Būk blaivus!

papakarla rašė:

Jei gyvenime uzgerei savaite, tai jau gali buti tikras, jog tai siaip, neva savaime, nesibaigs?Bijau labai to dalyko, buna uzgeriu po kelias dienas, po geru svenciu. Galiu ir vienas isgerti puslitri. Alkoholio namie nelaikau. Rasau, nes baisu, zinau, kad nesu toli pazenges, tai valdau, gert nenoriu siaip, tik pergeres galiu prisigert ir antra diena o paskui vaduotis alumi trecia. Bet jau dabar noriu sau pasakyti, kad STOP. Kamuoja mane vienintelis klausimas, ar imanomas saikingas gerimas? Kai sau pasakai-GANA ponuli, nusiplauk kojas ir i lova? Ar cia jau reikia drastiskai risti ta velnio reikala? PAPAKARLA 33 metai

Saikingas gėrimas vistiek baigsis daugiadienėm, daugelis čia perėjo tą stadiją, kad kai jau susivoki ir pasakai sau STOP, kurį laiką negeri, ir po to esi jau tikras, kad gali kažkur nueit ir kompanijoj išgert porą ar keturis alaus ir sustot, ir taip, gali, vieną, kitą kartą,  bet kai po blaivumo periodo paraugauji kažkiek, kad ir su saiku, mechanizmas visas iškart užsikuria, po kurio laiko vėl bus, kad po planuoto saikingo vakarėlio, kitą dien eisi pirkt kuom pagiriotis. Trukt už vadžių vėl iš pradžių. O, kad jau susimąstei apie tai, ir pradejai bandyt save kontroliuot, tai reiškia, kad jau pažengęs palankamai, žinoma, sunku dabar įsivaizduot, kad galėtum gyvent išvis be alkoholio, bet ateis laikas ir suprasi, kad negali gyvent ne be jo, o su juo. O iki tol, jei čia pirmas tavo pasakymas STOP,  gali būti dar gan ilgas duobėtas kelias, nebent būsi toks išmintingas ir suprasi jau dabar, kad saikingai jau niekad nebeišeis. Rekomenduoju perskaityt A.Carro knygą "lengvas būdas suvaldyti alkoholį", tokioj stadijoj kai pradeda norėtis pristabdyt bus pats tas. Stiprybės

papakarla rašė:

Jei gyvenime uzgerei savaite, tai jau gali buti tikras, jog tai siaip, neva savaime, nesibaigs?Bijau labai to dalyko, buna uzgeriu po kelias dienas, po geru svenciu. Galiu ir vienas isgerti puslitri. Alkoholio namie nelaikau. Rasau, nes baisu, zinau, kad nesu toli pazenges, tai valdau, gert nenoriu siaip, tik pergeres galiu prisigert ir antra diena o paskui vaduotis alumi trecia. Bet jau dabar noriu sau pasakyti, kad STOP. Kamuoja mane vienintelis klausimas, ar imanomas saikingas gerimas? Kai sau pasakai-GANA ponuli, nusiplauk kojas ir i lova? Ar cia jau reikia drastiskai risti ta velnio reikala? PAPAKARLA 33 metai

Sveikas, Papakarla, prisijungęs.
Iš savo patirties galiu pasakyt, jeigu po "saikingo" gėrimo kitą rytą reikia atsipagiriot( nors ir vieną dieną)- tai jau signalas, kad artėja laikas, kai STOP dings.
Pamenu,- prisibaliavojam , prisišvenčiam( studijų laikais),-tikrai nebuvom blaivininkai,  o kitą dieną rūpi tik pamiegot ir gaut karštos raugintų kopūstų sriubos. Vėliau kopūstų sirubos poreikis mažėjo, užleisdamas vietą alkoholiui.
Aš manau, kad atsakiau į tavo užduotą klausimą. Sėkmės.

Papakarla netemk . Man jau 51 per tą laiką kurį nenaudoju visai kitoks gyvenimas , įsigijau tą ir aną , mastymas visai kitas , o anie metai tiktai .....   Laikui bėgant galėsi palygint kaip buvo ir kaip yra . Labai didelis skirtumas .

papakarla rašė:

Siandien kaiptik vaziavau basanaviciau gatve zemyn ir prisiminiau foruma, tuos baisius momentus, kai zmogus, kaip zombis eina pirkt alaus ir fleshka, ka pats esu patyres ne karta ir taip baisu pasidare,taip dziaugiaus tuo momentu, kai viskas taip sviesu galvoj, pilna ideju, minciu, iniciatyvos.. bet kai pagalvoju, kad as dar toks jaunas, man dar tik 33, ketinam su draugais i ukraina vaziuoti, kiti planai, naujos pazintys, visur alkoholis, galu gale atidarau pats savo bara ir zinau, kad jei dabar nepasakysiu stop, bus kraxas, dar tas velnias kuzda, nu dar biski pasitusink, o paskui jau uzteks, nors realiai patirtis yra labai didele, nera jau kazko tokio, ko negeres, nebuves, nebandes... kaip pajaust ta nora is vidaus, kaip duot i galva tam velniui, kuris sako, nu davai, come on, varom .. bus linksma... ir periodiskai, kas koks 5 smarkus uzgerimas gaunasi 3 dienos, esu, sunkiu gyvenimo momentu vienas geres ir gal 8 dienas.... tai is esmes cia nebera jau ka galvot sako man sveikas protas... blyn blyn, va ir dabar, penktadienis, o velnias pirstu moja, bet as turiu granini sulciu su nuolaida is iki ir keksiuku... zodziu, skaitysiu jus biciuliai periodiskai ir meginsiu rast savo kelia link pergales...

Žinau tą pojutį "dar šiek tiek pasitūsinsiu ir fsio!" - būdavo toks jausmas, kad, jei kažkur nedalyvauji, tai gyvenimas atrodo eina be manęs, kažkur šalia.. Atrodo, kad su kažkuo bus nedakalbėta по душам, nedašokta, nedagrybauta..
Laikas parodė, kad ..nu nieko "tokio" gerdamas neprarandi - atvirkščiai, prarandi laiką, sveikatą, SAVE.
Štai tokie pastebėjimai iš mano pusės.
Ir kai dažnokai tenka prasieiti pro jau naktėjantį Vilniaus senamiestį, ypač kokį penktadienį, kai jau prasideda ta tūsniakų dvasia, pastebėjau, kad jau nėra to noro nerti į ten.. Na, o dešimtmetį (man 42) atgal, gal ir buvo..
Gerai jau kad apie tai galvoji. Labai nepergyvenk, daryk kaip jauti.. Kas ten žino kokie tau duoti uždaviniai šiam pasauly... :-)

Labas rytas, noriu  kartu pasidziaugt ta visiskai skaidraus sekmadienio savijauta su Harry Cahpin-Cats in the cradle visu garsu, turbut net svaiginantis taip linksma nebuna, kad nori sokti 10  am, gal as cia ir ne i tema, bet kazkaip noriu uzfiksuot tokius momentus, nes po nauju metu toj pacioj lovoj drebejau galva po anklode pakises ir kovojau su alaus noru, kuris nugalejo... Reikia pamilti savaitgalio rytus, ir issizadeti vakaru, nes rytas uz vakara protingesnis!