VšД� "Aukodeita" Psichologijos klinika ![]() |
Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams
Jūs nesate prisijungę.
SOS grupės susirinkimai vyksta kiekvieną antradienį 18 val. Kaune, Kaišiadorių g. 20 (VŠĮ Aukodeita patalpose).
Telefonas informacijai: +370 686 42377, el. paštas lietuvossos@gmail.com
Marijus rašė:
Tara rašė:
...
Blaivybę nesunku apibrėžti, man tai: pilnavertis gyvenimas navartojant alkoholio. Jeigu blaivybę papildo atkryčiai / užgėrimai, tai logiška: blaivas gyvenimas nėra pilnavertis? Kitaip, aš negaliu paaiškinti užgėrimų priežasties.Pilnavertė blaivybė papildyta atkyčių ir užgėrimų ..!? Kažkoks kukumaku... Čia kaip kaip ta žuvis antro šviežumo... Argi taip būna?
Kažkur čia nesusikalbam...
dėmesio - kalbama apie pilnavertį gyvenimą ir blaivybę (prie jos pilnavertiškumas nepridedamas). Diskusija krypsta, deja į žodžių ir įmantrių frazių rašymą. todėl ir yra nesusikalbėjimo įspūdis
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 22d. |
Dėmesio: kalbama apie atkrytį. Siūlau paatvirauti kaip suvokiama, kiek apturėta atkryčių. Kas padėjo atkryčio metu neužgert. O gal kam atkrytis buvo lemtingas žingsnis blaivybės link?
O Jūs, gerbiamieji, gera kompanija susirinkot (B+T+M) ir pasistūmdėt žodžiais...
>Aš taip suprantu - atkrytis - kai žmogus sąmoningai pasiryžta negert, tačiau užgeria. Lūžta vidinės (dar silpnai susiformavusios) nuostatos.
>Laikotarpis, kai blaivybėje užeina psichologinės ar/ir fiziologinės pagyrios nevartojus alkoholio.
>Blaivybėje užėjęs stiprus ''Noras gert'', kurio lyg ir ilgą laiką nebuvo (kaip nėščiai moteriai agurkai vidurnaktį).
Papildytkite savo sąvokom, tik nereikia sausų citatų iš knygų...
Paskutinis taisė Zuvis (2012-08-20 15:52:15)
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 24d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 10d. |
Zuvis rašė:
....
>Aš taip suprantu - atkrytis - kai žmogus sąmoningai pasiryžta negert, tačiau užgeria. Lūžta vidinės (dar silpnai susiformavusios) nuostatos.
>Laikotarpis, kai blaivybėje užeina psichologinės ar/ir fiziologinės pagyrios nevartojus alkoholio.
>Blaivybėje užėjęs stiprus ''Noras gert'', kurio lyg ir ilgą laiką nebuvo (kaip nėščiai moteriai agurkai vidurnaktį).
Labai puikiai, dabar žymiai aiškiau, ką tu vadini atkryčiu. Tai tam tikra psichologinė ar sielos būsena, ar ne?
O aš žymiai bukiau imdavau - atkrytis - tai kai, kai po sąlyginai ilgo laiko vėl grįžti prie to ko buvai priklausomas.
O su tais paatviravimais.. nugi ne taip paprasta, ne dantų pastos tūbelės esam kad taip paiimt ir išsispaust. Tuo labiau dalykai ir nemalonūs ir ir skaudūs...
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 22d. |
Taip, Marijau, skaudūs dalykai. Tačiau dalinantis patirtimi, galbūt ir kiti supras kas darosi tuo metu ir kaip to išvengti.
Š.m., kai buvo keli mėn blaivybės pakylėtos nuotaikos nuėjau parduotuvėn ledų. Šalia jų reklaminėje lentynoje stovėjo ''Martini'' ir prašėsi manęs nuperkamas:''paimk mane, žiūrėk, kokia akcija...Negalima tokios progos praleist. Aš dar niekad nebuvau toks pigus. Žiūrėk, visas litras, o kainuoju tiek, kiek pusė l.''
Pajaučiau skonį vien žiūrėdama į butelį... Prisiminiau skaudžią praeitį ir užklausiau pati savęs:''nori į detoksą, kaip zombis per atchodus vaikščiot? Nori tos panikos po užgėrimo, kai atrodė, jog naktis niekad nesibaigs?'' Stvėriau ledus ir nučiuožiau į kasą... O jei tų klausimų sau neužduočiau, būtų tas vermutas tik įžanga...
Neprisijungęs
Labas Žuviau, aš argumentų šiuo klausimu daugiau neturiu, jeigu žinočiau kodėl užgeriu, tikriausiai negerčiau. Tema labai aktuali. Galiu atvitrai atsakyti į tavo paiūlytus klausimus.
Kas padėjo atkryčio metu neužgert.
A: Sąlyginai mažas alkoholio kiekis iš vakaro, ryte apsiėjau be „pachmielo“;
O gal kam atkrytis buvo lemtingas žingsnis blaivybės link?
A: Po paskutinio aktyviai įsijungiau į forumą, galima vadinti lemtingu;
O Jūs, gerbiamieji, gera kompanija susirinkot (B+T+M) ir pasistūmdėt žodžiais...
A: Diskusija buvo vyriška;
>Aš taip suprantu - atkrytis - kai žmogus sąmoningai pasiryžta negert, tačiau užgeria. Lūžta vidinės (dar silpnai susiformavusios) nuostatos.
A: Lūžta kas du trys mėnesiai;
>Laikotarpis, kai blaivybėje užeina psichologinės ar/ir fiziologinės pagyrios nevartojus alkoholio.
A: ??????????
>Blaivybėje užėjęs stiprus ''Noras gert'', kurio lyg ir ilgą laiką nebuvo (kaip nėščiai moteriai agurkai vidurnaktį).
A: Kas du trys mėnesiai. Dėl agurkų, neturiu patirties.
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 22d. |
Marijus rašė:
O aš žymiai bukiau imdavau - atkrytis - tai kai, kai po sąlyginai ilgo laiko vėl grįžti prie to ko buvai priklausomas.
Taip, tu teisus. Tai irgi atkrytis. Atkrytis - pavojingas etapas, kurio metu užgeri arba atsilaikai. Kai atsilaikai, tas etapas praeina, noras irgi, ir toliau sau gyveni. Gali sapnai kurį laiką kamuoti apie užgerimus tačiau ir jie liaujasi. Kiekvienam savaip.
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 15d. |
Man panašiai, kaip Tarai: kas 3-4 mėn. užgėrimas atūžia kaip koks taifūnas. Savijauta būna tokia, lyg būtų pasibaigęs kažkoks laiko blaivybėje limitas. Nors, pažindama save, manau, kad priežastis tam yra atviras ar slaptas stresas. Taip, manau, būna su emocijomis sunkiau besitvarkantiems žmonėms. Pasąmonėje įsijungia kažkoks jungtukas, kuris siunčia ženklus sąmonei, kad "daugiau taip nebegaliu, reikalinga kažką daryt".
Paskutinis taisė Troja (2012-08-20 16:41:16)
Neprisijungęs
Kokie Troja tavo planai, kaip išvengti užgėrimo?
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 24d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 10d. |
Tara rašė:
...........
O gal kam atkrytis buvo lemtingas žingsnis blaivybės link?
A: Po paskutinio aktyviai įsijungiau į forumą, galima vadinti lemtingu;
......
Tara, vis praslysta tavo mintis, kad forumas yra priemonė nuo gėrimo... Ar teisingai supratau?
Jei taip tai, man labai neramu darosi... Čia mes (na, bent jau aš tai tikrai) neesam kažkokie gelbėtojai, ar specialistai ar patarėjai. Kiek supratau steigėjo įdėją, tai pagrindinė mintis buvo pasidalinti savo patirtim, tuo ką darėme, kad išgyti nuo priklausomybės. Maksimum ką galime padaryti - tai papasokoti ką darėme ir kreipėmės mes, ne užsiimti gydymu ir nurodinėjimais. Suprantama, morališkai palaikit galim. Bet ne daugiau!
Esame tokie patys kaip ir tu, tik gal ilgiau išsilaikėm blaivūs.
Čia bandžiau pasakyti savo nuomonę, kad dalyvavimas forume nėra kažkoks konkretus ėjimas link blaivybės. Tą reik daryt tame nuosavame, nevirtualiame gyvenime, o čia tik pasirankiot informacijos, pabendraut, pasidalint...
Fu išsakiau... gal klydau, bet palenvėjo ... :)
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 15d. |
Tara rašė:
Kokie Troja tavo planai, kaip išvengti užgėrimo?
Planų šiuo klausimu kol kas neturiu. Praeityje ne vienerius metus pildavau beveik kasdien, todėl įvykdžiau grandiozinį planą, kurio dėka dabar geriu taip, kaip parašiau: kas kažkiek mėnesių. Šį "reikalą" tikrai planavau ir planavau iki smulkmenų, pradedant dviračio pirkimu, o baigiant nežinau kuo. Apgalvota ir suplanuota buvo tai KĄ VEIKSIU NEGERDAMA, kaip nesinaudosiu transportu, o vaikščiosiu pėsčiomis, kad kuo daugiau laiko "užmuščiau" turiningai, kas kiek laiko pirksiu knygas, kad VISADA turėčiau neskaitytą, kaip užsirašysiu į biblioteką... Gal juokinga, bet po ilgo, ne vienerių metų gėrimo blaiviai gyvent reikia mokintis. Juk savaitė susideda iš parų, paros iš valandų, valandos iš minučių ir t.t. ir kiekvieną šitą laiko "matmenį" reikia išgyvent blaiviai. Juk ne visiems ir pavyksta. Na, pirma dalis man pavyko, norėčiau sugebėt susiplanuot antrąją dalį - išbraukt tą velnio gėrimą iš savo gyvenimo visai, bet sunkiai išgyvenu "staigius judesius", todėl tu teisus - reikalingas planas. Ką gali patart?
Paskutinis taisė Troja (2012-08-20 17:02:16)
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 24d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 10d. |
Troja rašė:
....
Planų šiuo klausimu kol kas neturiu. Praeityje ne vienerius metus pildavau beveik kasdien, todėl įvykdžiau grandiozinį :D planą, kurio dėka dabar geriu taip, kaip parašiau: kas kažkiek mėnesių. Šį "reikalą" tikrai planavau ir planavau iki smulkmenų, pradedant dviračio pirkimu, o baigiant nežinau kuo. Apgalvota ir suplanuota buvo tai KĄ VEIKSIU NEGERDAMA, kaip nesinaudosiu transportu, o vaikščiosiu pėsčiomis, kad kuo daugiau laiko "užmuščiau" turiningai, kas kiek laiko pirksiu knygas, kad VISADA turėčiau neskaitytą, kaip užsirašysiu į biblioteką... Gal juokinga, bet po ilgo, ne vienerių metų gėrimo blaiviai gyvent reikia mokintis. Juk savaitė susideda iš parų, paros iš valandų, valandos iš minučių ir t.t. ir kiekvieną šitą laiko "matmenį" reikia išgyvent blaiviai. Juk ne visiems ir pavyksta. Na, pirma dalis man pavyko, norėčiau sugebėt susiplanuot antrąją dalį - išbraukt tą velnio gėrimą iš savo gyvenimo visai, bet sunkiai išgyvenu "staigius judesius", todėl tu teisus - reikalingas planas. Ką gali patart? :D
O ką, puikus grandiozinis planas, teisinga linkme. Tik jis, kiek matau, skirtas ne radikaliam užrišimui, o sumažinimui. Turbūt gerai, bet man su alkoholiu tokie triukai nepraėjo. Va kai kai mečiau rūkyt, gal ir laikiausi mažinimo programos, gal tik ne taip pilnatviškai kaip tu Troja, bet rezultatas man labai patinka - neberūkau. :D
Paskutinis taisė Marijus (2012-08-20 17:48:53)
Neprisijungęs
Marijus rašė:
Tara rašė:
...........
O gal kam atkrytis buvo lemtingas žingsnis blaivybės link?
A: Po paskutinio aktyviai įsijungiau į forumą, galima vadinti lemtingu;
......Tara, vis praslysta tavo mintis, kad forumas yra priemonė nuo gėrimo... Ar teisingai supratau?
Teisingai Marijau. Man forumas viena iš priemonių. Tu kaip ir finišo tiesiojoj, tavo aktualijos gal kiek kitokios, aš dar labai "šviežias". Forumas man primena, kuo aš sergu, dažnokai pamiršdavau....
Neprisijungęs
Troja rašė:
Taip, manau, būna su emocijomis sunkiau besitvarkantiems žmonėms.
Ar galėtum plačiau, emocijų nevaldymas, gal būt viena iš atkryčio priežaščių?
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 22d. |
Emocijų nevaldymas, pyktis be priežasties. Pasimetimas, lyg nieko nenutiko, o savyje netveri. Nežinai kas darosi, ko norisi ir kur dėtis. Daug pastangų reikia tvardymuisi, apsimetimui jog viskas gerai. Nes iš tiesų, tarkim, nieko neįvyko. (be abejo - tai būdinga ir ne alko priklausomiems, tačiau aš miniu būdingus atkryčiui signalus)Šiuo periodu reikia būti budriam ir ''netyčia'' neįkalti.
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 19d. |
Zuvis rašė:
Š.m., kai buvo keli mėn blaivybės pakylėtos nuotaikos nuėjau parduotuvėn ledų. Šalia jų reklaminėje lentynoje stovėjo ''Martini'' ir prašėsi manęs nuperkamas:''paimk mane, žiūrėk, kokia akcija...Negalima tokios progos praleist. Aš dar niekad nebuvau toks pigus. Žiūrėk, visas litras, o kainuoju tiek, kiek pusė l.''
Pasitaiko kartą į metus ar porą, kad nei iš šio nei iš to pagalvoju, jog alaus visai išgerčiau. Ką darau? Nieko įdomaus ar stebuklingo, pasakau sau – „Audroni, tu negali gerti, grįši ten kur buvai“, jei turiu po ranka atsigeriu ko nors stipriai gazuoto.
Prieš kelis metus jachtos šaika buvo pradėjusi mėgautis sambuka. Kaip jau Marijus rašė, jachta pakankamai kompaktiško ploto dalykas, o aš esu anyžių mėgėjas. Kvepėjo ji man bjaurybė iš tolo, nors nebuvo noro išgerti alkoholio, buvo noras paragauti vien dėl skonio. Kaip tyčia iš prekybos buvo prapuolę anyžiniai saldainiai, po to pavyko jų rasti, žinantys mano nora dovanų ne tik lietuviškų, bet ir iš užsienių vežė (beje labai skanūs lenkiški anyžiukai buvo ;) ) Per metus ar pusantrų tikrai sugraužiau 10-15 kg, dabar sambuka manęs visiškai nedomina, anyžinius saldainius kartais dar pakramtau.
Jau keli metai nesapnuoju, kad geriu, anksčiau pasitaikydavo...
Įdomu, kad tas pasivaidenantis noras išgerti yra būtent noras pajusti skonį, bet jokiu būdu ne apsvaigti.
P.S. Įtariu, kad čia ne visai tai apie ką kalbėjo Zuvis...
Paskutinis taisė Audronis (2012-08-20 19:39:16)
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 19d. |
Marijus rašė:
Labai puikiai, dabar žymiai aiškiau, ką tu vadini atkryčiu. Tai tam tikra psichologinė ar sielos būsena, ar ne?
O aš žymiai bukiau imdavau - atkrytis - tai kai, kai po sąlyginai ilgo laiko vėl grįžti prie to ko buvai priklausomas.
Zuvis rašė:
Taip, tu teisus. Tai irgi atkrytis. Atkrytis - pavojingas etapas, kurio metu užgeri arba atsilaikai.<...>.
Pavėluotai įsijungiu (gal jau nevertėtų) ir aš į tą vyrišką žodžių mūšį ;) Vis tik mano manymu paminėti dalykai yra tik atkryčio simptomai. Atkrytis, tai jau įvykęs faktas, t.y. užgėrimas.
Neprisijungęs
Blaivus | 13m. | 4mėn. | 22d. |
Sausų pagirių metu padidėja rizika atkristi. Todėl, kur minėjau, artėjančio galimo atkryčio simptomus reiktų priskirti ''sausoms pagirioms''. Tiesiog kartais ''buitinėje šnekoje'' sakoma, kad štai mane kankina ''atkryčio sindromas''. Turima omeny, kad tai pavojingas laikotarpis kai tikimybė užgerti labai didelė. Tačiau Audronis teisingai įvardino, jog visumoj ''Atkrytis'' yra užgėrimas. Tačiau, kaip minėjau pradžioje temos - jei žmogus nesiekia blaivybės, o pailsi ir vėl pageria - tai aš vadinu epizodiniais užgėrimais.
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 24d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 10d. |
Audronis rašė:
...
Jau keli metai nesapnuoju, kad geriu, anksčiau pasitaikydavo...
Įdomu, kad tas pasivaidenantis noras išgerti yra būtent noras pajusti skonį, bet jokiu būdu ne apsvaigti.
P.S. Įtariu, kad čia ne visai tai apie ką kalbėjo Zuvis...
Pasidalinsiu apie sapnus. Apie tuos sapnavimus, kad geri. Kol lankiau stropiai lankiau anoniminių alkoholikų grupę, tol kartas nuo karto susapnuodavau labai realius gėrimo ir pagirių vaizdus. Tokius realius, kad net atsibudęs ilgai negalėdavau susivokt, gėriau aš čia vakar ar negėriau... Papasakodavau ir grupėje caksėdavo liežuviais pritardami, mol, jooo ir man taip buvo. Ir patarimų gaudavau... kuo prieštaringiausių :)
Kai nustojau stropiai lankytis aa, tai ir tokie mano susapnavimai baigėsi. Dabar kai prisikaupia nerimo ir įtampos susapnuoju koki nors "normalų" košmarą.
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 19d. |
Marijus rašė:
<...>Kol lankiau stropiai lankiau anoniminių alkoholikų grupę, tol kartas nuo karto susapnuodavau labai realius gėrimo ir pagirių vaizdus. Tokius realius, kad net atsibudęs ilgai negalėdavau susivokt, gėriau aš čia vakar ar negėriau... <...>
Aš grupės nelankiau, per daug dėl alkoholio galvos nesukau, bet kartais sapnuodavau. Tiesa per visą blaivybės laikotarpį sapnavau tiek, jog antros rankos pirštų skaičiavimui ne kažin kiek ir reikėtų...
Neprisijungęs
Troja rašė:
Tara rašė:
Kokie Troja tavo planai, kaip išvengti užgėrimo?
Planų šiuo klausimu kol kas neturiu. Praeityje ne vienerius metus pildavau beveik kasdien, todėl įvykdžiau grandiozinį
planą, kurio dėka dabar geriu taip, kaip parašiau: kas kažkiek mėnesių. Šį "reikalą" tikrai planavau ir planavau iki smulkmenų, pradedant dviračio pirkimu, o baigiant nežinau kuo. Apgalvota ir suplanuota buvo tai KĄ VEIKSIU NEGERDAMA, kaip nesinaudosiu transportu, o vaikščiosiu pėsčiomis, kad kuo daugiau laiko "užmuščiau" turiningai, kas kiek laiko pirksiu knygas, kad VISADA turėčiau neskaitytą, kaip užsirašysiu į biblioteką... Gal juokinga, bet po ilgo, ne vienerių metų gėrimo blaiviai gyvent reikia mokintis. Juk savaitė susideda iš parų, paros iš valandų, valandos iš minučių ir t.t. ir kiekvieną šitą laiko "matmenį" reikia išgyvent blaiviai. Juk ne visiems ir pavyksta. Na, pirma dalis man pavyko, norėčiau sugebėt susiplanuot antrąją dalį - išbraukt tą velnio gėrimą iš savo gyvenimo visai, bet sunkiai išgyvenu "staigius judesius", todėl tu teisus - reikalingas planas. Ką gali patart?
Perspektyviniai planai geras dalykas, susiformuoja tikslai, atsiranda motyvacija, nelieka laiko išgėrimams. Armijoj sakydavo: „kareivis visada turi norėti miego, jeigu nenori miego, traukia į samavolkę" (savavališkai palieka dalinį). Po kolūkių griūties, pusė kolūkiečių prasigėrė belaukdami kol pakvies į darbą. Tavo planas puikus, kas svarbiausia: įgyvendintas, šaunuolė.
Visiskai aiškaus plano neturiu. Pradžioje tikiuosi išsiaškinti užgėrimo priežastis. Žinosiu priežastį, rasiu būdų apsisaugoti. Emocijoms neteikiau didelės reikšmės, sudominai rimtai, ačių.
Per tuos du tris mėnesius blaivybės (čia aš apie save), ko gero susikaupia teigiamų / neigiamų emocijų kratinys, tiksliau perkaista makaulė. Pacituosiu Žuvių: „daug pastangų reikia tvardymuisi, apsimetimui jog viskas gerai“. Išeitų, kad apgaudinėji SAVE PATĮ ir svarbiausia to nejauti. Matomai (tai tik prielaida) čia ir yra užgėrimo priežastis, galiausiai pavargsti, ne nuo blaibybės, o nuo tų susikaupusių emocijų kratinio. Išeitis kaip ir paprasta: užtektų alternatyvos, be alkoholio pagalbos „nuleisti garą“, arba dar geriau pastoviai „nuleidinėti“, nekaupti.....
P.S. Anksčiau Troja, pastoviai „nuleidinėdavom garą“, dabar vienu kartu, užtat ir „procesas“ pasunkėjo.....
Neprisijungęs
Blaivus | 19m. | 9mėn. | 24d. |
Nerūkau | 18m. | 10mėn. | 10d. |
Tara rašė:
Per tuos du tris mėnesius blaivybės (čia aš apie save), ko gero susikaupia teigiamų / neigiamų emocijų kratinys, tiksliau perkaista makaulė. Pacituosiu Žuvių: „daug pastangų reikia tvardymuisi, apsimetimui jog viskas gerai“. Išeitų, kad apgaudinėji SAVE PATĮ ir svarbiausia to nejauti. Matomai (tai tik prielaida) čia ir yra užgėrimo priežastis, galiausiai pavargsti, ne nuo blaibybės, o nuo tų susikaupusių emocijų kratinio. Išeitis kaip ir paprasta: užtektų alternatyvos, be alkoholio pagalbos „nuleisti garą“, arba dar geriau pastoviai „nuleidinėti“, nekaupti.....
P.S. Anksčiau Troja, pastoviai „nuleidinėdavom garą“, dabar vienu kartu, užtat ir „procesas“ pasunkėjo..... :)
nežinau.... man čia labai panašu į būsimo ar praeito užgėrimo pateisinimus, nei į planą kaip susilaikyti nuo alkoholio...
ar jums neatrodo, kad priklausomybė, norėdama patenkinti save, gali sąmonėje slapčia taip sustumdyti mintis, kad gautųsi kratinys, spaudimas, perkaitimas ir garo nuleidimas pasirodytų gyvybiškai būtinas -čia , šią sekundę neatidėliojant...
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 15d. |
Tara rašė:
Troja rašė:
Taip, manau, būna su emocijomis sunkiau besitvarkantiems žmonėms.
Ar galėtum plačiau, emocijų nevaldymas, gal būt viena iš atkryčio priežaščių?
Na, tai labai individualu, manau, kiekvienam žmogui savaip. Kita vertus, tai gal ne emocijų nevaldymas, o jų neišreiškimas, kai žmogus, nors ir yra su visais draugiškas ir komunikabilus, bet yra labai užsidaręs. Arba kai žmogus yra beveik neverkiantis, santūrus, mandagus, tai iš to vėl kyla visokios velniavos. Kažkur tas emocijas juk turi išlieti, kad neišprotėtum, tai pasikinkęs alkoholį ir "kraustaisi" į savo susikurtą pasaulį. Jame gerai, nes jis yra būtent toks, kokio tau reikia. Na, aš vėl parašysiu, kad žmogus dėl to nekaltas, o Marijus parašys, kad vėl ieškau "atmazkių" ir gėrimo pateisinimo, bet jei tėvai vaiką auklėjo taip, kad kiekviename žingsnyje jam buvo sakoma, kad ten neik, to nedaryk, taip nekalbėk, nes taip yra negražu, ką žmonės pagalvos, tai tas vaikas užauga tokiuose rėmuose, kurių negali nusimest visą gyvenimą. Iš to išplaukia visokie kompleksai, kuriuos protingas žmogus stengiasi nuslėpt, o kvailas tai nesupranta, kad jų turi. Šiuo atveju geriau būt kvailu, nes liksi sveikesnis Tai vat ir teoremos įrodymas, kad ne prasigėręs žmogus kaltas, o aplinka kalta
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 19d. |
Tara rašė:
<...>Išeitis kaip ir paprasta: užtektų alternatyvos, be alkoholio pagalbos „nuleisti garą“, arba dar geriau pastoviai „nuleidinėti“, nekaupti.....
P.S. Anksčiau Troja, pastoviai „nuleidinėdavom garą“, dabar vienu kartu, užtat ir „procesas“ pasunkėjo..... :)
Prašau neįsižeisti, bet pasirodo ne man vienam tai panašu į priežasties ar pasiteisinimo ieškojimą... Kad rašot tai yra labai puiku, pašaliniam kartais lengviau pastebėti kurlink krypsta mintys. O ir patiems po kurio laiko, ypač jei su negėrimu klostysis sėkmingai, bus įdomu pamatyti save „iš šalies“.
Neprisijungęs
Blaivus | 12m. | 5mėn. | 15d. |
Ir dar parašysiu tokį traktatą apie laimę ir gyvenimo prasmę Bent jau mano jaunystėje buvo labai madinga šitų dalykų ieškot. Niekas nežinojo, kas yra laimė ir gyvenimo prasmė. Jaunatviškas maksimalizmas stūmė į šalį visus banalius atsakymus, kad tai šeima, darbas ir komunizmas
ir atsakymų ieškojom tarp žvaigždžių, arba pakilus aukštai, aukštai, arba Dž.Keruako "Kelyje", arba D.Selindžerio "Rugiuose prie bedugnės", arba Mažojo princo ir Lapiuko dialoguose... Ir aš tik gal šiais metais kažkur perskaičiau ir likau priblokšta, koks paprastas, iš tikrųjų, yra tas atsakymas: ogi gyvenimo laimė ir prasmė yra tada, kai tau pavyksta save realizuoti. Atgavusi amą ėmiau nagrinėti šį dalyką ir supratau, kad savęs nerealizavau nė per vieną punktą, nors mano gyvenime perspektyvių jų buvo mažiausiai du! Tai va, ir vėl, kur buvus-nebuvus grįžtama prie emocijų: savęs nerealizavus ir tai supratus, nuolat lydi nepasitenkinimas, nepilnavertiškumo kompleksas, gailėjimasis, kad ten ir ten nebuvo padaryta tai ir tai. Kai tos mintys tampa nepakenčiamos, nes jos nepasitraukia niekada (ir jau nepasitrauks) ir eini, žmogus ieškot kažkokio bent laikino užsimiršimo.
Žodžiu, norėjau pasakyt, kad savęs nerealizavusiam žmogui prasigert yra daugiau šansų. Tiesiog, gal kas nors, kas ieško savo prasigėrimo priežasčių, šiame mano traktate suras kokį sau tinkantį kabliuką
Neprisijungęs
Blaivus | 25m. | 6mėn. | 7d. |
Nerūkau | 16m. | 6mėn. | 19d. |
Gal taip pasirodė, bet tikrai neskaitau moralų ir nemokau gyventi. Paprasčiausiai iš šalies taip atrodo, parašau ką matau, nebūtinai mano pastebėjimai teisingi. Juk tam čia ir susirenkam, kad nuomonėmis persimestume.
Neprisijungęs