Būk blaivus!

Virgilijus rašė:

Bebras rašė:

... Manau tokiems sunku integruotis, todėl jie su pasididžiavimu ir kalba, kad dabar esu blaivus ir lankau aa, nors iš esmės tai nėra didelis pasiekimas, veikiau tik pradžia naujo gyvenimo. Ok, lankai, o kas toliau? O kur naujas darbas, nauja šeima, naujas būstas, nauja kvalifikacija? Juk čia ir yra pagrindiniai uždaviniai, vien iš blaivybės gyvas nebūsi. Deja, kažkaip apie tai nutylima.

gerą temą užkabinai. Bet ar būtina nauja šeima ar naujas būstas? Žinau pavyzdžių, kai nuo dugno ar beveik nuo dugno pakilta nekeitus šių dalykų.

Pritariu, kad blaivybė pati savaime nėra kažin kokia tai vertybė.

Nebūtina, čia labiau turėjau galvoje tuos kurie jau netekę tos šeimos ar būsto. Jei yra dalykų kurie dar neprarasti, tai manau tik lengviau reintegruotis. Būna, žmonės jau susizgrimba ir visai nieko nepraradę. Bet kokiu atveju - jei kažkur egzistuoja tokie žmonės, kurie nuo dugno susikūrė pilnavertį gyvenimą, būtų labai įdomu juos pažinti. Tikras pavyzdys motyvuoja labiau nei kokios nors saldžios teorijos.

Pritariu Eglei, kad tema ne į temą .

Manau, kad Bebro klausimas daugiau retorinis. Kad susikurti savo įsivaizduojamą socialinį modelį, vien mesi gerti žinoma, kad neužtenka, bet geriant beveik neįmanoma. Aš, kaip ir Tu Bebre, gerdama išsaugojau ir namus, ir darbą, ir šeimą, todėl iš asmeninės patirties negaliu paporinti, kaip kėliausi iš pelenų , bet žinau dvi tikras istorijas iš savo gyvenimo. Vienas šaunus vyrukas (mano buvęs dėstytojas) buvo praradęs visiškai viską, du kartus "sėdėjęs" (antrą kartą mūsų tuo metu plačioj tėvynėj), grįžo, nuo nulio pradėjo. Mano skaičiavimu tas "virsmas" jam turėjo įvykti jau perkopus 40 netų ribą. Dėstė, o ir dabar dėsto baudžiamūchą, kaip pats sako, ką geriausiai išmano . Kita istorija apie labai stipriai gėrusį perspektyvų verslininką, lyg ir turėjusį viską. Kai žmogus išsiblaivė, tuoj pat metė savo gobšią bobą, paliko jai visiškai viską, pardavė verslą ir dabar yra vaikų komandos beisbolo treneris, keliauja po pasaulį, skina laurus, o ir pats augina tris vaikus (senas jaunas tėtis, kaip pats sako ). Virsmas irgi vyko po 40-ties. O ta jo boba jau daug metų sėdi tam pačiam darbe, važinėja jau nutriušusiu vyro auto, dėvi tokios pat būklės sabalo kailį ir vis kartoja, kaip ji nekenčia alkoholikų .

Man labai patiko Žvejo rytinė žinutė, aš ją supratau kaip vertybių pervertinimą. Nu neturiu kotedžiuko Pavilny, neturiu ir teisingų vaikų - pradžioj berniuko, tada mergaitės, auksaspalvio retriverio nėra, net porcelianinių dantų neturiu, o ir vyras irgi ne Kenas:/. Bet jei turėčiau, su džiaugmu padovanočiau tokį rinkinuką bet kam, o dar ir garažą pridėčiau.

Čia irgi beveik ne į temą, bet noriu įsiterpt. Prieš 5 m gulėjau su vienos psichuškės sesele. Ji sirgo depresija, plius po infarkto. Ir kaip tik tą savaitę su keletu kitų pacientų, kurių diagnozės buvo neaiškios, patekau į bendrą vieno gerbiamo profesoriaus, docento konsultaciją, išimtine tvarka. Viskas čia x...ia, bet... ta seselė man po to pasakojo, kaip po darbo ji stovėjo ir žiūrėjo, kaip tas docentas parduotuvėj bando atskirt obuolius nuo bulvių. Girtas, žinoma. Nuo to laiko į visokius specialistus žiūriu atsargiai... O dar prisiminus, kaip tas "docentas" tyčiojosi iš manęs per konsultaciją...
P.S. tada dar negėriau. T.y. gėriau labai simboliškai. Laižydavau, tiksliau.

Bebras rašė:

Virgilijus rašė:

Bebras rašė:

... Manau tokiems sunku integruotis, todėl jie su pasididžiavimu ir kalba, kad dabar esu blaivus ir lankau aa, nors iš esmės tai nėra didelis pasiekimas, veikiau tik pradžia naujo gyvenimo. Ok, lankai, o kas toliau? O kur naujas darbas, nauja šeima, naujas būstas, nauja kvalifikacija? Juk čia ir yra pagrindiniai uždaviniai, vien iš blaivybės gyvas nebūsi. Deja, kažkaip apie tai nutylima.

gerą temą užkabinai. Bet ar būtina nauja šeima ar naujas būstas? Žinau pavyzdžių, kai nuo dugno ar beveik nuo dugno pakilta nekeitus šių dalykų.

Pritariu, kad blaivybė pati savaime nėra kažin kokia tai vertybė.

Nebūtina, čia labiau turėjau galvoje tuos kurie jau netekę tos šeimos ar būsto. Jei yra dalykų kurie dar neprarasti, tai manau tik lengviau reintegruotis. Būna, žmonės jau susizgrimba ir visai nieko nepraradę. Bet kokiu atveju - jei kažkur egzistuoja tokie žmonės, kurie nuo dugno susikūrė pilnavertį gyvenimą, būtų labai įdomu juos pažinti. Tikras pavyzdys motyvuoja labiau nei kokios nors saldžios teorijos.

Nori pavyzdžių? Jei įdomu tikras pavyzdys, galiu save pateikti: aš buvęs bomžas, gyvenau šiluminėje trasoje, pastoviai elgetavau prie parduotuvių, bažnyčių ir t.t
Blaivybėje sukūriau nuostabią šeimą, naujas būstas, vadovaujantis darbas ir t.t Man pačiam sunku tuo patikėti ką turiu, bet yra kaip yra. Ir nieko ypatingo nepadariau, tik mečiau gerti, pradėjau susipažinti su savimi,dirbti su savimi, kaip užkietėjes ir nepataisomas ateistas pabandžiau susipažinti su Dievu ir man pasisekė;sutikau ir susipažinau. Kai pasižiūriu atgal tikrai nieko nepadariau: tik klausiau ir stebėjau kitus einančius blaiviu keliu, mokiausiu pagal sugebėjimus, nes smegenys tai juodai pragerti, ir štai kitų pozityvūs gyvenimai mane išmokė mylėti ir džiaugtis šia diena. Gyvenimas nuostabus, iš patirties kaip buvęs valkata galiu pasakyti, kad galima žemėje susikūrti rojų, nes jame ir gyvenu.

Pijau, puikus pavyzdys. Pagarba

Palūžau... Prisigėriau vakare, o dabar jau mintis viena ir tikrai ne apie kvapnia sušikta kava... Pachmielas!!!

Pabudau dar tamsoje, nesuprantu ar čia rytas ar vakaras, laikrodis rodo 7 valanda, žiūriu kas aplinkui... Raktai telefonas išmėtyti išspardyti drabužiai batai, o kas dar?... Ooo! Alaus bonka tvaju matj! Yra pachmieločka, ačiū diev, lyk lyk lyk, o tai visai ragai buvo... Kokia čia diena dabar, nors pochui, i Darbo birža tik lapkriti, šldymus kompensacijas jau susitvarkiau, o ant tėvų kapu Karvėliškese galiu nuvaryti ir ikalęs, praeitais metais taip ir buvo, nuo Spaudos rūmu jau važiavau su laipsniais... Sušiktas tas gyvenimas vistiek pasibaiges tose Karveliškėse ar tu girtas ar tu blaivas, viena subinė...

Kur tas Bebioras debošnykas kai reikia, einz zwai, nebegaliu sustoti gerti, reikia eiti dar alaus pasiimti, aaa!...

Bounjorno kaip sakant... Ufff... Savaitgalis pralėkė kaip kometa, asteroidas tvaju matj, kažka pamenu kažka nebe, ai dzin... Baigėsi pinigai, pasibaigė ir baliuška, o ir sveikatos matyt nekažka belikę, tampo viduje kažkas net nesuprasi kas, tarsi šliauka bus tarsi nebus... Kažin gal mineralkės dar kažkur belikę, "šachtos" tai dega...

Gal kažkiek ir nustebino rezultatas, ironija visad buvo mano stiprioji pusė, lyginant su rugsėjo mėnesiu tada užėmė gal 1 valanda sužinojus kad jau yra pinigas nubėgti iki Maximos, pasiimti užkandos, išgerti, dar su kaimynais prie kasų pasistumdyti apie gyvenima politika mokesčius, pabėgelius patalkavoti, nusipirkti kontrabandiniu papyrosų ir ikalt už Maximos prie kiosku pirma bonka... Dabar akivaizdus "progresas", net 3 cielos valandos! Ir tik dabar pradėjau močinti, nes nervai nelaiko, maukti noriu nerealiai, bet čia jau kita tema... Ei Babioras, common lazy motehrf*cker, lendam pagerti i gamta, čia gi Ruduo tava stichija...

Na tai aš apskritai gimęs lapkriti, visos mano gimšės tuo laiku, ko iš esmės nekenčiau, va gime po Velyku ir vasara koki jie gera ora turi, kokias galimybes, a jobšikmatj, o man reikia pjankę organizuoti kai diena +3, o nakti -3 laipsniai, ot zajebys, nesikeikiankt, ka čia prigalvosi, malku prie židinio ir visi su starkos bonka apsikabinę?... Taip neteisinga... Mane tai labai paveikė... Todėl nuo 25 metu nešvenčiu gimtadieniu, išjungiu telefus skaipus, prisigeriu kur sau ir isijungiu jau po keletos dienu, ėėė lašaros jau pavėlavoti pasveikinti, bė bė bė...

O čia manai tikrai kai čia ivyks tas "atsistojimas" ant koju tau labai rūpės draugai? Bobai jausi daugiau pagarbos??.. Rūpės karjera? Ar vistiek labiau rūpės tas pasipūtęs mazafuckeris veidrodyje??...

Oj lyyyy;ia oj lylia, oi pachmieločka moja...