Būk blaivus!

Jei tu čia taip subtiliai bandai mano amžių atkapstyti, tai aš pats galiu prisipažinti – esu jaunas, laimingai vedęs, apie penkiasdešimties vyras pačiame jėgų žydėjime :) Žydėti tikiuosi dar ilgai :D

Tikrai nelabai suprantu tavo klausimą... O tu pati atsektum savo gėrimą? Juk nerašiau aš dienoraščio, kad dabar pagal datas susirasčiau ką, kada ir kiek vartojau. Neskaičiuojant vienkartinių paragavimų paauglystėj, tai „brandžioje paauglystėje“ ;) nuo kokių 16-17 metų ieškodavau progų, kaip padaryti gramą, savaitgaliais dažniausiai po kokį butelį „vaisiuko“ ant galvos susiversdavom ar alaus 3-4 bokalus. Esant galimybei ir kelias dienas iš eilės. Jei skaičiuotume nuo tada, tai gėriau keliolika metų.

Paskutinius kokius 5 metus gėriau daug, bet ne kiekvieną dieną, o banguojančiai: būdavo savaitę po darbo pasiurbčioju (kartais iki žemės graibymo), būdavo, kad kelias dienas nieko į burną neimu, būdavo, kad darbo metu geriu, o būdavo ir vietoj darbo... Gėrimas tik stiprėjo, nors bandžiau mažinti, neužsikabinti ir t.t., kol kažkaip sugebėjau tuos 8 mėnesius daug maž išsilaikyti. Po to vadelės atsileido ir viskas žemyn nusirideno labai greitai, stabdžiai dingo visai... Tokia ta priešistorė :)

Įsiterpsiu ir aš , per paskutinius gėrimo metus nebuvo nei dienos kad negerčiau , darbu nesižavėjau nes esu alergiškas kito vadovavimui, o su metais ko gero sutapimas esam bendraamžiai.

Šiaip ir yra nelabai yra kaip atsiminti , o dabar ir prasmės nėra atsiminti kur ir su kuo gėrei, vis tiek nėr naudos.

Audroni, neįdomu man niekieno metai ir jų neskaičiuoju. Paprasčiausiai bandau įvertinti savo gyvenimą- kiek laiko aš čia pragėriau, ar tiek laiko pragėrus sugebėsiu pakeisti savo gyvenimą, o gal tik laikinai man išeina negerti vieną ar keletą mėnesių, gal ateis tas momentas, kada vėl viskas grįš į seną gyvenimą. Iš ko geriausiai gali pasimokyti ir gauti patarimų? Iš to kieno skaitliukas rodo įspūdingiausius skaičius. Bet pasistengsiu daugiau neklausinėti, jei kyla tokie klausimai

Dar gaila, kad Viktorija nerašo. Man patiko jos mintys dėl savianalizės, vaikščiojimo blogu oru ir t.t.
Žvejo be galo nuoširdūs laiškai, atrodo jis viską padarytų, kad žmogui padėtų, Katytė irgi labai nuoširdi. Ai aplamai ko tai šiandien jautriai sureagavau. Matyt, kad penktadienis ir prieš akis savaitgalis su blogu oru.
Visiems linkiu blaivaus savaitgalio.

Paskutinis taisė pariuke (2014-11-21 16:38:04)

Juk labai rimtai atsakiau į tavo klausimą, nors ir nesupratau jo minties. Specialiai ieškojau dokumentų, kad atgaminčiau keliasdešimt gyvenimo metų...

Šiaip lyginti savo gėrimą su kito nėra jokios prasmės, nes tik pats žmogus gali nustatyti sau ribą, kada jam gana. Žmonės labai skirtingi ir supratimas apie įklimpimą į alkoholizmą taip pat suvokiamas skirtingai. Raminant save, kad dar negeri dvidešimt metų, kaip Petras ar penkiolika, kaip Marytė, per porą metų galima taip nusivažiuoti, kad jie ir po trisdešimties dar taip nenusivarys. Kaip ir atvirkščias variantas "Geriu trisdešimt metų, man jau niekas nepadės, Petras ir Marytė nesupranta manęs, toli dar jiems iki mano stažo", tikrai nepadės išsikapstyti iš balos. Žiūrėti reikia savęs, nesvarbu geri metus ar dvidešimt, jei gėrimas tau trukdo gyventi, reikia jo atsisakyti, nesidairant aplinkui. Šitame kare visos priemonės tinkamos, jei netrukdo kitiems ir pačiam.

O dėl tavo įsižeidimo už mano pajuokavimą pasakysiu apie save, nors tu gal įsižeisi dar labiau. Kai norėdavau išgerti, tai priežastį tam rasdavau visuomet - kažkas sunervindavo lygioj vietoj, kažką sutikdavau ir jis mane nutempdavo ir t.t. Taip, kad nesinervuok, tavo priklausomybei nepatinka blaivus gyvenimas, ji kaišioja pagalius į ratus ir stengiasi pasiekti savo. Nuotaikų kaita ir pesimizmas normali būsena, prisimink kaip jauteisi prieš aštuonis mėnesius, gali savo žinučių pasieškoti ir jas paskaityti. Turėtum rasti daug panašumų...

labas rytas, atėjo rytas ir iš kart linksmiau pasidarė. Lauke truputėlį balta. Gal tikrai vakar tokia bjauri buvau, kad priklausomybė mane puolė?
Na bet aš jai nepasiduosiu... Šiandien vėl viskas gerai, vėl kuriu gyvenimo planus, ir pvz. dabar geriu kavą ir svajoju.
Paskutiniu metu labai pradėjau gailėtis veltui praleistų metų geriant. Kiek galėjau visko nuveikti, kiek visokių planų įgyvendinti. Man nustatyti gėrimo pradžią lengviau, nes žinau kada pasikeitė mano gyvenimas, kada pradėjau gėrimu užsimiršti pasibaigusią savo meilės istoriją.

Tad ir toliau analizuosiu savo gyvenimą ir vėl visko klausinėsiu Man labai padeda šitas forumas.

Aš taip pat kartais gailiuosi,bet manau,kad tai normalu,nes tai pastūmėja mus daryti išvadas ir eiti ,kurti kaip sakai naujus gyvenimo planus.Blogiausia turbūt mirštant suprasti ,kad tavo gyvenimas buvo supiltas visas i butelį.

pariuke rašė:

labas rytas, atėjo rytas ir iš kart linksmiau pasidarė. Lauke truputėlį balta. Gal tikrai vakar tokia bjauri buvau, kad priklausomybė mane puolė?
Na bet aš jai nepasiduosiu... Šiandien vėl viskas gerai, vėl kuriu gyvenimo planus, ir pvz. dabar geriu kavą ir svajoju.
Paskutiniu metu labai pradėjau gailėtis veltui praleistų metų geriant. Kiek galėjau visko nuveikti, kiek visokių planų įgyvendinti. Man nustatyti gėrimo pradžią lengviau, nes žinau kada pasikeitė mano gyvenimas, kada pradėjau gėrimu užsimiršti pasibaigusią savo meilės istoriją.

Tad ir toliau analizuosiu savo gyvenimą ir vėl visko klausinėsiu Man labai padeda šitas forumas.

Na gal pasitaisysiu sakydama,kad nereikia uzstrigti praeities prisiminimuose:-)

Paskutinis taisė katyte (2014-12-06 10:09:52)

Dėkui už pasipasakojimą, NiekoBlogo7 :) Lauksim tęsinio. Kaip supratau, taip ėmei ir metei? Pats savarankiškai?

Su nekantrumu laukiu tesinio.....

NiekoBlogo7 rašė:

Sveikas,


Taip meciau gert, bet prasidejo kiti dalykai.....
Jei idomu, pratesiu kita kart.

Istiesu tai ir neatsakiau i Tavo klausima , kazkaip issipleciau apie kitus dalykus:)

NiekoBlogo7 rašė:

<...>
Jei idomu, pratesiu kita kart.
<...>

Aš kantrus žmogus... Kiti tikriausiai nedrįsta priminti ;) Pabūsiu drąsuoliu.

sveiki.turiu ir as savo istorija,trumpam aprasysiu.gerti pradejau palyginus gana velai,atvaziaves ir provincijos i miesta studijuot.tada buvo labai linksma baliai,merginos,laisve...mokslai pasiliko antroj,ar ten tolesnej vietoj...veliau persikeliau i bendrabuti,ten baliai dar didesni ir linksmesni,po to isejau akademiniu atostogu...po puse metu vel grizau mokytis,buvau pasiilges draugu ir aisku geriausio draugo alkoholio.na ir taip tesesi visa laika,nesiseke susirasti drauges.masciau jau kai drauge susirasiu tai tikrai apsiraminsiu,deja po to buvo tu draugiu,bet baliai ir draugai buvo svarbesni...baigiau mokslus,susiradau darba.o tada prasidejo dar grazesni dalykai,i paskaitas tai as nenueit galejau,o cia jau viskas,STOP. o darbo prarast labai bijojau...deja uzgerimai ir baliai niekur nedingo,o blogiausia,kad rytais pradedavau daryti pochmiela,kad ir darba nueiciau nedrebedamas,nebijodamas zmoniu,nes kai tik ikaldavau ryte is karto moment prasviesedavo,o po to ir darbe per pietus i bariuka ir... na viska jus puikiai suprantat...apie pagirias po daugiadieniu net nenoriu sneket,naktys baisios,rytai visas drebantis...teko karta ir vidury nakties skuost i visa para,nusipirkt degtines bonke,isgert ir eit i darba...ir taip net pats nesuprasdavau kur ibridau...buvo daug bandymu mest gert,daug braukymu dienu kalendoriuje...bet parejus keliems menesiams viskas atrodydavo labai gerai,ir vel uzsukdavau rata...visa laika bandziau itikint ,kad as moku gert,kad moku taip pat linksmintis su kitais,bet deja jau seniai as to nemokejau...po to samone dingdavo,atmintis 70 proc jei ne daugiau viso laiko neatsimindavau nieko...aisku buvo ir blaiviu etapu,bet jei pasiziureciau is dabartinio tasko,tai visi tie metai buvo kazkokiam pusiau kosmose...po to pavyko susirast mergina,pries pusantru metu vedziau...bet deja problemos nesibaige,siaip labai myliu savo zmona,ji nuostabi...bet kai atsiranda kelyje alkoholis,niekas nebeidomu nei zmona nei santykiai,po to kai dar tiek pat laiko reikia isgaruot alkoholiui,esu dar labiau apatiskas viskam...prasidejo pykciai su saviske...kiek as jai vestuviu sugadines kai kartu kaip pora dalyvavom,kiek gedos pridares,baisu...laime nors per savo vestuves visiskai negeriau,tai viskas labai graziai praejo:)na ir stai atejo laikas kai siuo metu laukiam mes mazylio ateinant i si pasauli (geguzes men.)...jau galvoju,viskas dabar reikia mest gert,nescia zmona,jei jau tada man bus viskas px,tai tada ragai man,esu beviltiskas...mest nemeciau gert,bet keli vakareliai pavyko gana smagiai ir lyg galvojau,kad galima pagurksnot ,bet retai ir labai atsargiai...ir visa tai mane ziauriai suklaidino,pries pat siuos naujus metus slystelejau darbo vakarely...atsimenu vakarelio irgi tik pradzia,kaip grizau neatsimenu,ieit i namus nesugebejau,zmonai vos ne vos prisiskambinau,ji ileido,griuvau i lova ja isstumdamas,ji vargse i kita kambari,ryte atsikeliu visas gatavas i darba,vel ten brendzio uzvaisino,,na ir taip tris dienas...tiesa pasakius,nelabai pamenu ir darbe ka as dariau...vel kosmosas...naujus metus taremes kartu dviese ramiai su zmona,o as prisivedziau draugu,pats smigau, kokia 21h,draugeliai isvare,o zmona verkdama viena prie lango pasitiko naujuosius beziuredama i fejerverkus...kosmosas...atsikeles sausio 1 supratau,kad viskas taskas,kad as saves tikrai negaliu valdyt isgeres ir darausi baisus zmogus...ir kol dar nepadariau,dar kai ko baisesnio,laikas sustot visam laikui...pasakiau sau,kad vaikas niekada nepamatys tecio girto!!!
Zinau,kad bus sunku...16 metu stazas sis bei tas,bet as si karta tikrai noriu i savo gyvenima ziuret blaiviom akim,viska atsimint,o svarbiausia nebekentet nuo pagiriu kosmaru,nes kartais atrodydavo,kad galima isprotet...zodziu tiek...nesu rasytojas,rasiau kas man deliojosi tuo metu...