Būk blaivus!

Dabar stengiuosi nelaikyt viduj jausmų ir emocijų. Sunku ir man kalbėti su artimais žmonėm apie išgyvenimus. Bet dabar, jeigu klausia: kaip laikais? Taip ir sakau, kaip yra iš tikrųjų... O ne, ačiū, gerai...
Šiuo metu taip pat išgyvenu gana sunkią netekties būseną. Atrodo, kaip ir suvokiu, kad viskas, kas vyksta gyvenime - tik į gera, bet tai priimti nuolankiai ir nekovoti su tuo, arba, nesigailėt savęs iš tiesų nelengva. Nestabdau blogos savijautos ir neapsimetu, kad ai, čia nieko... Taip, prastai jaučiuos, taip, man skauda ir tai yra natūralu, nes aš jaučiu, nes esu gyva būtybė ir reaguoju į aplinką.  Tai amžinai nesitęs... tikrai, ir tai baigsis
Manau, gyvenimas taip ir banguoja, tai pakilimais, tai atoslūgiais. Kuomet būna tikrai prastai, tikiu, kad tuoj, tuoj gyvenimas man išlukštens kokią tai dovaną
Nida, gal turi su kuo pasikalbėt? Arba, pabandyk išrašyt ant popieriaus. Popieriaus lapas kantrus, nevertina, neteisia, neskaudina, tiesiog išklauso.
Laikykis, mieloji.

Tai, kad iš vienos pusės kaip ir pati kalta dėl šiandieninės savijautos. Kalbėtis ir guostis dabar nebėra jokios prasmės, nes sprendimą priėmiau pati, slapčia su niekuo nesitarusi ir dabar tiesiog kvaila būtų tikėtis užuojautos ar supratimo. Antru atveju įvyko nelaimingas atsitikimas ir reikia džiaugtis, kad baigėsi taip, o ne blogiau

Tai ir bandau kažkaip kapstytis

Kiek pastebiu psichologai pripompuoja agresyvų savęs pateikimą visuomenei ir artimiesiems. Tų psichologų klientai pradeda su visais pjautis - darbovietėj, šeimoj su draugais ir įsivaizduokit - jie tuom didžiuojasi! Skamba maždaug taip - va nuo šiol AŠ nebeslopinu savo jausmų - viską visiems išsakau tiesiai! Ir kokios to paskemės? Skyrybos, konfliktai, darbo netekimas ir t.t. Ko pasekoje grįžtama prie butelio. Ir tada vėl visas ratas užsukamas iš naujo - blaivybė, psichologai ir taip iki sekančio dugno. Psichologai išmoko atvirai prieš visus kačialinti savo ego, teises, emocijas, poreikius. Išblaivėjęs alkoholikas vietoje to, kad spjautų į savo egoizmą tik dar labiau jį sustiprina psichologų pagalba. Psichologams jūs esate prekė ir jumis manipuliuoja kaip kokiom avelėm. Po kelinto ten seanso pajutę pablogėjimą visose gyvenimo srityse, ateinat pasiguost, va kaip sunku pjaunuosi su vaikais, su bendradarbiais, su vyru jau sutarėm ant skyrybų, kaip toliau gyvent? Jums atsakys - šaunuolė! Tu buvai naudinga kvaila pilka pelytė jiems ir jie tavimi naudojosi, o dabar TU esi asmenybė, TU turi savo interesus, jausmus! Skyrybos ir barniai rodo, kad jie nesutinka su nauju tavo vaidmeniu jie manipuliatoriai, narcizai. Tai rodo, kad tu AUGI kaip ASMENYBĖ!
Maždaug tokių jums miglų pripučia, paima už seansą 20 - 30 eurų, pabaigoj pridurdami kad ateity dar reikės labai daug dirbti - t.y. išvertus į normalią kalbą ateity bent porą metų dar turėsi eiti į išsigelbėjimo seansus ir mokėti biešanas babkes.
Tai tas pats, kas burtininkai, ekstrasensai ir kitokio plauko sukčiai. Psichologija - tai įteisintas sukčiavimas ir pasipelnymas iš į sunkumus patekusių žmonių.

Nidute, su septyniais

Man, barankų

žvejys rašė:

Nida neskonį svarbiausiai, o pasidalijime. O kas liečia skonį tai , kokia kaina toks ir skonis.

Sveikas, žvejuk. Kaip tau ten sekasi, ar nepavargai kovoti su moderatore? Aš kaip matai, jau prisikovojau nutildė amžiams. Ir ne tik mane, bet ir mano draugus. Pabandyk prisijungti nauju vardu ir ką nors parašyti apie mane, iškart banas visam laikui be įspėjimo. Dar prieš metus sakiau, kad ten dviejų žmonių forumas. Ir visa tai tik aštrėja. Nepakantumas kitai nuomonei, brukimas per prievartą savo įsitikinimų ir t.t. Vakar žiūrėjau dok. filmą apie Čečėnijos diktatūrą, ten per Kadyrovo ir Putkos gimtadienius visus paprastus žmones iš darbų suvaro į gatves, išdalina šlovinančius plakatus ir visi turi švęsti tuos diktatorių gimtadienius su plačiom šypsenom. Apie savo nuomonės turėjimą ten nėra nė kalbos. Gaila, kad ir su tuo projektu, kuriame tave turbūt užblokuos, taip įvyko - jis tapo dviejų žmonių diktatūra. Žmonės ten bijo ne tik rašyti, bet ir skaityti, nes tikėtina, kad paranojiškai sekami kiekvieno IP adresai.

Egle13 rašė:

Like

Oi Eglut13, kad tu žinotum kokie cirkai ten dedasi. Šiandien mano pažįstama iš Stokholmo neteko prisijungimo teisių. Gaila, nepasidariau printscreeno, nes visi įrodymai dingsta kaip į vandenį. Kitą kartą pasidarysiu printscreenus ir viską paviešinsiu būtent kokio turinio žinutės yra cenzūruojamos. Tai neabejotinai grubus kaip kareiviškas batas apribojimas žmogaus teisės į žodžio ir įsitikinimų laisvę. Bėgant laikui, pastebėjau, kad tas cenzorius yra ne tik menkysta, bet ir bailys, nes cenzūra užsiima tik tada, kai niekas kitas nėra tuo metu prisijungęs. Tai veikimas tichariom taip suslepiami visi galai ir dar parašomas koks nors apsimestinis komentaras jau tada, kai tas oponentas negali atsakyti. Spėju, kad taip iškreiptai mėgaujamasi savo esama galia.
Laimingo atsitiktinumo dėka, viena naujokė spėjo parašyti žinutę būtent tada, kai tuo metu buvo prisijungę ir kiti žmonės. Tad cenzoriui nieko neliko, kaip palikti nepatogias žinutes neištrintas (nes ir kiti žmonės jas skaitė, ištrynus būtų kilęs teisėtas nepasitenkinimas). Tačiau vis viena prikišo savo purvinus nagus - po ta kiekviena naujokės žinute sau būdingu didžiuliu šriftu, boldu ir šleikščiai ryškia raudona spalva prikeverzojo krūvą šmeižikiškos informacijos.
Tačiau šviesa tunelio gale yra. Žmonės jau ten nebeapsikentę reiškia atvirą nepasitenkinimą. Toliau seka du keliai, arba jie paklausys daugumos nuomonės arba visus po vieną tyliai išpirdolins ir liks patys vieni. Realesnis antras variantas, kadangi mano žiniomis naujokai ten krenta kaip lapai vienas po kito ekrane išvysdami užrašą: Jūs buvote užblokuotas visam laikui. Spėkit, kas yra atpirkimo ožys? Taip, tai aš. Visas purvas ant manęs. Įrodymai? Nulis. Iškreiptos prielaidos ir fantazijos pateikiami kaip tikri faktai. Ir dalis žmonių yra verčiami tuom tikėti. Nu pagalvok, jei aš pilnoje auditorijoje oponentui užrišiu burną ir kelias valandas sakysiu - va šitas žmogus yra dėl visko kaltas. Ką auditorija pagalvos? Kad turbūt iš tikrųjų kaltas, nes oponentas nieko nepasako atgal, savęs neapgina. Bėgant laikui auditorija užmiršta ir tą raištį ant oponento burnos. Čia kaip tose juodosiose reklamos technologijose. Jei metai iš metų bus kalama, kad akropolis yra kas?...kokia pirma mintis kilo? Duodu 99 proc. kad kilo mintis - akropolis prekybos centras. O Atėnų akropolį visi spėjom ir pamiršti, o jaunesnė karta vapščie turbūt nežino kad dar ir toks yra.
Na tai čia lyrinis nukrypimas, be viso šito man sekasi neblogai, esu trezvas (nors tavo bendravardė iš kitos visatos tvirtina kad "užgėrimai yra užgėrimai" ji turbūt tai nustato per atstumą savo šamaniškom nesąmonėm, tikras alkotesteris vrotkampot), ką čia ir bepridursi
Retai čia užklysti, Eglut13, turbūt tau gerai sekas?

Manau antonimai taves vistiek čionais daug kas nesupras, vistiek kreivai žiūrės ir ragins mesti TA reikala su gurkšnojimais, kitaip ir būti negali... patikėk metų metais ir kitam forume ir šitame bandžiau tai paaiškinti, na ka ten forumuose, gyvai realiai netgi dešimtis kartu bandžiau ivairiausiais būdais duoti suprasti aplinkiniams, kad nium kvailai ir šūdinai aš jaučiuosi ištisai negeriant nie lašo... Na savaite kita, gal mėnesi dar nieko, bet kas dedasi paskui...  Mane gniuždo tie vadinami blaivūs savaitgaliai, šventės per kurias išvis neaišku ka veikti, vakarai kai sėdi surūgęs piktas ir nieko nenori nei matyti nei girdėti ir tik lauki kada ta prakeikta diena pasibaigs... Vistiek didelė dalis žmoniu nesupranta nium kas čia tau tame visame jau taip blogai???.. ko tau dar trūksta??... Nium va TO ir trūksta kad maktelti, apsvaigti mažumėle, "atsijungti" nuo rutinos, rūpesčio, įtampos... kad prasiblaškyti, pakvailioti, nusišnekėti, pabledavoti, pasivolioti, nulūžti, o atsikėlus padarius pachmieliuka gyventi sau toliau... ar čia taip tas iaugę i vidų, tas šaknis taip įleidusi tokia gyvensena ar aš tokio tipo esu asmenybė, kad na man tiesiog taip patinka, nuo ankstyvos paauglystės, kada patyliukais gurkšnodavome su draugeliais aluti pasislėpę kur laiptinėje ar rūsyje, po pamoku žėk paska nulekiam i namus tuoj i bufetuka žėk žėk kokie gėrimukai, davai biški paragaujam... Ta nostalgija tokia gyva viduje, tarsi vakar atrodo tai buvo, tas pats virpuliukas viduje...  Jau daugiau matyt ir nebandysiu TO paaiškinti, nes tas gaunasi tarsi norėjimu pasiteisinti prieš kažka dėl kažko..

Aš suprantu, nes prabuvusi apie 6 mėn. blaivi, vėl "paslydau " , juokinga ne paslydau o tėškiausi.Ar buvau laiminga per blaivų laikotarpį , ne.Jaučiausi esanti nelaisvėje, darbo , šeimos... Nerandu savyje paaiškinimu, kaip priklausomybę valdyti, arba jos atsisakyti.Krūvos psichologinių straipsnių, knygų... ir nulis.Rašau praėjus mėnesiui po išsiblaivinimo, nes ankščiau nedrįsau.Forumas tapo toks teigiamas, vien siūlymai kavos, gražūs pasisveikinimai.Pasvarsčiau nepatogu lysti su savo , padėkite man dar kartą...Perskaičiau forumą nuo pat pradžių , visą.Kiek visko buvo, gyvenimas virte virė.Nuopoliai , atsistojimai, patarimai .Dabar liko keli teigiami nariai, žinoma pagarba jiems, bet čia tas pat, kas alkoholikui pasakoti savo bėdas žmogui kuris su tuo neturi nieko bendra . Rytoj einu pas psichologę.

Pasiklydes rašė:

Manau antonimai taves vistiek čionais daug kas nesupras, vistiek kreivai žiūrės ir ragins mesti TA reikala su gurkšnojimais, kitaip ir būti negali... patikėk metų metais ir kitam forume ir šitame bandžiau tai paaiškinti, na ka ten forumuose, gyvai realiai netgi dešimtis kartu bandžiau ivairiausiais būdais duoti suprasti aplinkiniams, kad nium kvailai ir šūdinai aš jaučiuosi ištisai negeriant nie lašo... Na savaite kita, gal mėnesi dar nieko, bet kas dedasi paskui...  Mane gniuždo tie vadinami blaivūs savaitgaliai, šventės per kurias išvis neaišku ka veikti, vakarai kai sėdi surūgęs piktas ir nieko nenori nei matyti nei girdėti ir tik lauki kada ta prakeikta diena pasibaigs... Vistiek didelė dalis žmoniu nesupranta nium kas čia tau tame visame jau taip blogai???.. ko tau dar trūksta??... Nium va TO ir trūksta kad maktelti, apsvaigti mažumėle, "atsijungti" nuo rutinos, rūpesčio, įtampos... kad prasiblaškyti, pakvailioti, nusišnekėti, pabledavoti, pasivolioti, nulūžti, o atsikėlus padarius pachmieliuka gyventi sau toliau... ar čia taip tas iaugę i vidų, tas šaknis taip įleidusi tokia gyvensena ar aš tokio tipo esu asmenybė, kad na man tiesiog taip patinka, nuo ankstyvos paauglystės, kada patyliukais gurkšnodavome su draugeliais aluti pasislėpę kur laiptinėje ar rūsyje, po pamoku žėk paska nulekiam i namus tuoj i bufetuka žėk žėk kokie gėrimukai, davai biški paragaujam... Ta nostalgija tokia gyva viduje, tarsi vakar atrodo tai buvo, tas pats virpuliukas viduje...  Jau daugiau matyt ir nebandysiu TO paaiškinti, nes tas gaunasi tarsi norėjimu pasiteisinti prieš kažka dėl kažko..

taip taip ta tavo pavadinta nostalgija irgi suvaidina nemažą vaidmenį visame tame procese kaip ,kad tu ir sakai:)

Vakarinis arbatos puodas ir kanelė Bebriukui