rašė:

Veronika rašė:

Rašau čia, nes, nelabai radau kur daugiau priglausti išrašyti savo paskutinių keturių dienų išgyvenimus. Mane buvo užpuolęs toks nerimas, kad atrodė, jog dantys išbyrės... Neveikė man anksčiau veikęs sau pasakymas: mieloji, viskas bus gerai... ir į kamarą blogus išgyvenimus. Stebėjau save ir nesilioviau stebėtis savo jausmais ir emocijomis. Tai pradėdavo upeliais bėgti ašaros, tai nuo vidinio skausmo susigūždavau ir griebus raktelius maudavau į mišką prie pušies. Noro išgert nebuvo, porą kart "pralėkė" mintis, bet taip ir nulėkė nereikšmingai. Matyt mano "tamsiosios kamaros" turinio užraktai neišlaikė. Alkoholinės anestezijos nėra, o kaip tvarkytis su stresu dar patirties neturiu, o ir prikaupta daug puvėsių... Jau po pietų nuo tos vidinės, galai žino kokių jėgų kovos vos kojas pavilkdavau. Laukiau psich-ės konsultacijos susinumeravus klausimus. Pasirodo, viskas vyksta natūraliai... Ir visokios tokios reakcijos keisis tik trejų metų bėgyje... Palengvėjo.
Miškas  jėga

Veronika, gimsti iš naujo

Arba Sena oda lupasi, kaip pas gyvatę

Nea, nereikia gelbėti, čia įprasminau kelionę per savo dykumą į pažadėtąjį blaivybės rojų

Vakar vis stebėjau, ko čia tokia sudirgus esu? Cha, žiūriu, pro langą išsišiepęs man akį merkia pilnas mėnulis... Girdėjau, kad alkoholikus labai veikia pilnatis Nesss, labai jautrūs žmonės esam

Egle rašė:

džiaugiasi ji )

Vakar paašarojau Gana. Labai tinka man - išmiegok bėdą savo... Nusižiūrėjau ir prisitaikiau

man tai darbų maratonai, jau ima atsibosti kiekvieną vakarą džiaut prikrautas kelnes nuo streso,  o jei rimtai... turiu tik vieną apsirengimo eilutę šiuo metu, kurią noriu vilkėti.. taigis tokia kasdienybė
kaip sunku atsipalaiduot vakarais ir jaust kad gyvenu ir savo gyvenimą šalia to

penktadienį atėjo infekcinių tyrimų rezultatai.  Tyrimai neblogi. Iš vienos pusės tai gera žinia, iš kitos suši..nes jau nebegaliu atrdodo  daugiau ...kas blogai tada, kai taip blogai su sveikata? aš labiausiai sublūstu ir sunkiausiai priėmu tokias žinias. Norisi tada išvis pakelt rankas kuriam laikui..dar bandau tokiais atvejais dvasinėm priemonėm padėt sau, tai tokią košę užverdu..

Veronika rašė:

Rašau čia, nes, nelabai radau kur daugiau priglausti išrašyti savo paskutinių keturių dienų išgyvenimus. Mane buvo užpuolęs toks nerimas, kad atrodė, jog dantys išbyrės... Neveikė man anksčiau veikęs sau pasakymas: mieloji, viskas bus gerai... ir į kamarą blogus išgyvenimus. Stebėjau save ir nesilioviau stebėtis savo jausmais ir emocijomis. Tai pradėdavo upeliais bėgti ašaros, tai nuo vidinio skausmo susigūždavau ir griebus raktelius maudavau į mišką prie pušies. Noro išgert nebuvo, porą kart "pralėkė" mintis, bet taip ir nulėkė nereikšmingai. Matyt mano "tamsiosios kamaros" turinio užraktai neišlaikė. Alkoholinės anestezijos nėra, o kaip tvarkytis su stresu dar patirties neturiu, o ir prikaupta daug puvėsių... Jau po pietų nuo tos vidinės, galai žino kokių jėgų kovos vos kojas pavilkdavau. Laukiau psich-ės konsultacijos susinumeravus klausimus. Pasirodo, viskas vyksta natūraliai... Ir visokios tokios reakcijos keisis tik trejų metų bėgyje... Palengvėjo.
Miškas  jėga

Veronika, atrodo, kad mano savijautą aprašei - paskutinėmis dienomis vos nežliumbiu dėl kiekvieno nieko. Vartoju Neuromed, šiek tiek padeda nuo nerimo, bet reikia mokytis kažkaip tvarkytis su įtampa. Visai nenudžiugino psichiatrės atsakymas, kad pokyčiai ateina tik per trejus metus...