Būk blaivus!

gera kaimynystė Zuikeli

žvejy, man regis zuikis ne visai apie tai rašė...

Marijau, to žmogaus nebematau gal pora savaičių, kažkur dingo... Tikiuosi, kad jam viskas gerai.

Gal kur geresnę vietą susirado ar kaip ten žvejys minėjo - susirado, kad ir neprestižinį darbą, ar nepabijojo keistis ir verslą įkūrė . Tiesa, neturi namų, bet gi ne bėda, gali išsinuomoti ir t.t....

žvejys rašė:

<...>kitas reikalas jei esi ligotas , bet ir vėl gauni valstybės pašalpą yra senelių prieglaudos eini ir gyveni , sakysit be šansų, ne  ,viskas yra įmanoma, reikia noro ir nebijot keistis. Nepykit , bet aš tokių atvejų nelabai priimu. Vienam kartui taip , nunešiu valgyt , bet pasakysiu kad galima kitaip gyvent.

Kam tada tie visi bėdų turgūs, maisto banko akcijos, paremkime vaikus, gerumo sparnai ir begalės kitų, jei viskas taip paprasta - paimi vairą į savo rankas, pavairuoji, pasikeiti ir gyveni sau patenkintas iš darbo ar pašalpos. Sutinku, kad yra pavieniai atvejai, kai naudojamasi kitų gerumu savanaudiškais tikslais (bet tai jų problemos, kitaip sakant - jų sąžinės reikalas), bet yra žmonių, kuriems ta pagalba reikalinga ir jei galime padėti, kodėl gi ne? Nes kaip sako "karstas kišenių neturi"...

Nieko nenoriu moralizuoti, nesu ir aš šventoji, tik pagalvojau, kad labai jau mes visi į tuos materialius dalykus įsikirtę, didžiuojamės savo verslais, kelionėm ir nepastebim tokių paprastų dalykų, kurie teiktų kur kas daugiau tikro džiaugsmo...
Sunku man šiandien rašyti, mintys laksto, sūnelis dar aplink šokinėja...

Tas tai jo , pilnai  sutinku su judviem. Bet matot mane dar persekioja praeities šmėkla, kai gėriau , sugebėjau šiektiek , nors tiksliau ir gerai parsukt versliukus , visad turėdavau pinigų , na suprantat ir draugų kurie tuo naudojosi , kai pradėjau balivėt vėl prisistatė veikėjų kurie tikėjosi kad ta ar kitą parduosiu pusdykiai, nes pradėjau kurt verslą ir su financais sunku buvo , centus krapščiau degalinė baltus , dabar kvėpuoju, ačių dievui. Paskaitines ir pasiklausęs pasakojimų priėjau išvada , kad mes alkoholikai (dauguma) esam geriečiai , atviraširdžiai , tuom visad atsiranda perėjūnų kurie tuom naudojasi. Jūs nepriimkit tai kažkaip asmeniškai ar pamokymais , tikrai ne, tai tik mano pamąstymai, darausi senu bambekliu , žinau , dukra kartot pradėjo , o tai mane erzinti pradeda 

katyte rašė:

Vat paskutinis toks atvejis- remontuoju is pagrindų LT butą ir ten viską priziūri mano sūnus..liepiau senus baldus atiduoti kam nors(neparduoti)..atsirado tokia draugija remianti vargšus,..atvaziavo tų baldų pasiimt,tai sūnus pasakojo,kad <tu neįsivaizduoji kokie dziaugsmingi buvo tie zmones> dėkojo ir dziaugėsi..
I r kaip gera pasidarė širdy,kad kazkam gal būt labai reikėjo ,bet neišgali nusipirkt..,o aš nuo to tikrai neprabagotėsiu,kad nulupsiu kelis litus.Atsimenu save,kaip sunkiai sekėsi kazkada gyventi,tai tokie dalykai man labai artimi.Duoti lengviau,nei imti:)

Faina, katyte . Teko ir mums atidavinėti remontuojantis, tai tikrai labai geras jausmas matyti, kaip žmonės džiaugiasi daiktais, kurie mums nebereikalingi... Ir nebūtinai tie žmonės turi būti dideli vargšai, kad visai neišgalėtų nusipirkti, yra žmonių taupančių kur kas svarbesniems pirkiniams ar tiesiog norinčių pagerinti savo senų tėvų buitį, ar tiesiog į sodą... Man visai nesvarbu, ką jie su tais daiktais darys, svarbu, kad jie kažkam dar tarnaus .

O kad yra daug gerų žmonių - tikrai tiesa.

Mane taip nelengvai, o pakankamai sunkokai šizofreniškai nuteikia visokio mąstelio labdaros, paramos, nelygybės, nuožmaus kapitalizmo fone. Sistema daugiau nei šiza. Man tikrai ne geriau jei kam šiek tiek padedu kokiam epizode, pati būdama l.ribotų galimybių.
Biškuliuką suglumau nuo merginų moraliukų, kad esam abejingi, adresuotų auditorijai kurios pvz nepažysta. Aš nesu abejinga, tikrai palengvėtų jei sustabdytume tą žvėrį kapitalizmą, pereitume prie savivaldos ir ir kitokių oresnių dalykų. Beveik būsiu prie pirmųjų, kuri esi į gatves, jei reiks.
Aš gyvenu rajone, kuriame išmetami daigtai, tik l.senų  žmonių, kuriuos įdomesnius pati partysiu,jei užkabina, poto vėl ištysiu atgal, jei netinka, trys didesni daigtai namie, nieko neišmetu, viską restauruoju, gyvenam autentiško dizaino bute nuo pirmųjų gyventojų laikų, tik savo jėgom pataisom, restauruojam būklę. Dėl neturėjimo galimybių pradžioje, dabar jau iš pasirinkimo labiau ir idėjos.  Rajonas grynai proletariato, vargšų mūsų čia daug. Kartais pasidalinu su žmonėm prie kiemo konteinerių, vieną kartą net neėmė iš manęs dvidešimtinės, nes  perdaug neva.
Merginos tokiam didaktiniam tonui reik aiškiau nusakyt į ką kreipiatės. Bo jei į mane, aš nė gramo nesijaučiu kalta.

Oho... Kas čia per pesimistiniai pamąstymai? Tik metėm gert, tik tvarkosi gyvenimai ir jau "kaip senatvėj volelio neišlaikysiu"...
  O kas liečia labdarą, aš gerai jaučiuosi duodamas "drebančiąjam ant alaus", nes man ištikrųjų jų gaila..

Sorry,bet aš nesupratau Eglės išsireiškimų( per aukštos materijos turbut) ...nei čia moralai,nei kas...
Kaip man atrodo geriau,taip ir darau,nes buvo uzkabinta tema apie padėjimą kitiems

Egle rašė:

Nieko tokio katyte , aš ir pati sau mįslė.
Tiesiog alergiška sistemai. Jei užgavau kaip nors, atsiprašau.

Eglut, tu kaip mano sūnus :) Tas aršios paauglystės metu buvo apsikarstęs užrašais tipo "Fuck the system!"...

Prisiminiau šia tema anekdotą:
<...> kai jau viskas patikrinta ir nėr prie ko prikibti, klausia:
- Megnetola yra?
- Yra.
- Įjunk.
Jungia. Groja muzika. Policininkas pradeda šokti.
- ???
- Mokėk. Tau šoku.

TV, ypač lietuviškų kanalų, beveik nežiūriu, bet kartais užmetu akį į kokį Discovery ar panašų pažintinį kanalą. Jau kurį laiką rodo išgyvenimo šou „Naked and afraid" (Nuogi ir išsigandę). Įstrigo vakarykštėje laidoje rodytas įvykis, toks gyvenimiškas, gerai iliustruojantis, kaip kartais kvailai elgiamasi norint patenkinti tuščias ambicijas...

Nežinantiems kas tai per šou trumpai: pora, vyras ir moteris, visiškai nuogi paleidžiami kokioje nors nelabai gyventi tinkamoje vietoje – džiunglės, savana ar pan., kiekvienam leidžiama pasiimti po vieną daiktą – mačetė, kirvis, puodas, lipni juosta, skiltuvas ir pan. Su turimomis priemonėmis jie turi išgyventi toje vietovėje 21 dieną. Dabar rodomas šou vadinasi „Naked and afraid XL", ten surinkti jau buvę 12 dalyvių, paskirstyti grupelėmis po 3 ir turi išgyventi 40 dienų.

Viena grupė, 2 vyrai ir viena moteris, antra savaitė, sąlygos pusiau su bėda, vandens turi, maisto nelabai. Moteriškei šovė į galvą, kad vyrukai jos nevertina ir neklauso jos pasiūlymų, juos kritikuoja. Siūlėsi lianomis įlipti į 6 metrų aukščio medį nuskinti kažkokių vaisių. Vyrukai pasakė, kad tai per daug rizikinga.

Taigi, moteriškė pradėjo kelti triukšmą, sulaužė lanką (ugniai uždegti), įmetė jį į laužą, po kurio laiko surinko mačetę, peilį, kabliukus nubėgo prie upės ir viską sumetė į gana gilų užutekį. Kalbant su ja, kad tai komandos išgyvenimo klausimas, pagriebė gertuvę ir pasiuntė ten pat. Bendraujant toliau pamatė, kad gertuvė plūduriuoja vandens paviršiuje, įšoko į vandenį ir ją paskandino. Komanda liko praktiškai be nieko...

Geriausiai nuskambėjo atsakymas, kai jos paklausė ar ji supranta jog pasielgė neteisingai, labai negerai, tai juk buvo komandos daiktai, jiems dabar kažkaip išgyventi be jų reikės. Atsakymas buvo maždaug toks „Man nesvarbu, svarbu, kad jiems būtų blogiau.“

Jei kam įdomu, anglų kalba visa antroji dalis, kurioje ir mano aprašytas įvykis. Kadangi nežinau kiek ta nuoroda veiks, čia trumpas 2 savaitės anonsas, kuris gal neprapuls.