Būk blaivus!

Sveikas, Alikai
Meniu juosta, paspaudi profilis. Įėjęs į profilį pasirenki profilio meniu, asmeniška. Langelyje suvedi datą, patvirtini ir pramparam, turi blaivybės skaitiklį
Sveik

Švedijos kompanijos prisitaikė sau penkių valandų darbo laiką ir gavo gerus rezultatus.
http://iheartintelligence.com/2015/10/0 … work-days/
Žymiuosi nuorodą į mėgiamiausius, na kad būtų kaip argumentas, maža ką.
visgi smagi žinia sekmadieniui pavargėliai džiaugiasi.

Dar noriu truputį pakalbėt, nes tai veikia antistresiškai. Kai yra taip problematiška, tada kiekviena smulkmena pozityvi suteikia stiprybės. Esu savotiškai laiminga, kad būtent šiandien esu ofise viena, kad galiu irtis į prieky nepaisant kaip atrodau vizualiai, pajuodus, susisukus, sušąlus, įsisupus į naminius megztinius,negraži, kas valandą išgerianti puslitrį vandens su palinkėjimais: nu būk sveikutė..Kad galiu būti susivėlus, nekondicinė..kad būtent šiandien aplinkybės susiklostė taip kad esu viena..Tai taip vertinga. Esu dėkinga, kad pasistengiau sau susiorganizuoti tokią darbo vietą.
Esu dėkinga, jog netikiu, kad aš viena tokia vieniša, kad galiu parašyt..
Kad sutvarkiau jau šiandien viską kas nuo manęs priklauso, liko tik vienas skambutis, kuriam kaupiuosi.
Kad tie nuožmūs darbiniai klausimai vistiek finale verčia mane šiek tiek profesiškai pasitempt..ir kažkada vėliau padės pliusiuką į lengvesnę egzistenciją.

smulkmenos pasidaro svarbu- gražaus žmogaus daina pakėlus nuo grindų
Remember Who You Are - the great new song written and performed by Gareth Icke
https://www.youtube.com/watch?v=sWRDhtYMOKY

But with all my height, I stand with shoulders wide.
I step clean out of line, hold my head up high.
They can take my eyes, but I still take to flight.
They can't break my mind, for what I'm born with is mine.

Remember,
Who you are!
Remember,
Who you are.

ai žinai Artai, kaip mes derinam savo savianalizės reikalėlius taigi galim daryt kaip norim..manęs asmeniškai tai nesekina savaime, o sekina sveikata, fizinė, kuri jau daug metų neišspręndžiama..tad man belieka klausimas kaip pristaikyti, be protinio, jausminio darbelio aš nežinau kito būdo, kaip prisitaikyt..gal ir susidaro įspūdis kad nieko kito neveikiu. Taip dirbti darbus pareikalauja iš manęs bemaž visų psihinių ir fizinių jėgų, kiek galiu likusią dalį atiduodu kitiems dalykams..Ko aš siekiu, kaip ir aišku šiek tiek lengviau gyventi,aiškintis užtrunka, bet paleisti viską kaip yra ir tikėtis, kad savaime susidėlios, taigi nia..pora,trejetą kartų gal ir pasiseka.  Ech..užaštrintai matau. Bet kai vakar neturėjau jėgų, buvo chrenovai ir užmigau su visais rūbais, to nenubrauksiu kaip epizodo..Bendros praktikos gydytojai nežino kas darosi, tyrimai pusę griausmo, liepia ilsėtis ir mažiau stresuoti, vykdau tai kaip pasiutus kaip išmanau..

ne nuo savianalizės aš kenčiu..greičiausiai nuo skydliaukės veiklos, Uk man diagnozavo Hipotirozę, nepakankamą veikimą, bet vaistai neveikia, bandžiau oficialių gydymo protokolą, tapau tik toksiška ir reikėjo nutraukt, pratempiau kantriai pusmetį, bandžiau alterantyvų..Velnias žino kodėl endo medikai pasauly susikilę į dvi stovyklas.. nesutaria ir pliekiasi, tampo vieni kitus po teismus..Tad mano rankytės švarios bandžiau oficialų, vos neišprotėjau..bandžiau vieną alternatyvų, analogiškai..Tai ką man daryti?? Pasirinkau nieko, gyvent su negalia..kaupiuosi dar vienai alternatyvai, bet laukiu kol brolis praeis, jam kolkas jokio pozityvaus atsako..užsienyje, kiek tenka pakalbėt, bėdžiai arba kenčia arba išvis yra nugydomi iki psichuškės, arba laviruoja, ieško, kai kuriems pasiseka susitvarkyt , kiekvienas organizmas individualus, visgi tai sisteminė liga..bet jie turi šiek tiek lengvesnes sąlygas, finansines, alternatyvius gydytojus po ranka, susitvarko neįgalumą, apsiformina kaip chroninį nuovargį, nes skydliaukė lengviau pasiduoda, kai ramesnis gyvenimas, nesivargini dėl išgyvenimo materialiai taip smarkiai kaip dirbdamas ir sirgdamas..aš turiu vieną išeitį, ryžtis dar kartą bandyti pačiai...Skamba kaip siaubo istorija..bet ką aš galiu padaryt..viskas apsiverkiau realiai, einu namučio..

Kažkas čia tikrai yra ne taip . Juk turi būti išeitis. Jei medikai bejėgiai, juk galima jų prašyti nustatyti neįgalumą. Gautum pastovias draudimines kasmėnesines netekto darbingumo išmokas, galėtum dirbti savo pajėgumu, skirti laiko sau, sumažėtų streso dėl pajamų ir problema imtų sprestis. Daugybė žmonių šitaip gyvena ir teisingai elgiasi, nes kam tas savęs kankinimas .

Užbėgsiu prieštaravimams "už akių", kad mat .... ai LT be kyšio neduoda ir dar visokių bla bla bla. Ligų kodų skalė dėl netekto LT yra labai plati, jei gerai pamenu, dvigubai platesnė nei UK ar Airijoj. Tiesiog žmonės arba tokios galimybės nežino, arba nemoka ja pasinaudoti. Manau, kad tikrai yra išeitis iš bet kokios padėties ir ne viena.

kai bandžiau kapanotis su šeimos gydytojos pagalba, ji tikrai buvo talkovas žmogus, padėjo tuo momentu susiorganizuot nedarbingumą dviem savaitėm, nes buvau perdegus, po nedarbingumo iškart padėjau pareiškimą ant stalo, išėjau iš darbo oficialaus ir pilnu etatu, darė visokius tyrimus, su lig kiekvienais rezultatais geroji gydytoja vis niaukėsi ir galų gale, sako Egle, nežinau už ko užsikabint, daugmaž viskas normos ribose, matė mano užsienietiškus tyrimus, davė siuntimą į santariškes pas endo, bet pakalbėjus telefonu aš su tuo žmogum, nenuvažiavau..nes pagal protokolą oficiozo aš neturiu hipotirozės (buvau nustebus kaip išvis ji leidosi su manim telefonu į kalbas ir ačiū už tai) , bet pagal kitus du endo alter protokolus mane gydytų, siekti kad pripažintų tai tolygu stabdyti garvežį plikom rankom..ilgai pasakot, skamba kaip iš fantastikos srities, nežinau kodėl taip yra...neužimsiu eterio ir taip jau daug pasakoju, kas gali būti įdomu tik man..na paskui dar šeimos gydytoja sako davai aš tave pas neurologą ir psihiatrą, sakau davai ne..nes visa tai žinau iš kitų pacientų patirties ir brolio patirties..taigi artimiausia liga neįgalumui (jeigu patenka į sarašą) būtų depresija. Bet morališkai to negaliu padaryt...nemanau kad pinigai iš valstybės verti to..
Aš būtinai pakalbėsiu su krikštatėviu koks yra mechanizmas, jis vieno miestelio vyr. gydytojas.
...nu va, pavargau, buvo sunki diena, panašu kad išgyvenau krizę..santaupų turiu dviem mėnesiams, sumažinsiu tempus iki mažumo ir atsidėsiu pasiruošimui gydymo, kuriam nesiryžtu. Nu va kaip lėlytė išsiklojau. Ačiu mielieji, esu dėkinga ir nustebus..kad palaikėt, kad atsiliepėt į mano sos asmeninėm žinutėm ir pagalba..
..trumpam atsijungsiu nuo visokių dalykų..pati išsitaškau gyvastį ir čia ir kitur..jei mano plepumo koficientas nepaves..

Viktorija rašė:

Artaz rašė:

Aš tai sau invalidumą susitvarkiau. Gaila mažokai. Lengvatų dabar turiu visoookių.

Esi maldiecas , po infarkto (kiek siekia mano žinios) duoda metams. NDNT tė nėra ta institucija, kad duotų "sroką" ir dar nemačiau nė vieno teisiamo, kuris  sakytų "gaila mažokai"

Mano žiniomis visoms (tai žinau, nes tvarkiau mamai Alzheimerį) ligoms pradžiai duoda metams. Po metų iš naujo praeini procedūrą. Ir t.t. Tokia tvarka.
"gaila mažokai" turėjau omeny €.

Egle13 rašė:

Kaip tu, Pasiklydęs? Ar gyvas?

Mirę paprastai atsakymų neberašo, tai vadinasi gyvas..

Būtent Pariuke ir laiką žudyt su alkoholiu , tai beprotybė. Laikas bėga ir niekas jaunį neinam. Grožis , protas ir kita yra laikina , gyvenime tykančių pavojų daug, kam trumpyt gyvenima alkoholio pagalba. Nustojes vartot suvokiau , kad gyvenimas per trumpas , per trumpas kad toliau žudyčiau save. Turime po saves kažką palikt , nebūtina prabangių mašinų , namų-pilių ar kitos užčiuopiamos naudos, palike vienybe , bendravimą, šiltus jausmus artimam. Atrodo paprasta ir juokinga , bet pabandžius taip pagyvent yra per daug sudėtinga. Sudėtingo ar neįmanomo kelio gyvenime nėra jį tik susikuriam ir bijome nugalėti tą prieša. O priešas aš pats , pasikeisiu aš pasikeis ir  aplinka.

Iškaimo rašė:

žvejys rašė:

Būtent Pariuke ir laiką žudyt su alkoholiu , tai beprotybė. Laikas bėga ir niekas jaunį neinam. Grožis , protas ir kita yra laikina...

Nu tai man kas nors atsakykit vieną kartą - nafik gyvent ilgiau 40 metų? Taigi vsio - ką sukūrei, tą ir turi. O jei nieko gero iš tos kūrybos nepavyko, tai nafik dar 40 metų laukt alzhaimerinės sklerotinės silpnaprotinės senatvės? Nenoriu taip..

Kaip pesimistiškai. Ir koks niūrus nusiteikimas į ateitį.. Viskas priklauso kaip žiūri į pasaulį, ką jame matai ir ką nori matyti. Jei tu matai tik pilkas spalvas, tai nereiškia, kad nėra kitokių.