Būk blaivus!

Troja, buvau  jus visus apleidus ir pati apsileidus. Dabar viskas gerai. Nebeužilgo bus mėnesiukas kaip blaiva.

Troja rašė:

Labai malonu skaityti ir labai už tave džiaugiuosi. Neprapulk daugiau

Pasistengsiu.

tik bandau mesti gert ir prasideda isbandymai-----vakar dalyvavu prezentacijoj tokioj----visi stalai nukrauti svyturio alum...gerk kiek nori----paprasto vandens tik prie vieno stalo buvo...lyg tycia:)

maradona rašė:

tik bandau mesti gert ir prasideda isbandymai-----vakar dalyvavu prezentacijoj tokioj----visi stalai nukrauti svyturio alum...gerk kiek nori----paprasto vandens tik prie vieno stalo buvo...lyg tycia:)

Maradona, tas vienas stalas kaip tik dėl Tavęs ir buvo padengtas.

O man daugiau visokios pagundos kildavo metus rūkyti - tai kažkas prie kavos "skaniai" užsirūko, tai pas mane namie pamiršta cigaretes, tai laiptinėje randu pamestą beveik pilną poką...

snaigė rašė:

Sveiki mielieji, mano savaitgalis praėjo ramei:), be alkoholio:), perskaičiau knygą ,,lengvas būdas suvaldyti alkoholį'' A. Carr. Radau daug naujų dalykų apie alkoholio pinkles taip pat patvirtinau ir kai kuriuos faktus kuriuos jau žinojau. Nebežadu gailėtis, kad nusprendžiau atsisakyti alkoholio, dabar džiaugiuosi, jo atsikračiusi, visa priklausomybė tik mūsų pačių galvose, pradžioje manau bus sunku atsikratyti šito ypročio, gal taip greit nepasimirš tie bjaurūs ale ,,privalumai'', kuriuos teikia alkoholis, bet pasižadu sau kartoti, kad jis nieko man gyvenime gero neduoda ir džiaugiuosi blaiviu daug žadančiu nauju pasirinktu gyvenimo keliu. Stiprybės vaduojantis ir kitiems iš tų pražūtingų spastų. Keliu stiklinę obuolių sulčių už naują blaivų gyvenimą

Skamba labai ryžtingai,lieka tik palinkėti sėkmės.

maradona rašė:

skaiciau as Carro abidvi knygas:apie rukyma ir apie alkoholi.paskaicius apie rukyma meciau iskart---dabar jau 6 metai kaip nerukau...bet su alkoholiu deja buvo kitaip...kokius 3 kartus skaiciau ir nepadejo...matyt reikia kito budo

Čia biški ne į temą, bet atsimenu kolega skaitė Carro knygą kaip mesti rūkyti, perskaitęs turbūt pusę vis manęs klausinėjo, klausyk, o aš taip dvokiau, kaip ten parašyta. Aš aišku kultūringai: "biški smirdėjai". Matai kiekvieną kiekviena knyga kitaip veikia. Na o pvz. man ta jo knyga apie alkoholį ištempta ir vietomis nuobodoka

Dėkui Jeronimai, noras ir pasiryzimas yra, tikuosi nepalūšiu:), kol kas nėra jokio noro ragauti alkoholio, prisiminus tikrai nėra jokio alkoholinio gėrimo, kuris ištikrųjų man būtų skanus, aš gerdavau, dėl efekto, nes tikėjau, kad alkoholis padeda užsimiršti ir nusiraminti, bet kiek dabar analizuoju savo tuos išgerinėjimus, tai tikrai užmiršt padėdavo tam kartui, tačiau ryte jausdavausi dar prasčiau ir negana to dar naujų bėdų prisidarydavau, nu blaiviai mastant visiškai nieko gero man neduoda tas narkotikas. Man, kad būtų lengviau atsisakyti to brudo reikėjo paneigti visus jo isivaizduojamus privalumus, kol kas padeda, nors labai mažai dar laiko praėjo, tikiuosi niekas nesikeis.
Jo Agni narkotikas grynas, ir nelengva su juo kovoti, bet mes ji įveiksim:)
Maradona, tikiuosi rasi ir tu savo buda, kas iesko, tas randa, sekmes:)

Sveiki, jo aš kažkaip didelių bėdų, ar tokių, dėl ko ant savęs pykčiau neprisidirbu blaiva, tas tai faktas, pagerus ne tik pamirsti ale,, dideles bedas'' bet ir nauju prisidarai, tokių, kurias vėl reikia skandint:(
Šeip jau tris dienas tyliai skaitau foruma ir džiaugiuosi, kad padeda blogas mintis nuvyt šalin...Taip buvau čia užsivedus blaivybe ir užtikrinta, kad man alkoholio nebereikia, nenoriu, džiaugiausi naujom perspektyvom, o kokias jau tris dienas vis graužia kirminukas, kad va savaitgalis jau greit, kad gal alučio buteliuka, nu šlykštu, net pačiai nuo tokių minčių, bet jos kaip gyvatės lenda ir lenda, kol kas viju jas šalin ir tikuosi praeis tas jausmas, ar ir Jums taip buvo pradžioje?
Kartais pagalvoju, kad net blogai, kad pas mane daugiadieniu nebuvo, o tai save apgaudinėt pradedu, kas čia ta viena dienelė į savaitė po darbų atsipalaiduot, gi ne visada ir prigeriu, o dabar tai daug ką apmasčiau ir išviso nebežadu nusigert tik biškuti, atsipalaidavimui... Siaubas kokius makaronus sau kabinu ir pati tai suprantu, kad svarbiausia. Ir kur tas didelis ryžtas ir džiaugsmas blaivybe dingo, nežinau, sumaištis kažkokia, greit tikiuos praeis:)

snaigė rašė:

Sveiki, jo aš kažkaip didelių bėdų, ar tokių, dėl ko ant savęs pykčiau neprisidirbu blaiva, tas tai faktas, pagerus ne tik pamirsti ale,, dideles bedas'' bet ir nauju prisidarai, tokių, kurias vėl reikia skandint:(
Šeip jau tris dienas tyliai skaitau foruma ir džiaugiuosi, kad padeda blogas mintis nuvyt šalin...Taip buvau čia užsivedus blaivybe ir užtikrinta, kad man alkoholio nebereikia, nenoriu, džiaugiausi naujom perspektyvom, o kokias jau tris dienas vis graužia kirminukas, kad va savaitgalis jau greit, kad gal alučio buteliuka, nu šlykštu, net pačiai nuo tokių minčių, bet jos kaip gyvatės lenda ir lenda, kol kas viju jas šalin ir tikuosi praeis tas jausmas, ar ir Jums taip buvo pradžioje?
Kartais pagalvoju, kad net blogai, kad pas mane daugiadieniu nebuvo, o tai save apgaudinėt pradedu, kas čia ta viena dienelė į savaitė po darbų atsipalaiduot, gi ne visada ir prigeriu, o dabar tai daug ką apmasčiau ir išviso nebežadu nusigert tik biškuti, atsipalaidavimui... Siaubas kokius makaronus sau kabinu ir pati tai suprantu, kad svarbiausia. Ir kur tas didelis ryžtas ir džiaugsmas blaivybe dingo, nežinau, sumaištis kažkokia, greit tikiuos praeis:)

Ir man taip pat. Vis atrodo: ai, na sita karta dar atsipalaiduosiu, o jau paskui mesiu visai.
Ir taip pasaka be galo.

Nors kai karts nuo karto 'apstoju' tai ir darbu nudirbu idomiu, ir laiko ir pinigu atsiranda.
Va ko truksta tai negerianciu bendraminciu, su kuriais galima butu idomiai laika leisti, info dalintis, kiti ir i turistekus kokius varo.
Mano draugai tai balevoja ir nesuka galvos. Labai patenkinti viskuo. As viena durna tokia , vis man noras mesti alkoholius, veikti kazka idomesnio. Balta varna tokia ju poziuriu. Nera nei vieno kad sakytu: na imame ir kartu metame, pradedame idomiau gyventi.  Net ir savotiska pagieza jauciu kai karts nuo karto apstoju, nes mat nepatenkinti, ner apie ka kalbetis, o ir siaip pradeda manyti kad geresne save laikau ar dar kazka.
Bet tai as turiu savo galva, savo gyvenima kuri pati ir turiu nugyventi graziai o ne paskandinti.

O mano tikri draugai atrodo kad jau nebesuvokia kad laikas susimastyti.
Ant kitu zmoniu ta problema mato, o ant saves ne. Vis sako kad nera ka mus lyginti, va ten tai alkoholikai, o mes tai siaip smagus pagerikai:)
Man atrodo kad ir musu kompanijai jau laikas susirupinti, ir aisku kad kitiems tai nepatinka.

Bet tai as toks zmogus kad manes nelabai itakoja kitu zmoniu nuomone. Pati pamastau ir zinau ka ir kaip daryti. Suvokiu sita blogybe.O vienatves jau irgi nebijau, pripratau beveik, o gal tiesiog ja siek tiek prisijaukinau.

Taip kad bandysiu ta taktika, kad ir vienas kovoje karys:) Bus kaip bus.

Man tai buvo taip:draugai paliko ir suprato,na o sugėrovai prapuolė.Aišku,draugų daug nėra.