Būk blaivus!

La, Žuviau :)
O kaip paaiškintum, kad ryžto, noro lyg ir visada buvo. Ir veiksmo visokiausio... Ir nifiga rezultate...?
Visteik bonka...

Žuvis rašė:

Labai jau ''slidžius'' klausimus užduoti, nors jaučiu, kad pats ats žinai.
Patikėti arba bent stengtis patikėti tais būdais, kurie kitiems padėjo. Imtis teikiamų rekomendacijų (priklausomai nuo būdo, nors kažin - kiek dvasinio sveikimo ir kaitos programų mes žinome, a? ) ir NEPRIEŠTARAUJANT bei išankstines nuostatas ir galimus rezultatus patraukus į šoną ir nesanprotaujant ''kaip būtų jeigu...''', ''man nepatinka, aš noriu kitaip...'' Paskirti kiek laiko ir atlikti tai, ką siūlo programa,o vėliau samprotauti

Užkibai mieloji kaip rimta žuvis. Žino jis viską kuo puikiausiai ir netgi geriau nei mudu abu krūvon sudėjus, tik kartais paprovokuoja nekaltais klausimais. Būna kas ir užkimba

Žuvis rašė:

Labai jau ''slidžius'' klausimus užduoti, nors jaučiu, kad pats ats žinai.....

Klausimas slidus tol kol norisi kitam "teisingai ir protingai" atsakyt. Ypač kai žmonės žiūri. Tada bandai aiškint, aiškint ir kuo toliau, tuo sudėtingiau ir painiau gaunasi...
Neturiu deja to "teisingo" atsakymo.

Žuvis rašė:

....
(priklausomai nuo būdo, nors kažin - kiek dvasinio sveikimo ir kaitos programų mes žinome, a? ) ir NEPRIEŠTARAUJANT bei išankstines nuostatas ir galimus rezultatus patraukus į šoną ir nesanprotaujant ''kaip būtų jeigu...''', ''man nepatinka, aš noriu kitaip...'' Paskirti kiek laiko ir atlikti tai, ką siūlo programa,o vėliau samprotauti :D

Tų dvasinio sveikimo ir kaitos programų kelių yra begalės. Neužtektų nei 10-ties gyvenimų bent daliai jų išbandyt.

O tą klausimą užduodu ne todėl kad pasipuikuot erudicija, ar kokių ten programų išmanymu, o todėl kad jis skersuoju būdu iškyla daugeliui žmonių ir varo juos į neveltį.
Va ir vakar konretus žmogus jį uždavė...

Paskutinis taisė Marijus (2012-11-23 11:29:23)

Tara rašė:

Žinai Troja nelabai turiu vilties kad atsitiesiu, šiandien dar geriu bet tik alų, lenda vidokios kreivos mintys, man atrodo kas alkoholikai nepasveiksta. Dar manau kad tokie kaip mes negali gyventi normaliai. Žmona mane pavadino šiukšle, Troja aš toks turbūt ir esu. Jeigu žmogus negali vygdyti savo įsipareigojimų tada jis tampa šiukšle.

Tara, mes juk nieko nežinom, kodėl atsitinka vienaip, ar kitaip. Jau net dalis mokslininkų teigia, kad žmogus į Žemę atkeliauja atlikt kažkokią jam paskirtą misiją. Gal tikrai kažkur aukštai, Dangaus bibliotekos lentynėlėse yra sudėliotos kiekvieno Žemėje gimusio žmogaus asmens bylos ir jiems surašyti gyvenimo planai. Gal būt kai kurie žmonės savo praeituose gyvenimuose neišmoko kažkokių pamokų ir neišlaikė egzaminų. Todėl dabar vieni pasiunčiami čionai, kad baigtų savo mokslus, o kiti - kad būtų mokytojais. Gal būt tavo žmona praeituose gyvenimuose taip ir nesugebėjo išmokti pakantumo, tolerancijos, atjautos ir atlaidumo. Todėl šiame gyvenime tu su savo priklausomybe jai esi pasiųstas kaip mokslo priemonė ir šansas jai viso to pagaliau išmokti. Ir jei ji to nesupras ir nepriims, tai nugyvenusi šį gyvenimą vėl bus pažengusi ne pirmyn, bet atgal.
Todėl nelaikyk savęs jokia šiukšle, o pažiūrėk į šį reikalą visiškai KITAIP.
Na, o tau būtent toks gyvenimas vėl gi savo ruožtu pasiųstas kažkokiu konkrečiu tikslu, tik reikia nestandartiškai pamąstyti ir suprasti:)))

Dviems mėnesiams tai jau tikrai atsiribojau. Namuose reikalai šiek tiek pasitaisė, dabar paliaubos. Turiu du mėnesius išsiaiškinti savo "misiją", vėliau bus matyti. Pradėsiu nuo Pumpučio praktikos: šiandien esu suplanavęs žygiuoti į AA savajam mieste. Praktiškai viskas sugrįžo į savo vietas tik optimizmo pasigendu....

Tara rašė:

Kaip pas tave Troja???????

Viskas gerai pas mane:) Nieko nedramatizuoju ir dėl nieko savęs negraužiu. Tikrai dėl nieko nesiruošiu eit į miesto aikštę ir nusiplakt. Ir tau, Tara, patariu neėst savęs priekaištais. Žinoma, man lengviau, nes esu viena. Tiksliau, mano santykiai su antrąja mano puse yra tokie, kad neturime teisės viens kitam nurodinėt ir auklėt. Galime tik būti kartu arba nebūti. Nepakęsčiau, kad šalia būtų žmogus, kuris reikštų piktą nepasitenkinimą mano elgesiu, ir prieš kurį turėčiau atgailauti ir jaustis pačia pačiausia šiukšle. Bet kiekvienam žmogui gyvenimas susiklosto savaip. Vėlgi pasikartosiu, jog manau, kad atsitiktinumų nebūna: kiekvienam viskas yra dėl kažko ir kažkodėl))
Na, žiūrėsim, Tara, kaip čia mums eisis toliau, nes kažkaip gana sinchroniškai čia mus visokie demonai užvaldo:)))

Ką darysit tas ir bus .

Troja rašė:

Atrodo, jei nuryčiau nors gurkšnį, tai visi viduriai, kaip drabužio rankovė, išsiverstų į išorę ir išgriūčiau iš kojų dėl pasibjaurėjimo. Tokia baisinga bjaurastis atrodo tas alkoholis. Bet periodiškai kažkas atsitinka... 

Lygiai taip pat pas mane. Stovi mano baras iš "konfiskato", bet man absoliučiai vienodai, tiesiog stovi bjaurastis ir tegul sau stovi, negaliu net pagalvoti apie gėrimą. Alkoholis buvo toks vetingas ir dabar visiškai bevertis, kažkokia anomalija. Tarkim atsitiko kažkas baisaus ir dėl to užgėriau, tikrai ne. Dar įdomi detalė: užgėrimas prasideda po truputį, po nedaug, na gal trys dienos vakare išgeri kitą dieną pavalgai pietus ir viskas gerai, bet to neužtenka. Ateina momentas kada spjauni į viską ir geri dvi tris dienas.... ir vėl du trys mėnesiai jokio poreikio????? Niekaip viso šito "nesurišu" su psichika, mano supratimu tiesiog organizme alkoholio vakumas....

Tara rašė:

Lygiai taip pat pas mane. Stovi mano baras iš "konfiskato", bet man absoliučiai vienodai, tiesiog stovi bjaurastis ir tegul sau stovi, negaliu net pagalvoti apie gėrimą.

Kažkada bandžiau kaupti bare tauriųjų gėrimų. Galvojau valią ugdysiu, ir jei svečiai užsuks turėsiu ką pavaišinti. Bet pasirodo, kad pas mane namie negali būti jokio alkoholio. Užėjus mano daugiadienėm gėriau tol kol visko neišgėriau. Ir dabar pas mane jo visiškai nėra ir negalėčiau net laikyti.

Tara rašė:

Ateina momentas kada spjauni į viską ir geri dvi tris dienas.... ir vėl du trys mėnesiai jokio poreikio????? Niekaip viso šito "nesurišu" su psichika, mano supratimu tiesiog organizme alkoholio vakumas....

Pažįstu keletą žmonių kurie negeria kokius 3mėn. arba pusmeti. Po to užgeria savaitėlę. Ir vėl nebegeria. Man tokių ilgų neužgėrimų nebūdavo. Maximum penkios dienos blaivos. O paskaičiavus per kiek laiko alkoholis išgaruoja iš organizmo, tai aš blaiva nebuvau jau daug metų.

Jeigu kalba pasisako apie barą, priduria ir aš. Baro pas mane nėra senai. Aš mėgstu daryti visokius użpilus, (liaudies medicina) , blaiviu periodu įsigijau spirito tiems užpilams. Išgėriau ne tik spiritą bet ir užpilus....

saulyte rašė:

<...>O paskaičiavus per kiek laiko alkoholis išgaruoja iš organizmo, tai aš blaiva nebuvau jau daug metų. :|

Turi visai nebloga progą išblaivėti ;)

Gamindavau ir aš visokius alkoholinius skanėstus, vynus ir liaudies medicinas, gaudavosi taip pat kaip ir visiems – išgaruodavo. Vis stebėdavausi kodėl pas kitus išsilaiko, o pas mane ne... Tiesa prieš kelis metus žmona vyną gamino, tas tikriausiai būtų išstovėjęs, jei nebūtų sudužęs visas ~25 litrų „buteliukas“. Dar ir semti visą tą gėrį padėjau nuo vonios grindų.

Sveiki. Perskaičiau kone visą Jūsų forumą, ieškodama paguodos. Šiandien jau beveik para, kaip negeriu. Kankina klaiki gėda, bijau išeiti iš namų, nekeliu telefono ragelio ir nesirodau namiškiams. Išgėriau tiek (ir ne pirmą kartą), kad man buvo pasiūlyta susirasti kitus namus. Primygtinai. Puikiai suprantu kodėl ir manau, kad namiškiai yra teisūs - aš įgysiu atsakomybės jausmą (ir nustosiu gerti) tik tada, kai tiksliai žinosiu, jog niekas manim nepasirūpins. Susiradau AA grupę, kuri rinksis šįvakar, tikiuosi, kad pagaliau pavyks nuvažiuoti pas juos. Norėčiau paklausti, ar tikrai turiu jausti tokią gėdą ir savigailą ir tuštumą ir vienatvę? Ar tai bausmė už gėrimą ir turiu tai iškęst? Kaip reikės pažiūrėti draugams ir namiškiams į akis? Ar jie sugebės man atleisti? Ar šitas blogumas kadanors praeis? Jaučiuosi niekam tikęs, nieko nevertas padaras ir, tiesą sakant, norėčiau pakeisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir šalį...

Sveika prisijungus, Mona. Tai, kad pati pripažįsti jog turi problemų su alkoholiu ir ieškai pagalbos didelis žingsnis blaivybės link. Tu teisingam kelyje, tereikia siekti tikslo.

Žuvis jau parašė dėl savigailos, gėdos ir pan. jausmų, tai neatsiejama. Po eilinio užgėrimo ir prisičiūdinimų aš bijodavau į gatvę išeiti, būdavo siaubingai gėda pas ką nors eiti. Ir neidavau... iki tol kol vėl neprisigerdavau... Paskui vėl gėda, vėl prisigėrimas, atrodė, kad užburtas ratas niekada nesustos. Bet, jei turėsi pakankamai tvirta nusistatymą negerti ir negersi, tau pavyks ir viskas susistatys į savo vietas, dings gėda, atsiras savigarbos jausmas. Greičiausiai ir artimieji, pamatę, kad kabiniesi į blaivybę nuoširdžiai tau padės to siekti.