Būk blaivus!

Nidute, su aštuoniais

Nidute!!!       

antonimas rašė:

Dama rašė:

antonimas rašė:

kaip Damai sekasi? kaip savijauta?kokios mintys?

Oi, mintys įvairiausios nuo džiaugsmingų iki pačių juodžiausių.Atitinkamai ir savijauta.Kiekvieną savaitę einu pas psichologę, man tai labai padeda.Džiaugiuosi , kad ją suradau .Daug kas jos dėka keičiasi, teisingiau mano požiūris į kitus , į aplinką , taip pat ir į savo priklausomybę.Kiek daug yra neišbandytų sričių ir galimybių atsipalaiduoti be alkoholio

jei ne paslaptis kokios tos galimybės atsipalaidavimui be alkoholio?

pirmiausia neįsitempti

Dama rašė:

antonimas rašė:

Dama rašė:

Oi, mintys įvairiausios nuo džiaugsmingų iki pačių juodžiausių.Atitinkamai ir savijauta.Kiekvieną savaitę einu pas psichologę, man tai labai padeda.Džiaugiuosi , kad ją suradau .Daug kas jos dėka keičiasi, teisingiau mano požiūris į kitus , į aplinką , taip pat ir į savo priklausomybę.Kiek daug yra neišbandytų sričių ir galimybių atsipalaiduoti be alkoholio

jei ne paslaptis kokios tos galimybės atsipalaidavimui be alkoholio?

pirmiausia neįsitempti

čia labai taikliai pastebėta,ypač save dažnai prigaunu tokioje būsenoje...nors atrodo viskas lyg ir gerai einasi,nieko kažko tokio blogo...

Egle13 rašė:

< Kodėl vieną dieną džiaugiesi, kad viskas gerai, o kitą, jau vėl sėdi purve? Nenoriu, kad man taip nutiktų! O gal per daug analizuoju viską? Gal reikia mažiau galvoti ir tiesiog gyventi?>

Per daug analizuoti ir galvoti gali būti pavojinga:  kuo gilyn į mišką - tuo daugiau medžių...
Aš, pvz., gerai pasistengusi, ir tarp trijų pušų sugebu pasiklysti...

Gražus Veronikos pasisakymas privertė susimąstyti apie medicininių paslaugų prieinamumą. Pataisykit jei klystu, bet tas mistinis klubas (skamba vos ne kaip koks Tamplierių ordinas) vienintelis Lietuvoje, t.y. Kaune. Pats Kaunas gan neblogoj geografinėj padėty, bet tikrai jis ne visiems arti. Iš pajūrio į vieną galą beveik trys valandos, kaina 15 eur taipogi į vieną galą. Turbūt ir pats pasibuvimas "klube" gerą sumelę kainuoja. Užmečiau akį į mūsų pajūrio vietinės privačios priklausomybių klnikos kainoraštį, tai taip ir likau be amo - viena psichologo konsultacija 40 eurų! Kadangi reikia bent 1 -2 kons. per savaitę tai nesunku paskaičiuoti, kad per mėn. gaunasi visas lietuvio minimalus atlyginimas. Reiškia paslaugos orientuotos į aukštas pajamas gaunančius žmones. Realybė tokia, kad tie kas turi babkių, gali sau leisti ir "gydytis"

Veronika rašė:

Bebre, klubas kainuoja 5 eurai Jis gyvuoja daugiau nei dvidešimtmetį ir tikrai yra prieinamas visiems. Pajūris ne arti, bet, 50 - 60 km. žmonės važiuoja į sustikimus.
Jokios mistikos jame nėra, tiesiog, jis skiriasi nuo savipagalbos grupių tuo, kad jame dalyvauja psichoterapeutas arba psichoanalitikas.

Va būtent, Veronika, tokių klubų verkiant trūksta Lietuvoje. Jei pas mus būtų toks klubas ir tekainuotų tik 5 eur, tai varyčiau su vėjeliu juk dabar po valdžios reformų fleškutė trauktinės beveik 5 eur kainuoja. Tikiuosi, kad tokio formato klubų atsiras daugiau Lietuvoje, nes yra dalis žmonių, kuriems sveikstant būtinas grįžtamasis ryšys ko būtent nėra savipagalbos grupėse. Tai čia būtų toks optimistinis scenarijus.

Nida rašė:

Bet kažkas turi pradėti kurti tokį klubą jei tik laukti rankas sudėjus,tai nieko ir nebus, tik padejavimai

Galėtų kauniečiai pasidalinti savo patirtimi nuo ko pradėt aš tikrai labai mielai kibčiau į pagalbą, o gal atsirastų ir daugiau norinčių

Čia ne šiaip sugalvotas klubas, jis yra Neuromedos. Nes, galvoju, nėra taip lengva sustyguoti. Pirmiausiai, patalpų nuoma, paskui, psichoterapeutas, viskas kainuoja gana nemažus pinigus. Ir jeigu steigti, grynai susigalvojus, kažin ar atsiras kuris imsis tokią finansinę naštą ant savo kupros. Psichoterapeutas taip pat turi būti iš priklausomybių srities. Nebent, su tokiu pasiūlymu galima kreiptis į kokią gydymo įstaigą, kad priglaustų po savo sparnu.

Vadinasi nėra rinkos poreikio, t.y. paklausos.
Kita vertus, net ir gaunant tą psichologinę pagalbą reikia būtinai išlaikyti kritinį mąstymą. Pats turiu nemalonios patirties kai kadaise tų visų terapijų eigoje čiut nepraradau savo artimiausių žmonių. Buvo daug pykčių, ašarų, barnių, dramų. Man buvo įteigta, kad artimieji tarsi kažkokie kontroliuotojai, manipuliatoriai. Tai aš noriu pasakyti, nesvarbu kokie tie artimieji, tegu būna jie savanaudžiai, pikti, valdingi, konfliktiški kokie tik nori. Bet vis tik jie yra artimieji, kitų tokių neturėjau, neturiu ir neturėsiu. Artimą žmogų priimu visų pirmą su pagarba, priimu jį toks koks yra su visais privalumais ir trūkumais. Smegenų terapeutų brukama susipriešinimo, susiskaldymo idėja man svetima.
Viename liūdnai pagarsėjusiame forume stebiu terapijos aukų gyvenimą. Gyveno sau žmona su vyru, atžalų susilaukė. Moteriškė pradėjo lankyti psichoterapiją. Netrukus jos išsireiškimai pasidarė labai oficialūs ir procedūriški vyro bei aplinkinių atžvilgiu kaip pvz:
"rūpinuosi savimi, o ne santykiais" - mano nuomone tai egocentriškas požiūris, buvę lygiaverčiai santykiai tampa nelygiaverčiais. Prisiminkim vėžines ląsteles, jos anskčiau tarnavusios organizmo gerovei, pradėjo "rūpintis savimi". Tolimesnės pasekmės aiškios - metastazės ir mirtis. Jei kalbam apie santykius - skyrybos.
"nubrežiau griežtas ribas su..." - toks elgesys skatina susvetimėjimą. Ribų braižymas su artimaisiais veda į santykių atšalimą. Su tokiu požiūriu vėliau skausimngai suvokiama kad vienintelis dalykas, kuris riša su mylimais žmonėmis - tik bendra gyvenamoji patalpa.
"iš vyro reikalauju atsakomybių" - tai feministinis menkinantis vyrą požiūris su potekste, kad vyras savaime yra būtybė be iniciatyvos ir jam reikia su pirštu parodyti ką ir kaip dayti kaip kokiam mažam vaikui.
"informuosiu vyrą..." - pasakymas atskleidžia itin šaltą požiūrį į savo sutuoktinį. Atkreipkit dėmesį - ne pasakysiu, paprašysiu, pabarsiu, pasiųsiu velniop, bet informuosiu. Tai žodis, reiškiantis nulį jausmų savo vyrui.
"svarbu isreiksti, kaip jautiesi, ir nesigilinti i kitu reakcijas" - kitaip sakant aplinkiniams nerodyti jokios pagarbos, tarsi jie net neegzistuotų. Galima įžeidinėti, skaudinti ir nesigilinti tegu kiti paspringsta ašarom. Pirmiausia AŠ ir mano ego.
"svarbiausia aš pati ir mano pačios gerovė" - na čia komentarų turbūt ir nereikia...
Dar visa krūvą tokių perliukų galėčiau pririnkti, bet esmė aiški. Vien jau ko vertas pasakymas "su savo disfunkciniais tėvais" . Įskiepyta nepagarba vyrui, tėvams, susipriešinimas su aplinkiniais. Ar toks turi būti terapinis poveikis?
Skaudu skaityti, bet ta moteriškė po vienos eilinės terapijos išsigrynino niuansus kad tolimesnis gyvenimas šeimoje bus tik funkcinė santuoka ir kad realiausia perspektyva yra skyrybos. Man visame šitame nesuprantamiausia buvo forumiečių sveikinimai. Sveikinti su tuo, kad iširo dar viena šeima? Su tuo, kad vaikai augs be tėvo? O santuokos priesaika jau nieko nebereiškia šiais laikais:
"<...>kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu."
Ištikimybė, meilė ir pagarba jau nebe šių laikų vertybės? Svarbiausia tik mano ego? To siekia terapija?

Veronika rašė:

(...) negali primesti savo nuomonės ar kažkaip pakreipti, įtikinėti savo klientą/pacientą, elgtis prieš jo valią..

Man kažkaip savo laiku užstrigo vieno Minesotinio "proto bokšto" psichologo vieša replika, skambėjo maždaug taip - " Nuo tos akimirkos kai žmogus nugrimsta i vienokia ar kitokia priklausomybę, kalbėti apie JO valią net neverta, toks dalykas kaipo toks, apskritai nustoja egzistavęs.." Taip, kad nereikia lialia, ir kreipia ir pakreipia ir nukreipia ir dar gauna už tai atlyginimus. Su tokiu skirtimu kad vieni valdiškus, kiti privačius..

Veronika rašė:

Taip išeina, kad psich-ams daugiau nieks nerūpi, išskyrus tai, kaip sugriauti į jį besikreipiančio, priklausomo asmens gyvenimą, ir už tai iščiulpti iš jo kuo daugiau pinigų

Kaip pasakė vienas psichoterapeutas, visko ko mums reikia tai Pasitikėjimas. Daugiau tikrai nieko. Tik taip pavyks permiegoti su savo paciente, jau nekalbant apie pinigus..

Veronika rašė:

Dar ir seksualiniai maniakai Nejuokink, Pasiklydęs

Gal ir būtų juokinga jei atvirai paviešintu kiek psichoterapeutu buvusiu ar esamu žmonų yra jų buvusios pacientes, betgi kur tau, tada pasidaro labai svarbi gydytojo "etika", o kur dar meilužės sugulovės...

O dėl pinigų tai čia juokų išvis nedaug. Labai knietėjo man vienu metu nuskanuoti pora išrašytu vienos privačios Vilniaus "psicho" klinikos sąskaitų už suteiktas medicinines paslaugas, konsultacijas ir t.t. ir paviešinti PDF formatu kas nėra susidūrę konkrečiai kokie pinigai ten sukasi, čia kalba apie tuos dalykus kuriu nekompensuoja Teritorinės Ligonių kasos (TLK) tuomet be abejo ir moki pilna jėga, ojeee...

Su Atgimimu