Būk blaivus!

NORAS,TIKĖJIMAS,SĄŽININGUMAS- tai raktiniai žodžiai į blaivybę,jeigu visa tai mumyse,ir nei vienas iš šitų trijų nesušlubuos,manau kad dar ilgai džiaugsimės gražiu gyvenimu,linkiu visiems sėkmės.

Kitokia rašė:

Sveiki.Paskaitinejusi supratau,kad moteru cia yra visai mazai.Tikiuosi,priimsite mane i savo gretas.Man 35 metai.Turiu vyra,vaikus,darba,namus.Tik valios ne... Vyras mano 9 metai visai negeria.As pries 5 metus meciau rukyti.Bet jauciu,kad klimstu i alkoholio liuna...Vis randu priezasciu tam,kad "apdovanociau" save taurele...

Labas, Kitokia! Čia pataikei, prisijunk.
Yra tikrai čia ir  moterų, pamatysi pati. Tik pati supranti, problema subtili, joms žymiai skaudžiau apie tai dalintis. Bet užtai kurios tai daro tai tikros šaunuolės ir drąsuolės.

Paskutinis taisė Marijus (2013-05-24 11:21:52)

Sveika prisijungus, Kitokia. Smagu, kad supranti turinti problemą ir ieškai išeities. Tikiuosi nors kažkuo sugebėsime padėti...

labas Kitokia,džiaugiuosi kad jungiesi prie mūsų,čia visi vienodi,visi turime tą pačią bėdą,tą pačią ligą,vienas kitam patardami,kartais ir pabardami bandome kapanotis,ir tikrai neblogai pavyksta,sveikinu ir linkiu sėkmės.

Sveiki,
ilgai klaidžiojusi po šią pokalbių svetainę nutariau, kad šiandien būtent ta diena, kai imsiuosi veiksmų. Pamačiau naujokę Kitokią ir nutariau - o kuo gi aš kitokia:). Turiu ir aš ir šeimą, ir darbą, ir namus, ir problemų su alkoholiu. Apie tai žino tik keletas artimiausių žmonių. Jie tų problemų neturi, todėl ir negali manęs suprasti. Bandysiu čia -su "savais". Noras keistis yra jau ilgai, buvo ir bandymų, bet kaip matote... Nesišlaistau girta po barus ar miestą, nesiautėju, dažniausiai geriu namuose. Geriu kasdien. Po darbo nusipirkti butelį man jau seniai tapo neatskiriamu dienos ritualu. O tada jau pagal situaciją - kartais būna dar vienas, kartais ne. Niekada neturėjau užgėrimų, gal todėl ilgą laiką laikiau save geriančia kaip visi. Gyvenu kažkokiame rūke, kaip tas ežiukas, dienos blaivos, vakarai..., rytai siaubingi visomis prasmėmis. Gyvenimas eina, o aš rituosi į pakalnę. Žinau kuo galiu būti, jei mesiu šitą "hobį", žinau, kuo galiu tapti priešingu atveju. Suprantu, kad vidurio šiuo atveju nėra. Man Jūs visi pasirodėte labai šaunūs ir gana sėkmingai sprendžiantys savo problemas padėdami vini kitiems. Noriu ir aš jungtis, gal tai padės ir man, o gal ir aš kažkam padėsiu. Šiandin penktadienis, turėčiau su buteliu rankose skaityti Jūsų pasisakymus, bet rankos užimtos baksėjinu į klaviatūrą. Ryžtas bent šiandien nevartoti yra, kas žino kaip bus rytoj. Bandau:PAŽADU  sau ir Jums, kad šį vakarą būsiu blaiva.
P.S. Per visą gyvenimą viešoje erdvėje nesu parašiusi nė vieno komentaro. Baugoka.

Sveika, Viktorija. Jei paskaitinėjai mūsų forumą ir jis tau pasirodė vertas dėmesio , tai teisingai padarei, kad išdrįsai parašyt. Visi čia skirtingi, bet tikrai geranoriški ir pasiruošę padėt, kiek tai įmanoma. Teisingai sakai, kad reikia bendraut su "savais" Jei dar nesi labai giliai įklimpusi, tai gal neilgai ir būsime tau "savi", ko nuoširdžiai tau ir linkiu

Paskutinis taisė Troja (2013-05-24 18:30:36)

Labas Kitokia ir Viktorija keiskite gyvenimą į gražesnį ir blaivesnį,jei esat čia- būkit pasveikintos,Jus einat teisingu keliu!

Smagu, Kitokia :) Žinoma, kad nesi tokia viena, mūsų čia daug, netgi rašančių nemažai. Rašyk, klausk, nesigėdink užduoti ir atrodytų kvailus klausimus... Tik niekam, sau taip pat, nedavinėk didelių, sunkiai įvykdomų pažadų, paprasčiausiai pamėgink išbūti blaivi šiandien ir tiek :)

Kitokia rašė:

As visur skaitineju,bet nerandu ar jus nerasote kaip jus isgyvenote ta blaivybes pradzia? Kokia pradzia buvo? Ka jus darete pirmomis dienomis?

Kitokia, aš jau kažkur rašiau, kad pradėjau nuo to, kad nusipirkau homeopatinį preparatą, skirtą organizmui valyti ir pliūrinau jį dvi savaites. Toks savotiškas užsikabinimas už blaivybės gavosi, nes, galvoju, jei jau pradėjau gert tą daiktą, tai juk reik ir sugert kursą, nes juk ir sumokėtų pinigų į balą išmest nesinori. O taip pat logiška, kad daug metų lakus, organizmas yra labai užterštas, tai žodžiu, gavosi toks mažų motyvacijų ratukas. Bet pirmos dvi savaitės buvo būtent tokios. Sunkios, bet lengvesnės su tuo preparatu.

Audronis rašė:

Labai skirtingas tas pirmų dienų pratempimas, forume tema kurioje kiek daugiau rašoma apie pirmąsias dienas „Pirmosios blaivybės dienos, pirmieji mėnesiai“ ir tema „Kaip išlikti blaiviam. Mūsų patarimai“, kurioje yra patarimai tinkantys tiek pirmas blaivias dienas gyvenančiam, tiek ir ilgą blaivybės patirtį turinčiam žmogui. Tiesa, patarimai dar nesudėlioti į vieną vietą.

Aš pats pirmom dienom griebiausi įvairių darbų, kuriems vis neturėjau laiko gerdamas. Nors ir nerekomenduojama persistengti bandant viską aprėpti, bet man tai padėjo nustumti tolyn mintis apie gėrimą...

Na, aš pirmomis dienomis apie jokius darbus negalėjau nė pagalvot, nes visiškai neturėjau jėgų, buvau, kaip zombis su įjungtu autopilotu. Tuo metu aš supratau, kad laikas yra didžiausias gydytojas ir gelbėtojas. Ir nutariau tiesiog stumti, stumti dieną po dienos, nes net neabejojau, kad po tokio "stūmimo" tikrai pagaliau išauš rytas, kai pabusiu su pilnaverte savijauta ir pilnaverčiu žmogumi. Na, kad taip įvyks kiekvienam, nusprendusiam sustot gert, tai net abejoti nereikia. Svarbu susidraugauti su laiku.

Kitokia rašė:

As visur skaitineju,bet nerandu ar jus nerasote kaip jus isgyvenote ta blaivybes pradzia? Kokia pradzia buvo? Ka jus darete pirmomis dienomis?

Reikia prakentėti ir nusiteikti, kad su laiku bus vis geryn (ir tai tiesa).
Aš tai iš praktikos žinojau, kad po mėnesio esi "kaip agurkas", tad buvau užsibrėžęs "greičiau tas mėnuo, o po to - naujas gyvenimas". Čia kaip su gripu/peršalimu - nusiteiki "persirgti" savaitę, tai ir persirginėji, nes nėr kur dingti. Sėkmės.

Paskutinis taisė Artaz (2013-05-26 18:38:12)

Šaunuolė,gerai,kad neėmei,jau nustojai...pakentėk iki rytojaus ir taip kasdien galvok,pasistenk nebūti ištroškusi ir alkana,nes tokioj busenoj galvoji,kad nori alkoholio,o ,kai numalšini troškulį,palengvėja ta abstinencijos būsena.Turi ir mąstyma keisti,kad tai yra nuodas,kuris griauna tavo gyvenimą ir ,kad nuo jo  vartojimo išsivysšiusi priklausomybė vedą prie baisiu pasekmių,jei dar nepatyrei,tai gerai.Jei nesiliausi ateis tas momentas  kaip sakau,kelias vienas dugnan,bet ir tas dugnas degradavusių skirtingas,kartais viskas kūne numiršta,lieka tik alkoholio troškulys,pažystu tokį žmogų,jau kaip ir nebe žmogus- šesėlis.
Jei gavai suvokimą,vadinas tavo likimas tavo rankose,dabar tik tau spresti,ką gausi negerdama ir ką gausi gerdama,padėk ant svarstyklių ir pasverki:)

Kitokia rašė:

Troja,aciu uz nuorodas. Orientacijos pas mane nerasta istempiau dar viena diena be alkoholio. Snd parduotuveje jau ejau link alkoholio skyriaus.Buvau ipratusi vakarienei nusipirkti beveik kasdien atrodo rankos pacios ima buteli nuo lentynos. O dabar galvoju kaip gerai,kad as to butelio siandien nepirkau.

Sveiki visi,
ir aš noriu padėkoti už palaikymą. keista, bet kai tik skaitydavau šį forumą, man atrodydavo tos palaikymo žinutės na taip - mandagumo žestas (ar gestas) ir tiek. Bet kai aš gavau jų net 3 per vakarą...ooo priėmiau labai asmeniškai ir realiai patikėjau, kad kitapus ekrano tikrai yra gyvi žmonės ir net siekiantys (ar pasiekę to paties tikslo). Tai štai, o dabar apie save. Penktadienį susidariau savaitgalio darbų sąrašą (malonių darbų) ir pradėjau juos įgyvendinti. Po puikios vakarienės su šeima išvykome į gamtą. Vaikštinėjome apie 4 valandas, grįžome jau sutemus. Užėjusi į parduotuvę buvau šokiruota - prieš mane eilėje stovintys 5 pirkėjai spėkit ką pirko ? Atspėjot. Miegojau blogai (kaip supratau, kad tai yra normalu),bet pabudau anksti, be žadintuvo (kas man yra visiškai nebūdinga ir dar šeštadienį) ir iškeliavau sportuoti. Šis užsiėmimas (na,žinoma be gėrimo, man visada teikdavo didžiulį malonumą). Grįždama pro turgelį nusipirkau braškių už 12 litų ir pagalvojau, kad brangu... (mano "dozė" kainuoja mažiausiai 14 Lt arba 14+14) ir tai "tipo" pigu. Taip smagiai pasijutau - viskas pagal planą, grįšiu, susitvarkysiu namus, paruošiu pietus ir vėl į gamtą .O lauke ne lyja, o pila. Na, kaip sakoma "žmogus planuoja, o dievas juokiasi". Butelio ne nuėjau, o nubėgau (juk minėjau, kad lijo:). Atkaklumas. Sekmadienį vykdžiau  progamą - užsiimti malonia veikla - keliavau į baletą. Praleidau tikrai puikų vakarą. O dabar apie mano reikalus: visada maniau, kad susilaikant yra tas kalikus psichologinis noras įkalti, bet pasirodo, kad ne. Fiziškai jaučiuosi klaikiai, ištisai sauda galvą (stiprisu, negu per "pachmielą"), ryju nuskausminamuosius kaip saldainius, vakar išgėriau prieš miegą truputį vyno, galvos skausmas lyg ir aprimo, bet pati puikiai suprantu, kad tai ne problemos sprendimas. Trojos patarimas man labai priimtinas. Sunkus tas kelias kiekvienam, bet man žiauriai reikia jūsų patarimų durnais klausimais.
Audronis pats pasiūlė, kitaip nebūčiau išdrįsusi.
Kitokia ir aš ne kitokia.