Būk blaivus!

simute · 2013-05-04 10:12:40

anna rašė:
simute rašė:
nepersokias griovio-jokiu op vis mastau apie aa, bet nedrystu...ten buna ir jaunu zmoniu?
Nebijok aa As nedrįsau nueiti ten ilgą laiką dėl tos pačios priežasties kaip ir tu Yra tikrai ir jaunų žmonių. Aš vienas iš jų

reiks kada nueiti nedrasu, bet labai norisi

Google · 2013-05-04 10:12:40

simute · 2013-05-04 10:16:32

vakar susitikau su draugais kavineje niekaip negaliu prisimint kada paskutiny karta penktadieny vakare geriau sultis ) nelabai zinojau kaip atsakyt y klausimus visu kodel sultys pakeite visky su kola ) artimiem draugam pasisakiau kas ir kaip, suprato, bet pazystami zmones ilgai kraipe galvas tegul, nemanau, kad visam pasauliuj turiu viska aiskint keista sian ryte prabust buvo, galvos neskauda, saazine rami nuostabus rytas, visiems geros dienos

Artaz · 2013-05-04 12:14:46

simute rašė:
vakar susitikau su draugais kavineje niekaip negaliu prisimint kada paskutiny karta penktadieny vakare geriau sultis ) nelabai zinojau kaip atsakyt y klausimus visu kodel sultys pakeite visky su kola ) artimiem draugam pasisakiau kas ir kaip, suprato, bet pazystami zmones ilgai kraipe galvas tegul, nemanau, kad visam pasauliuj turiu viska aiskint keista sian ryte prabust buvo, galvos neskauda, saazine rami nuostabus rytas, visiems geros dienos

Sveikinu su atmušta ataka. Gali save pagirti - jau, kad nepasidavei spaudimui, rodo, kad turi stuburą. Aš berods rašiau apie tokius dalykus temoj "situacijų sprendima".
Taip, tai vienas iš didelių mums išbandymų tie "baliai/tūsofkės" - reikia išugdyti savo poziciją ir tai jau kiekvienas pagal save, pagal aplinką nutaria. Man tai mažai pažįstamam į visus tuos klausimus patinka atsakyti, kad aš pvz. "sėdžiu ant heros" - labai būna idomu stebėti reakciją. :-)
O svarbiausia, kad tu neprivalai teisintis ir aiškinti. Tikri draugai supras, o jau kas "kreivai žiūri" ir kvailai replikuoja (ćia vienareikšmiškai pavydas ir pripažinimas, kad esi su smegenim ir tu "ne pop'sa) - čia jų, o ne tavo problema.
Kita kartą vietoj sulčių paimk kokybiško vandens su ledais ir citrina - efektas didesnis. Sėkmės :-)
P.S. Beje, pabandyk pastatyti save į kitą barikadų pusę ir pažiūrėk į save (ar įsivaizduok ką iš mielų draugų) iš ten. Nu geriau nei bucha? :-)

Tomas123 · 2013-05-05 00:57:30

Na manau butu pats laikas prisistatyti. Is karto atsiprasau, jog be lietuvisku raidziu.
Esu Tomas, man 28, esu is kauno. Nezinau kaip vertinti amziu, gal ir prisigalvoju savo bedas, gal nieko daryti nereikia kol neturejau reikalu su teisesauga, kol dar turiu darba, net nezinau... Zodziu, siek tiek istorijos... Esu is manau vidutines seimos,manau kaip ir dauguma. Kiek save maza prisimenu,tevas girtuokliaudavo, kol mama negalejusi kenteti issiskyre,man tuo metu buvo 16metu, taip,genetika yra.... (Tevas ir siuo metu intensyviai geria, bet kad serga - neigia). Taigi alkoholis salia manes jau nuo mazu dienu. Mokiausi neblogai,kadangi mama labai spaude, tevas taipogi paspausdavo, dar net pasakydavo parodes i zmogu kazko ieskanti konteineryje, jei nesimokysiu, bus tokia mano ateitis, taip, to konteinerio mazas bijojau, supratau,kad mokintis reikia. Tik siuo metu viska vertinu kitaip, kad tas konteineris bus ar nebus visiskai nepriklauso ar as buciau mokinesis ar ne, manau suprantate ka noriu pasakyti... Taigi toliau, mokykloje paragavau alkoholio pirma karta gal kokioje 7oje klaseje, su klasioku nusipirkome buteli alaus, kazkur pasislepe per puse isgerem, buvo keista,malonu, jautemes suauge... Toliau cigaretes, alus po pamoku, 10oje klaseje kazkaip klasiokai sumastydavome 5dieniais visi susirinke pasvesti, tuomet budavo alus bambaliukais, degtine (čiornaja magija) kiek pamenu kontrabandine, nedaug, tik 8litai,tad galedavom pasiimti nemazai... Buvo klases branduolys,kuriame norejosi buti,nes kitaip busi kitoks, neneigsiu, po truputi tai pradejo patikti, laukdavau 5dieniu...Daznai to penktadienio ir nelaukdavom, begdavom i miesta lengvai alucio ar sidro atsigerti ant suoliuko koki grazu pavasario,vasaros,ai,koks gi skirtumas,svarbu buvo vakaras . Artejo abituros egzaminai, visi aprimome,kadangi reikejo ruostis, bet pasitaikius progai susibegdavome... nezinau,gal daugumai taip mokykloje budavo, bet is triju klasiu mes vieninteliai megome pasvesti... Islaikiau egzaminus tikrai gerai, reikejo atsvesti...sventeme kazkur soduose, buvo visko daug, girti klasiokai,klasiokes, kas kampe apsivemes, kas atrado tikraja meile po 12os metu atrode kas cia tokio, gi baigeme mokykla... baigus mokykla su daugeliu nutruko rysys, sustojome kas kur, man pasiseke,istojau kur norejau, tik studijos ilgos ir sunkios, pirmi metai kiek pamenu sausi, po to apsilau kojas, susiradau draugu, klubai,vakareliai, karatis ir sunkesnes pagirios, bet vanduo su citrina greit padedavo nuejus i paskaitas,dar girtas, kas cia tokio, gi studentas,jaunas, kada gi svest,jei ne dabar, gi geriausi gyvenimo metai... Nepastebejau kaip,draugei pradejo patikti alus, nezinau,gal kai budavo salia, vis paragaudavo, kol praejus kazkiek metu ji pati kviesdavo kazko atsigerti...na ka pagalvojau, gerai, abu draugaujam, abu ir svesim...kas cia tokio, ejo metai,kiti, isgerimai daznejo, alkoholio reikejo vis daugiau. Sakem sau,jei geriam,tai tik normalu alko, rašalo negeraim,bus normaliai...gi jauni esam....musu dienos musu naktys. Eidavom su draugais i kavines,klubus,gimtadienius, ten mums nelabai budavo ka veikti,daznai pajuokaudavom,kad ka ten veiksim, mazai kas geria, todel po truputi pradejom svesti tik dviese...nuejus i parduotuve nereikedavo net tartis ka pirksim, kartais tik litra ar du,kad tikrai nepritruktu, gi po to reikia i načnyka eiti (beveik visuomet reikedavo eiti). Ir taip gal kokius 4-5metus,net nepamenu...budavo,kad pabundi,ziuri,kad viena diena kazkur dingusi, atrodo pradejai gerti vasario 7, o dabar vasario 9.... Jau pries metus kalbejom su drauge,kad jau turbut nelabai kontroliuojame gerimo, bet save itikinejom,kad susitvarkysim...deja...paskutiniu metu viskas tik blogejo...neisbudavom 5dienu be alkoholio, si pirmadieni pirma karta po daug daug metu kartu isejom pasivaikscioti, be alkoholio, abu galvojome, ar atejus vakarui atlaikysim bent viena diena, atlaikem, bet abu pripazinom,kad buvo laaabai sunku.... Gal kam mano situacija atrodo dar nerimta, man ji atrodo rimta, dirbu atsakinga darba, man geda... Dar aisku daug ko nepaminejau, gurksnojimas vienam, butelis brendzio per vakara prie tv,kas cia tokio... Keistas tik pirmas kartas buvo,kai vienas geriau, po to jokio skirtumo... pradejau ieskoti informacijos, aisku ieskojau tinkamesniu medikamentu, ir radau Jus dziaugiuosi Jus rades, lyg nauja kibirkstis galvoje tai tiek siam kartui, trumpas mano prisistatymas su trumpa istorija, stengiausi kuo trumpiau,bet gavosi...gal kiek ir per daug... Ačiū Jums visiems!

Žuvis · 2013-05-05 01:18:43

Dėkoju už tokį ilgą prisistatymą - istoriją.

Tomas123 rašė:
...budavo,kad pabundi,ziuri,kad viena diena kazkur dingusi, atrodo pradejai gerti vasario 7, o dabar vasario 9....

Pradžioje mane tokie ''bajeriai'' stebino... Neįkirtau, kur mano puikioji atmintis išėjo pasivaikščioti ir kodėl laiku negrįžo... Paskutinės užgėrimo savaitės iki šiol nepamenu...

Tomas123 rašė:
(...)si pirmadieni pirma karta po daug daug metu kartu isejom pasivaikscioti, be alkoholio, abu galvojome, ar atejus vakarui atlaikysim bent viena diena, atlaikem, bet abu pripazinom,kad buvo laaabai sunku....

Neįklimpusiam žmogui normalus dalykas negerti. Jau tai turėtum priimti kaip labai rimtą signalą. Pirma diena pati sunkiausia, ją visi esam turėję. Nuo pirmos dienos viskas prasideda. (dėja, man reikėjo daugiau ''pirmųjų dienų'')

Tomas123 rašė:
Gal kam mano situacija atrodo dar nerimta, man ji atrodo rimta, dirbu atsakinga darba, man geda...

Kas čia nerimto? Gerai, kad klaviatūra tapšnoti gali. Aš tai pirmomis dienomis negalėjau. Dėkui dar kartą. Sėkmės bendravime. Lai ryžtas lydi.

Audronis · 2013-05-05 01:31:36

Dėkoju už pasipasakojimą, Tomas123.

Tomas123 rašė:
<...>Nezinau kaip vertinti amziu, gal ir prisigalvoju savo bedas, gal nieko daryti nereikia kol neturejau reikalu su teisesauga, kol dar turiu darba, net nezinau...<...>

Vienam ir taurė vyno kartą į mėnesį yra daug, o kitam litras degtinės kas vakarą dar ne bėda... Riba ne alkoholio kiekis ar „žygdarbiai“, o tuomet, kai pats žmogus supranta, jog alkoholis jam trukdo gyventi. Kažin ar čia gali būti per anksti...

Žuvis · 2013-05-05 01:36:25

Kuo toliau geri - tuo ribos platėja... Po kiekvieno karto atrodo, kad lyg ir nėra dar TAIP blogai...
Amžius nieko dėtas. Vieni prasigeria senatvėje, kiti - jaunystėje...

Tomas123 · 2013-05-05 01:41:40

Bet manau jei prasigeriasenatveje, jaunysteje vistiek turejo buti problemu... Jaunysteje paklojam pamatus

Žuvis · 2013-05-05 01:46:46

Na, ne visuomet viską reikia kabinti ir ant genų... Jei ne šita- gali būti dar kitokios priežastys... Ne esmė ''kodėl aš?'', o ''ką dabar daryti, kaip iš tų spąstų išlįsti. Galvojau, kad jei išsiaiškinsiu savo priažastis, kurios pastumėjo vartoti - išspręsiu jas ir viskas susitvarkys. Tačiau vienas dar dalykėlis, kurį sužinojau:''o kaip aš anksčiau vartojau?'' man jau tuomet patikdavo apsvaigti ir alko patapo ne priamonė o pagrindas.

saulyte · 2013-05-05 07:04:52

Ačiū Tomai123, už pasakojimą.

skorpionas · 2013-05-05 09:59:21

Labas Tomai 123 manau kad tos istorijos daugmaž panašios,šaunuolis kad supratai savo bėdą,ir nusprendei viską pakeisti,džiaugiuosi kad jaunimas pradėjo taip mastyti,aš 20 metų už Tave vyresnis,bet jaunystė buvo lygiai tokia pati,tik skirtumas kad su manimi mano draugė,dabartinė žmona negėrė kartu,sėkmės Tau, ir visiems kitiems geros dienos,kaiptik šendiena važiuoju į Kauną,į koncertą mamyčių dienai,tad ta proga sveikinu ir visas mamytes.

Troja · 2013-05-05 15:29:20

Sveikas, Tomas123. Dėkui už tavo istoriją, kurią perskaičiau susidomėjusi. Tokiose istorijose visada galima surasti kažką apie save. Man mokykloje besimokant, vyko taip pat panašūs dalykai, nuo ko gal viskas ir prasidėjo. Kažkurioj temoj, mačiau, klausei, kaip "užsikabint" už blaivybės, tai parašysiu savo atvejį, kad kai mano protas jau suprato, kad vyksta kažkas baisaus su mano gėrimu, bet labai sunku tai buvo išaiškint kūnui. Nežinodama, už ko griebtis ir kaip gelbėtis, nusipirkau homeopatinį vaistą "Detox-Kit" ir pradėjau jį vartot. Galvoju, kvaila būtų nutraukt ir prisigert, jei jau vartoju tą vaistą, atseit, organizmą valau. Va taip pirmas dvi ar tris savaites ir ištempiau, nes prieš tai gėriau kiekvieną dieną iki nusmigimo. O per tą vaisto vartojimo laiką blaivia galva daug dalykų apsigalvoja, visokių idėjų kyla, visokios informacijos ateina, blaivybės skonis pasijaučia. Taip po truputi su gerokai praretėjusiais užgėrimais ir išsikapanojau. Tiesiog pametu idėją, gal kartais ir jums su drauge suveiktų, nes pirmosios dienos be jokio stimulo ir pagalbos - neįsivaizduojamai sunkios. Sėkmės.

Paskutinis taisė Troja (2013-05-05 15:30:31)

simute · 2013-05-05 18:41:36

Tomai, pas musn su antra puse ta pati situacija...sveciai issiskirstydavo, o mes is bariuko viskio dar issitraukdavom... na, as jau maza zingsniuka y prieky zengiau, o draugas net nenori girdet apie visiska alkoholio atsisakyma, na bet mazina, gera ytaka matyt darau

simute · 2013-05-05 18:45:23

Artaz rašė:
simute rašė:
vakar susitikau su draugais kavineje niekaip negaliu prisimint kada paskutiny karta penktadieny vakare geriau sultis ) nelabai zinojau kaip atsakyt y klausimus visu kodel sultys pakeite visky su kola ) artimiem draugam pasisakiau kas ir kaip, suprato, bet pazystami zmones ilgai kraipe galvas tegul, nemanau, kad visam pasauliuj turiu viska aiskint keista sian ryte prabust buvo, galvos neskauda, saazine rami nuostabus rytas, visiems geros dienos
Sveikinu su atmušta ataka. Gali save pagirti - jau, kad nepasidavei spaudimui, rodo, kad turi stuburą. Aš berods rašiau apie tokius dalykus temoj "situacijų sprendima".
Taip, tai vienas iš didelių mums išbandymų tie "baliai/tūsofkės" - reikia išugdyti savo poziciją ir tai jau kiekvienas pagal save, pagal aplinką nutaria. Man tai mažai pažįstamam į visus tuos klausimus patinka atsakyti, kad aš pvz. "sėdžiu ant heros" - labai būna idomu stebėti reakciją. :-)
O svarbiausia, kad tu neprivalai teisintis ir aiškinti. Tikri draugai supras, o jau kas "kreivai žiūri" ir kvailai replikuoja (ćia vienareikšmiškai pavydas ir pripažinimas, kad esi su smegenim ir tu "ne pop'sa) - čia jų, o ne tavo problema.
Kita kartą vietoj sulčių paimk kokybiško vandens su ledais ir citrina - efektas didesnis. Sėkmės :-)
P.S. Beje, pabandyk pastatyti save į kitą barikadų pusę ir pažiūrėk į save (ar įsivaizduok ką iš mielų draugų) iš ten. Nu geriau nei bucha? :-)

zinau, kad neprivalau aiskintis, bet kazka atsakyt reikia ) vakar buvom sodyboj, kur fizinis darbas ten ir atsigerinejimai alaus "ale karsta" ir t.t. visiem sakiau, kad koksiuka uostau tai va ir jegu daug, ir aliuku visokiu nenoriu reiks issibandyt ir su hera )) nepamenu kada kada paskutiny karta turejau VISISKAI blaiva savaitgaly, smagu

Veronika · 2013-12-01 09:58:10

Sveiki, parašysiu šiek tiek apie save.
Gyvenu laikinojoj sostinėj. Alkoholis apraizgė mane savo gličiais voratinkliais ir trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą. Dar žingsnis, kitas ir pradės viskas griūti...
Maždaug prieš keturis metus likau be darbo, likvidavo įmonę. Tada dar gėriau saikingai. Na, pakeldavau daug, atsimenu, po puotų, išgėrusi butelį stipraus alkoholio aš be vargo susitvarkydavau namus, išguldydavau visus ir tik tada pati eidavau ilsėtis. Likusi be darbo labai nesisielojau, buvau pavargusi nuo įtempto darbo ir mokslų neakivaizdiniame skyriuje, tai priėmiau kaip laikinas atostogas. Praėjus mėnesiui viskas apsivertė aukštyn kojom. Susirgo tėtis. Ilgai jį gydė nuo tarpšonkaulinio nervo uždegimo, vis blogėjo, kadangi buvau bedarbė ėmiausi ieškot kitų gydytojų, kad apžiūrėtų. Diagnozė kirto per kojas... IV stadijos plaučių vėžys. Tumoras peraugęs šonkaulius ir palietęs stuburą. Kaip dabar atsimenu, sėdžiu, žiūriu į nuotraukas, karstos ašaros upeliais plaukia ir nieko negaliu pasakyti... Gydytojai kraipė galvas, kaip jis galėjo iškęsti tokius nežmoniškus skausmus be narkotinių nuskausminamųjų... Nuo tos minutės atrodo jau negyvenau savo gyvenimo... Kaip įmanydama rūpinausi juo ir stengiausi, kad jo dienos būtų kuo ramesnės ir gražesnės. Spindulinė terapija, histologiniai tyrimai, onkologijos skyriai, nykstantis kūnas, gęstančios akys... Viską padariau ką galėjau, geriausi gydytojai, geriausi vaistai, šiluma ir rūpestis. Vakarais negalėdavau užmigti, užsimerkiu ir matau vaizdus iš ligoninės... Sėdžiu prie spindulinės terapijos, laukiu kol tėčiui atliks procedūrą, koridoriumi eina mergaitė, gal kokių septynių metų, plika, balta ir paliegus, rankytėje spaudžia zuikutį... Galvojau, kad išprotėsiu, vienu metu net buvo užėję panikos priepuoliai... Vis klausiau Dievo, kodėl ir už ką mano tėčiui tokios kančios, niekaip negalėjau susitaikyti. Po pusmečio man pasiūlė darbą, labai abejojau ar eiti, bet nuėjau, negalėjau leisti būti išlaikytine šeimai. Prisidėjo dar vienas rūpestis. Ligonio slaugymas, negalėjo atsiliepti mano darbo kokybei. Prisimenu, sėdžiu vieną vakarą ir žiūriu į vieną tašką, vyras padarė arbatos, sako: įpilsiu brendžio, atsipalaiduoti. Tą vakarą du stikliukai, kitą du, po savaitės jau 200 gr. ir taip įnikau. Radau būdą atsipalaiduoti. Iš pradžių tai dariau atvirai, po to pradėjau slėptis, buvo gėda, vaikai pamatys, ką pagalvos. Išėjo tėtis prieš pat Kalėdas, ramiai, prie manęs... Tada pirmą kartą tikslingai nuėjau į parduotuvę nusipirkti brendžio... Gedėjimas tęsėsi ilgai, krūtinėj atsivėrė "žaizda", niekaip negalėjau susitaikyti su tuo. Praėjus porai mėnesių po tėčio mirties nusižudė jaunas perspektyvus vaikinas, mano bendradarbis. Niekas nieko neįtarė, visada linksmas, visada pasiruošęs padėti... Kreipiausi pas psichiatrą, nes neatlaikiau dvasinio skausmo, gavau vaistų... Pagėrusi porą savaičių juos mečiau, norėjau viską išgyventi neapdujusi, deja, alkoholis tapo mano kas vakariniu draugu...
Labai norėjau išsikalbėti, išsiverkti, išsikaukti... Nepavyko: vyras pasakė: visi mes savo tėvus laidosim, toks jau mūsų gyvenimas... Tada supykau, įsižeidžiau ir užsidariau savyje, na dar įsileidau brendį...
Dabar suprantu, tėčio liga - buvo Dievo valia. Paleidau, meldžiuosi, jau galiu apie tai ramiau kalbėti. Deja, nesusitaikymas su išėjimu ir skausmu mane nuvedė iki alkoholizmo. Kiekvienas vakaras, per tris metus (na yra kelios išimtys, keli mėnesiai blaivybės, bet aš jų neskaičiuoju) yra apnuodytas alkoholio. Turiu šeimą, turiu darbą, esu apsupta žmonių, mylima ir gerbiama, bet visa tai gali išnykti, kaip dūmas... Gali išslysit iš po kojų jau nestabilus mano gyvenimo pagrindas... Labiausiai bijau įskaudinti vaikus, juos be galo myliu...
Dėkoju Dievui už kiekvieną patirtą išgyvenimą, tai mano gyvenimo dalis. Manau, nesusitaikymas su Dievo valia mane atvedė prie alkoholizmo...

Tikiu, kad praėjus kuriam laikui, galėsiu parašyti į skyrių "mano blaivybės istorija"

Audronis · 2013-12-01 13:32:23

Veronika, dėkui už pasakojimą ir atvirumą. Tikiu, kad tau viskas pavyks.

žvejys · 2013-12-01 13:36:01

Dėkui veronika , tau turėjo šiek tiek palengvėti .

skorpionas · 2013-12-02 13:35:32

Veronika rašė:
Sveiki, parašysiu šiek tiek apie save.
<...>
Tikiu, kad praėjus kuriam laikui, galėsiu parašyti į skyrių "mano blaivybės istorija"

Labai tave suprantu,ir nuoširdžiai užjaučiu,būk stipri,jei tiek išgyvenai ir iveikei,tai iveiksi ir alkoholį,tik tuo reikia tikėti.

Veronika · 2013-12-02 21:59:51

Sveiki,
rašyti man lengviau nei kalbėti Ačiū, kad esat Man geriau
Tikėjimas savo sėkme dar nėra labai tvirtas, nerimas vis baksnoja į nugarą: nesidžiauk per daug, nežinai koks laukia rytojus.
Esu laiminga, nes šiandien blaivi

žvejys · 2013-12-02 22:07:21

Puiku ir toliau taip , matysi tau pasiseks.

Perrin · 2013-12-07 00:39:34

Sveiki,
noriu prisistatyti ir papasakoti apie save. Zinoma, istorija nebus isskirtine ir greiciausiai kazkam labai panasi. Tiesiog dabar gyvenime toks momentas, kad turiu issipasakoti, nes vidine busena jau perkopineja alkoholio tema ir suka link savizudybes, deje..
Mano mama geria jau net bijau pati suskaiciuoti kiek metu.. man 34m.. tai tiek ir pamenu ja girta. Vaikystes neturejau, pragere mama su pateviu ir aisku, sekmingai geria iki siol. Dieve, atleisk, is kur tiek sveikatos?! Uzaugau vaiku namuose, kartu su dar 2 seserim ir broliu, aisku, tarybiniais laikais visi buvom isbarstyti po skirtingas istaigas. Kiek save pamenu, tiek norejau nusizudyti, stovedau virtuvej ir "matuodavausi" mamos is mesos kombinato pasivogtus peilius. Ir kiek save pamenu nuo 15m, alus budavo vos ne kasdienos gerimas. Gyvenau bendrabutyje ir visiems melavau, kad tevai isvaziave i kaima pas senelius, padeda senoliams ukyje. Geda buvo prisipazinti, kad pijokai.
Baigiau mokslus, buvo sunku, juk niekas nepadejo nei moraliskai, ne materialiai. Nors visad buvau labai didele optimiste, dziaugiausi uzsiauginusi stora oda, nuskriausti saves niekam neleisdavau. Bet kompleksu turejau/turiu nors vezimu vezk.
Turbut ilgiausias negerimo laikas buvo nestumas ir ponestuminis periodas, viso 1,5m.
Dabar vaikui 8m, gyvenam UK su dabartiniu mano draugu ir geriu kasdien! Nemegstu stipriu gerimu, tik alus ir vynas. Bet man isgerti buteli vyno vakarui, pats tas. Net ir dabar rasau jau buteliui baiginejantis. Vaiko paklausiau ar jam pritruktu mamos jei ji numirtu? Jis vienintele mano meile.
Neturiu nei vieno artimo zmogaus, kuris mane suprastu ar palaikytu, o taip reiketu issikalbeti, pasitarti, pasiguosti, palaikyti uz rankos. Mano draugas juokiasi is manes, kai pasakau, kad jau turiu problemu su alkoholiu. Jam alkoholikas tai tik tas, kuris geria kelias dienas is eiles, aisku, degtine ar brendi, neiseina i darba, nesirupina seima ir pan. Bet as jau pradejau gerti pasislepusi!! Ir kasdien randu tam pasiteisinima!! Zinau, kad viskas pasibaigtu su darbo pradzia, ieskau, mokausi, kuriu.. geriu..
Esu is tu, kurie sportuoja 7k/sav, bet paskutiniu metu salej pasirodau 2-3k, meluoju treneriams. Negaliu pasipasakoti draugams, bandziau, bet netiki. Niekas nera mates manes girtos, zinoma, juk geriu namie.
Atsiprasau, turbut alkoholis veikia, prirasiau kaip isprotejus, bet turbut tiesiog, kad girta..
Aciu tam kas tures kantrybes skaityti mano pezalus.

Veronika · 2013-12-07 06:43:22

Sveika prisijungusi, Perrin. Rašyk, palengvės, tik nelik viena su savo skausmu. Gyvybė mums duota kaip dovana, turim ją saugoti. Atmink, savo mažam žmogučiui esi pati svarbiausia ir niekas neatstos tavęs. Gerai, kad supranti, jog turi bėdą, nuo jo prasideda sveikimas

Veronika · 2013-12-07 07:22:05

Apsipirkinėdama PC, praeidama pro alkoholio skyrių, prisiminiau savo alkoholio pirkimo ir gėrimo ceremoniją. Dabar, pamačiau ją tarsi iš šalies.
Po darbo, užvažiavusi apsipirkti į parduotuvę būtinų produktų, kaip lunatikė būtinai užeidavau į alkoholio skyrių. Pirmiausiai, pasiimdavau sidro skardinę (kaip maskuojamąją priemonę), o paskui brendžio butelį. Pradžioj būdavo 200 ml. "fleškutė", paskui jau visas butelis. Kadangi būdavo neramu, jog galiu sutikti pažįstamų, alkoholį krepšelyje (ar vežimėlyje) paslėpdavau po maisto produktais. Jausdavau sąžinės priekaištus, bet neilgai... Iki kasos... Brendį visada patalpindavau į rankinę, kad parsinešus namo, šeima nepamatytų. Prisimenu butelio kliuksėjimą rankinėje...
Grįžus, iškraudavau produktus, pritaikius progą, butelį pakišdavau virtuvėje po spintele. Mano girtavimo pradžioje, dar įsipildavau skystį į stiklinę, vėliau, gėriau tiesiog iš butelio. Sidras, kaip maskuotė, stovėdavo atidarytas ant stalo, laikas nuo laiko darydavau "parodomąjį" veiksmą, kad atsieit aš geriu sidrą Vyras, nepastebėdavo mano girtumo, nes pakeliu daug, o ir pats kiekvieną vakarą išgerdavo po du litrus alaus.
Iš pradžių alkoholis atpalaiduodavo, paskui, sukeldavo vidinius pykčio jausmus, sutrikdė miegą, sukėlė savęs graužatį... Prabudus naktį, pirmiausia mintis būdavo: ir vėl aš vakar gėriau... Atsikėlus išpildavau alkoholio likučius ir žadėdavau sau, vakare nepirksiu... Melsdavausi, prašydavau Dievo pagalbos, verkt negalėjau... Bet vakare - tas pats... Kaip robotas, parduotuvė, alkoholis, nemiga, graužatis ir pagalbos meldimas...
Dabar galvoju, kiek laiko iššvaiščiau vėjais. Džiaugiuosi tuo, kad sustojau dabar. Žinau, kad esu dar labai silpna, todėl rašau ir rašau... tai padeda man save pamatyti tarsi filme... Baisiam... Dar daug ko reiks mokytis, kartais ši mintis mane baugina, bet kai prisimenu buvusią savo būseną, atsiranda jėgų žengti dar vieną žingsnį blaivybės keliu

Artaz · 2013-12-07 07:53:08

Sveika prisijungus, Perrin. Šaunuolė, kad išsipasakojai. Visi čia mes tokie patys, su tais pačiais demonais galvose. Bet problemos pripažinimas jau Didelis žingsnis. Neskubėk, skaityk, klausk..

Rita64 · 2013-12-07 08:30:08

Labas, Perrin. Sveika, prisijungus.
Gerai, kad parašei, gerai, kad nuoširdžiai- prieš nieką nesislėpdama.
Tavo istorija labai panaši į manąją, todėl labai gerai tave suprantu. Gerai, kad įvardiji turinti problemą.
Nekreipk dėmesio į kažkieno juokelius. Gėrimas pasislėpus- tai didžiulis signalas- negeras signalas.....
Patarčiau su "draugais" apie savo problemą nesikalbėt, geriau rašyk čia forume. Nebent rastum specialistą, kuris galėtų kvalifikuotai( nešališkai) išklausyt.
Meldžiu, negalvok apie savižudybę. Tai atneštų didelį skausmą tavo vaikui, juk tu protinga asmenybė ir to tikrai negalėtum leist. Juk pati žinai( skaitant tavo istoriją), kaip vaikui reikia mamos.
Man greit 50 m., ir mamos aš neturiu 8 metai. Ar žinai, kaip man jos trūksta.... Ypač kai sunku. Taigi, aš manau, kad mane supratai.
Kabinkis, tikėk savimi, žmogus gali daug, patikėk- netgi neturėdamas nieko artimo ir savo ( kaip aš) gali pakilt iš didžiausios duobės.

Blaivus	9m.	10mėn.	6d.
Nerūkau	9m.	9mėn.	30d.

Blaivus	25m.	5mėn.	28d.
Nerūkau	16m.	6mėn.	10d.

Blaivus	10m.	1mėn.	17d.
Nerūkau	0m.	2mėn.	4d.

Blaivus	25m.	5mėn.	28d.
Nerūkau	16m.	6mėn.	10d.

Blaivus	10m.	1mėn.	17d.
Nerūkau	0m.	2mėn.	4d.

Būk blaivus!

Reklama

#76 2013-05-04 10:12:40

Re: Prisistatymas

anna rašė:

simute rašė:

2013-05-04 10:12:40

#77 2013-05-04 10:16:32

Re: Prisistatymas

#78 2013-05-04 12:14:46

Re: Prisistatymas

simute rašė:

#79 2013-05-05 00:57:30

Re: Prisistatymas

#80 2013-05-05 01:18:43

Re: Prisistatymas

Tomas123 rašė:

Tomas123 rašė:

Tomas123 rašė:

#81 2013-05-05 01:31:36

Re: Prisistatymas

Tomas123 rašė:

#82 2013-05-05 01:36:25

Re: Prisistatymas

#83 2013-05-05 01:41:40

Re: Prisistatymas

#84 2013-05-05 01:46:46

Re: Prisistatymas

#85 2013-05-05 07:04:52

Re: Prisistatymas

#86 2013-05-05 09:59:21

Re: Prisistatymas

#87 2013-05-05 15:29:20

Re: Prisistatymas

#88 2013-05-05 18:41:36

Re: Prisistatymas

#89 2013-05-05 18:45:23

Re: Prisistatymas

Artaz rašė:

simute rašė:

#90 2013-12-01 09:58:10

Re: Prisistatymas

#91 2013-12-01 13:32:23

Re: Prisistatymas

#92 2013-12-01 13:36:01

Re: Prisistatymas

#93 2013-12-02 13:35:32

Re: Prisistatymas

Veronika rašė:

#94 2013-12-02 21:59:51

Re: Prisistatymas

#95 2013-12-02 22:07:21

Re: Prisistatymas

#96 2013-12-07 00:39:34

Re: Prisistatymas

#97 2013-12-07 06:43:22

Re: Prisistatymas

#98 2013-12-07 07:22:05

Re: Prisistatymas

#99 2013-12-07 07:53:08

Re: Prisistatymas

#100 2013-12-07 08:30:08

Re: Prisistatymas

Forumo apačia