Būk blaivus!

Viltė · 2012-02-22 09:27:44

Alkoholikas šeimoje - širdies skausmas artimiesiems. Dažnai jie kenčia daugiau už patį alkoholiką. Čia pasidalinsiu savo surinkta medžiaga apie šią problemą - tam, kad nors kiek palengvinti artimųjų išgyvenimus, palaikyti juos, sustiprinti jų poziciją, o gal ir paskatinti padaryti ryžtingus sprendimus.

Patarimai alkoholiko giminaičiams

Artimi giminaičiai – visada didelė palaikanti jėga. Būna gyvenime situacijų, kai artimo žmogaus girtuoklystės ir elgesys pasidaro nepakeliami, ir žmonės ryžtasi skirtis. Tačiau ką daryti, jei tai sūnus ar duktė, ar tėvai? Tokių santykių nenutrauksi, o ir kentėti bei stebėti geriančiojo nuosmukį skaudu ir beprasmiška. Gyvenimas su geriančiu žmogumi yra įtemptas ir neprognozuojamas, todėl geriančiojo giminaičiams negalima pamiršti ir savo gyvenimo.

Turite taip pat suprasti, kad jūsų galimybės paveikti geriantį žmogų yra ribotos. Jei jis nenori, jūs jo nepriversite būti blaivininku – gali būti, kad jis niekuomet nenustos gerti. Tačiau tokiu atveju, jei jūs padarysite viską ką galėjote iš savo pusės, jūsų negrauš kaltės jausmas dėl jo likimo. Gelbėdami savo giminaitį, žmonės dažnai apleidžia savo gyvenimą, o juk dažnai jiems taip pat reikalinga pagalba dėl nuolatinio patiriamo streso.

Jokiu būdu negalima geriančiajam leisti griauti savo pačių gyvenimą – jei jaučiate, kad reikia pagalbos, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus. Jei neįmanoma pakeisti situacijos, būtinai reikia ieškoti kitų sprendimų: keisti požiūrį į situaciją, keisti gyvenamąją vietą, užsiimti savo gyvenimu ir panašiai. Taip pat nepamirškite svarbiausios taisyklės: jei tikimės blaivybės iš savo giminaičio, visų pirma turime tapti jam blaivybės pavyzdžiu ir atsisakyti alkoholio.

Pirmiausiai pažvelkime į sunkiausią situaciją: geriantysis nenori mesti gerti. Tai nelengva, nes gyvenimas su nuolat geriančiu žmogumi tik sunkėja. Jame yra visko: baimės, nusivylimų, melo, atsiprašinėjimų, atleidimo. Kartais nusvyra rankos, bet jei tai labai artimas giminaitis, dažnai jam daugiau nėra kam padėti. Todėl reikia daryti viską, kad išgelbėti žmogų.

Stipriai geriantis priešinasi blaivybei dėl to, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio. Jam alkoholis – gyvenimo prasmė ir tikslas. Ir nors alkoholis jau seniai jam neša vien nesėkmes, jo pasąmonėje stipriai užsifiksavo būsena iš ankstesnių laikų, kai alkoholis atnešdavo jam iliuzinį džiaugsmą. Net jei alkoholikas pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu, tai vis vien tvirtina, kad gerti yra blogai, o negerti – dvigubai blogiau. Jo manymu, gyvenimas be alkoholio yra kančia.

Jis tiesiog neįsivaizduoja blaivybės, ji jam atrodo pilka ir nuobodi. Taigi, gaunasi, kad giminaičiai nori atimti iš geriančiojo vienintelį likusį džiaugsmą ir malonumą ir, žinoma, jis tam priešinasi. Be to, blaivininkų gyvenimas jam atrodo toks svetimas, kad jis paprasčiausiai jo bijo – jį gąsdina net kalbos apie tai. Jo požiūris iškreiptas, todėl giminaičių užduotis – rasti svarių argumentų.

Veiksmingi ramūs pokalbiai, be spaudimo – kalbėkitės tik ramiu tonu ir tik tuomet, kai giminaitis yra visiškai blaivus. Niekada nesiaiškinkite santykių, jei jis girtas ar pagiringas. Kiekvienas gerai pažįsta savo artimą žmogų ir žino, kokie argumentai jį gali įtikinti. Svarbu pabrėžti, kad jums jo likimas rūpi ir kad jis prisidėtų prie bendrų pastangų. Galima supažindinti su buvusiu alkoholiku, kuris negeria daug metų ir paprašyti pasidalinti savo patirtimi.

Alkoholikai įsitikinę, kad gėrimas – jų asmeninis reikalas, todėl apeliuoti į tai, kad jis jums gadina gyvenimą – beprasmiška. Alkoholikai „pamiršta“, kada ir kiek geria, todėl kartais veiksminga priemone gali tapti savotiškas kalendorius, pakabintas matomoje vietoje, kuriame pažymėsite jo gėrimo dienas. Tai kartais padaro įspūdį geriančiajam.

Jei nepavyksta paveikti vienu būdu, prieš bandydami naują, darykite pauzes, antraip giminaitis pasidarys abejingas spaudimui. Turėkite sąjungininkų, gerai, jei jus palaikys kiti šeimos nariai ar giminaičiai. Geriantys žmonės ypač jautrūs kritikai, todėl kalbėkite argumentuotai, be priekaištų – antraip jiems atrodo, kad prie jų kabinėjasi, ir jie pradeda elgtis priešingai. Šioje sunkioje situacijoje labai svarbu pajusti, kuomet jau nieko nepadeda ir atsitraukti, kad nesugadintumėte ir savo gyvenimo.

Antra situacija: geriantysis nori atsisakyti alkoholio. Tai teikiantį viltį situacija, kurioje pirmiausiai reikia suteikti giminaičiui visą argumentuotą ir pagrįstą informaciją apie alkoholio žalą ir blaivybės privalumus. Labai svarbu, kad žmogus pats padarytų sprendimą negerti. Jei neužtenka valios, galima kreiptis pagalbos pas specialistus. Tokioje situacijoje labai svarbu kuo greičiau pereiti nuo kalbų prie darbų.

Stenkitės vengti progų ir vietų, kur yra geriamas alkoholis, neorganizuokite namuose švenčių su alkoholiniais gėrimais. Pirmieji alkoholio atsisakymo mėnesiai yra nelengvi, jei nėra stiprios motyvacijos, ir žmogus gali suklupti. Jei nesuveikia vienas metodas – ieškokite ir bandykite naujus, ir rinkite kuo daugiau argumentuotos informacijos – jos dabar yra daug. Labai svarbus palaikymas ir padrąsinimas.

Trečioji situacija: giminaitis jau blaivininkas. Žinoma, giminaičiai laimingi dėl tokio sprendimo ir jiems atrodo, kad visos problemos jau praeityje. Tačiau turite dar kurį laiką išlikti budrūs, palaikyti artimą žmogų ir padėti jam perorganizuoti savo naują gyvenimą. Prisiminkite senus pomėgius, kuriems nebuvo laiko, padėkite organizuoti įdomų laisvalaikį – kad naujas gyvenimas būtų įdomesnis už girtuoklystes.

Kai žmogaus organizmas išsivalo nuo alkoholio toksinų ir pradeda veikti normaliu režimu, žmogui dažniausiai savaime prapuola noras save nuodyti. Nepamirškite, kad metę gerti žmonės keičiasi, jungiasi į naują, jiems nepažįstamą gyvenimą, pasidaro aktyvesni, gal kiek pasimetę, todėl jiems reikalingas artimųjų palaikymas. Organizuokite namie šventes su įdomiais patiekalais, arbatos gėrimu ir įdomiais pokalbiais – parodykite, kad galimas ir kitoks bendravimas, kitoks laisvalaikis. Tegul jūsų namai taps blaivybės salelė ir pavyzdys kitiems žmonėms.

Turintys mylinčius artimuosius visada lengviau įveikia bet kokius sunkumus. Padėkite tiek, kiek galite, tik neaukokite savo gyvenimo priklausomybei – net jei ji labai artimo, bet nenorinčio su ja atsisveikinti žmogaus. Kiek galite padėti – spręskite patys.

(Pagal narkologo V. Melnikovo knygą „Alkoholizmas“)

Viltė
www.ruvi.lt

Google · 2012-02-22 09:27:44

Viltė · 2012-02-22 09:31:02

Alkoholikas šeimoje

Žvilgtelėję į Lietuvoje išgeriamo alkoholio kiekį per metus, galime teigti, kad turime šioje srityje didelę problemą. Jei pernai tas kiekis sudarė 11 litrų gryno spirito vienam gyventojui per metus, tai reikštų, kad keturių asmenų šeimai, tame tarpe ir negeriantiems, tenka apie 220 butelių degtinės. Kiekis sunkiai įsivaizduojamas, bet iš to galime daryti išvadą, kad su alkoholizmu, vienaip ar kitaip, susiduria dažna šeima.

Gyvenimas su alkoholiku yra labai sunki patirtis. Išgėręs alkoholikas yra neprognozuojamas ir niekada neaišku, dėl kokios priežasties gali pasireikšti agresyvus elgesys ir kuo jis pasibaigs. Jis nepatikimas ir permainingo būdo. Klystame, jei manome, kad toks elgesys būdingas blogą charakterį turinčiam ar asocialiam žmogui. Taip elgiasi ir tvarkingi visuomenėje, išoriškai ramūs žmonės, kurie išgėrę pasikeičia kardinaliai ir neatpažįstamai. Kodėl taip atsitinka?

Tik dėl vienos priežasties – alkoholis visus žmones veikia vienodai, o agresyvus elgesys pradeda reikštis jau ankstyvose alkoholizmo stadijose – tokia ligos eiga. Visos narkotinės medžiagos, taip pat ir alkoholis, iškreipia žmogaus sąmonės būseną – po neilgos pradinės euforijos atbunkama, kontrolė išgertam alkoholio kiekiui sumažėja. Geriant toliau, atsiranda dirglumas, gali pradėti reikštis alkoholinės psichozės, kurių geriantysis dažnai neprisimena.

Maža to, jau pirmoje alkoholizmo stadijoje mažėja ir galiausiai dingsta kritinis požiūris į alkoholį ir girtuokliavimą, atsiranda tendencija teisinti kiekvieną alkoholio pavartojimą. Jei geriantis alkoholį žmogus įrodinėja, kad jis gali bet kada sustoti gėręs, bet to niekada nedaro – jis jau pažengęs alkoholikas. Tokie pažadai – tik patogus atsikalbinėjimas, kurio net nebandoma įvykdyti, nes žmogus negali to padaryti dėl priklausomybės.

Alkoholikai turi vienintelį stabilų elgesio stereotipą: visas problemas spręsti butelio pagalba. Visame kitame jie yra ypatingai nestabilūs: vakar žadėjo nustoti gerti, šiandien jau persigalvojo. Jie neadekvatūs ir savęs vertinime: nuo didybės manijos iki savęs žeminimo. Juose tarsi dvi asmenybės – apsvaigęs „aš“, užgožiantis blaiviai mąstantį „aš“. Jų elgesys itin egocentriškas – jie nesupranta, kad šalia yra žmonės, šeima, turintys teisę gyventi pilnavertį gyvenimą. Alkoholikas yra patologiškai nepakantus menkiausiam diskomfortui, todėl greitai ir ilgam užsiplieskia.

Štai tipinis alkoholiko elgesio aprašymas: „Žmogus pradėjo gerti vis daugiau ir dažniau… Iš darbo grįždavo vėlai ir girtas, žadindavo visą šeimą ir sukeldavo skandalą. Jam nereikėjo tam priežasčių, jis tiesiog šėldavo rėkdamas, agresija veržte veržėsi iš jo. Jeigu pavykdavo, vaikai ir žmona slėpdavosi ir laukdavo, kol šis užmigs ir aprims… Ryte – slogi tyla arba atsiprašinėjimai, pažadai negerti, po kelių dienų ir vėl viskas kartojasi…“

Alkoholikas lengvai meluoja, žada, atsiprašinėja, nes greitai viską pamiršta, vos gavęs išgerti. Visi, kas jam trukdo išgerti, jam yra priešai, todėl kiekvienas žodis prieš alkoholį priimamas kaip priekaištas ir…priežastis iš sielvarto išgerti. Tokiu elgesiu jis po truputį susipriešina su artimais žmonėmis, nes jam atrodo, kad „jo niekas nesupranta“. Pagrindinė konfliktų šeimoje priežastis yra tame, kad artimi žmonės priešinasi girtavimui ir „gadina“ alkoholikui šventę.

Sunkiausia alkoholizmo stadija – kai alkoholikas neša daiktus iš namų tam, kad nusipirktų alkoholio, kai pradeda gerti surogatus. Jam darosi nesvarbu, kaip jis atrodo ir kokį poveikį jis daro kitiems, jam svarbiausia išgerti. Jis negali dirbti, netenka kvalifikacijos, o atsitiktini uždarbiai tuoj pat iškeičiami į alkoholį. Alkoholikas pradeda gyventi parazitinį gyvenimą, jis neadekvatus savo būsenai, nes jau negali suvokti savo priklausomybės. Dažniausiai ją neigia, bet kartais elgiasi priešingai – teigia, kad yra alkoholikas ir nieko su tuo negali padaryti, ir tokia pozicija jis sau „leidžia“ gerti.

Taip jis „degina“ ne tik savo, bet ir nuodija su juo gyvenančių žmonių gyvenimą. Ar galite įsivaizduoti, ką jaučia alkoholiko artimieji? Juk kelias nuo pradinių iki sunkių alkoholizmo stadijų gali tęstis metų metais… Ir nėra kartais taip lengva, kaip atrodytų, nutraukti ryšius su artimu žmogumi – juk gali sieti ir jausmai, ir artimi giminystės ryšiai, ir bendri namai, ir finansiniai įsipareigojimai, ir, galiausiai – viltis, kad žmogus pasveiks…

O ką išgyvena vaikai tokiose sąlygose, sunku net įsivaizduoti: tai ir baimė dėl savęs ir artimųjų, ir siaubas bei neviltis, keičianti gėdą ir atsakomąją agresiją. Niekuo nepateisinamas krūvis ir trauma vaikams, suaugusiųjų neatsakingumas, kurių pėdsakai lydės visą gyvenimą.. O jei geria abu tėvai?.. Kai vieninteliu tikslu ir prasme gyvenime tampa alkoholis, asmenybė tuo alkoholiu palengva ir sunaikinama, o šalia naikinama taip pat viskas, kas buvo kažkada brangu.

Skaudu stebėti, kaip degraduoja artimas žmogus, juolab, kad niekuo jam padėti neįmanoma: nei ašaros, nei prašymai be pačio alkoholiko noro pasveikti niekuo nepadės. O kelias į blaivybę vienintelis – gyvenimas be alkoholio – pati blaivybė. Kovoti su geriančiuoju beprasmiškas darbas – reikia žiūrėti į jį kaip į ligonį ir elgtis kaip su sergančiu žmogumi – jei nėra kitos galimybės išspręsti šį klausimą. Juk geria ne tik sutuoktiniai, bet kartais ir suaugę vaikai ar tėvai, todėl nutraukti ryšius ne visada yra galimybė.

Reikia bandyti paveikti nuoširdžiais pokalbiais, kai žmogus yra blaivas, negerti patiems ir neorganizuoti švenčių su alkoholiu. Narkologai net pataria nelaikyti jokių su alkoholiu susijusių atributų – butelių, stikliukų. Būtinai ieškoti pagalbos ir alkoholikui, ir sau: juk gyvenimas su alkoholiku – didžiulė įtampa. Jaunimui – stebėkite, ką renkatės į porą bendram gyvenimui – „saikingai“ geriantys visada yra rizikos grupėje į alkoholizmą..

Geriantis žmogus – nelaimė šeimai, ir retas tai užginčys. Riba, skirianti saikingą gėrimą nuo alkoholizmo, yra labai plonytė. Narkologai teigia, kad kelias iš vienos stadijos į kitą yra nepastebimas ir kartais labai greitas, o vienas iš jų taip apibūdino geriančius žmones: „Alkoholis jiems atneša džiaugsmą ir nelaimę. Džiaugsmą iliuzinį, o nelaimę – tikrą.“ Aš pridurčiau: ne tik jiems, bet ir jų šeimoms bei artimiesiems.

Viltė
www.ruvi.lt

Viltė · 2012-02-22 09:34:15

Apie alkoholikų žaidimus

Amerikiečių psichiatras-psichoanalitikas Erik’as Bern’as savo knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ aprašė ir alkoholikų gyvenimo žaidimus. Žaidimu jis įvardina elgesį, kuriuo siekiama gauti kažkokios naudos sau, paprasčiau tariant – manipuliacijas. Alkoholiko žaidime centrinė figūra yra pats alkoholikas. Jo žaidime dalyvauja personažai, palaikantys arba trukdantys palaikyti pražūtingą priklausomybę.

Visi personažai yra vienodai reikšmingi, nes kiekvienas savaip padeda žaisti alkoholikui savo žaidimą: vieni prieštaraudami sustiprina jo „pasiryžimą“ toliau gerti, kiti savo gerumu ar naivumu jį palaiko. Šiuos alkoholiko žaidimo personažus E. Bern’as pavadino „persekiotoju“, „gelbėtoju“, „naivuoliu“ ir „tiekėju“. Žvilgtelėkime, kokius vaidmenis kiekvienas atlieka.

Persekiotojas. Tai žmogus iš artimo geriančiojo žmonių rato, su kuriuo sieja giminystės ryšiai, gali būti ir viršininkas darbe (žmona, vyras, motina, tėvas, artimas giminaitis, tiesioginis viršininkas). Toks žmogus neleidžia alkoholikui ramiai gyventi: atima ir net išpila alkoholinius gėrimus, užrakina geriantįjį namie, grasina ir visais įmanomais būdais trukdo jam svaigintis. Giminaitis persekiotojo vaidmenyje yra įsitikinęs, kad tik „geležine ranka“ ir represijomis galima pažaboti silpnavalį girtuoklį.

Gelbėtojas. Priešingai, nei persekiotojas, įsitikinęs, kad tik geruoju galima įveikti geriančiojo žalingą įprotį. Žmona šiame vaidmenyje būtinai nubėgs nupirks mineralinio vandens ir visomis išgalėmis slaugys pagiringą vyrą: rūpestingai paguldys, apklos, duos tablečių, o prireikus iškvies ir gydytoją. Gelbėtojas apsaugos nuo nereikalingų pagiringam „ligoniui“ telefoninių pokalbių ir susitars su viršininku dėl laisvadienių, jei alkoholiko pagirios užsitęs. Taip pat skambins į visus įmanomus medicininius centrus, tarsis dėl antialkoholinio gydymo, ieškos visos įmanomos pagalbos.

Naivusis. Patiklus, nuolat tiki visais melagingais alkoholiko pažadais. Tai gali būti motina, duodanti pinigus sūnui, kuris prisiekinėja negersiantis, o vakare girtas vos parsliūkina namo. Šiame vaidmenyje gali būti ir gydytojas, nepajutęs ryte medicininės apžiūros metu savo paciento pagirių kvapo ir naiviai tikintis, kad alkoholizmo gydymas sėkmingas.

Tiekėjas. Paprastai sugėrovas, kuris ne tik išklauso visus alkoholiko skundus gyvenimu ir užjaučia, bet ir įpila stikliuką arba nuperka butelį. Tiekėjas – viena iš reikšmingiausių figūrų alkoholiko gyvenime – pats geriausias žmogus, kurį jis beatodairiškai gina, liaupsina ir gerbia.

Alkoholiko žaidimo prasmė – nežiūrint į visas kliūtis, tęsti savo įprastą gyvenimą. Žaidimo esmė – manipuliuoti aplinkiniais, kad galėtų toliau gerti. Sergantys alkoholizmu visada šitame žaidime laimi, nes yra stebėtinai kryptingi ir atkaklūs. Žaidimo personažai, ypač jei tai giminės, atvirkščiai – visada pralaimi. Maža to, šiame žaidime jie gali prarasti ir sveikatą, todėl jiems labai svarbu suprasti, kad tai manipuliacijos.

Išeitis – nustoti žaisti alkoholiko žaidimus ir neįsitraukti į juos. Reikia duoti alkoholikui galimybę pačiam išspręsti savo problemas su alkoholiu, ir tik po jo paties sprendimų nuspręsti, kaip ir kiek jam padėti. Alkoholikas, savo ruožtu, taip pat turi nutraukti savo žaidimus, jei nori atsisakyti savo žalingo įpročio. Nustoti manipuliuoti ir pažiūrėti tiesiai į problemą – vienintelis būdas ją išspręsti. Būkite atidūs, neleiskite žaisti savo gyvenimu.

Viltė
www.ruvi.lt

Viltė · 2012-02-23 08:57:55

Šiandien straipsnelis apie vartojančio alkoholį žmogaus psichologinius ypatumus - kad artimieji geriau suprastų, kaip alkoholis keičia žmogų. Nes kartais kalbamės su geriančiu žmogumi kaip su sveiku, tuo tarpu taip nėra - jo psichika yra pakitusi nuo alkoholio. Apie tai plačiau:

Geriančio žmogaus psichologiniai ypatumai

Norėdami atskleisti charakterio bruožus, kurie atveda į alkoholizmą, mokslininkai atliko daug tyrimų. Buvo siekiama atrasti taip vadinamą „alkoholinę asmenybę“, specifinius charakterio bruožus ar žmonių psichologinius tipus, kuriems lemta tapti alkoholikais. Tačiau duomenų, patvirtinančių specifinį alkoholinį tipą, nerasta. Net alkoholikų vaikai turi tik polinkį į alkoholizmą, bet ne paveldėtą ligą – alkoholizmą. Tačiau patvirtinta, kad alkoholikų vaikai, pradėję vartoti alkoholį, paskutines ligos stadijas pasiekia greičiau.

Buvo ištirtos įvairios žmonių grupės. Pasirodo, alkoholikais tampa ir cholerikai, ir flegmatikai, sangvinikai ir melancholikai. Patvirtinta, kad priklausomi nuo alkoholio tampa išsilavinę ir mažai išsilavinę žmonės, talentingi ir nelabai, turtingi ir pasiturintys, psichiškai sveiki žmonės ir psichiniai ligoniai, vyrai ir moterys ir taip toliau. Ieškant vieno dėsningumo, atrastas kitas dėsningumas – vartoti alkoholį pradedama dėl socialinio programavimo, dėl alkoholio prieinamumo ir didelio alkoholio vartojimo paplitimo.

Medicininiais tyrimais patvirtintas dar vienas dėsningumas – tai tipinis alkoholio poveikis asmenybei, kokia ji bebūtų. Alkoholio vartojimas padaro vienodą poveikį tiek žmogaus charakteriui, tiek sveikatai, o vėliau ir išvaizdai. Atrodytų, pradžioje visiškai skirtingi alkoholį vartojantys žmonės laikui bėgant vis labiau supanašėja. Šis procesas vadinamas asmenybės niveliavimu (skirtumų pašalinimas, suvienodinimas).

Galiausiai tai pasibaigia standartine asmenybės degradacija pagal alkoholinę stadiją. Svarbus atradimas buvo tai, kad vartojantiems alkoholį žmonėms būdingos tam tikros psichologinės ypatybės, ir tuo remiantis rodyta, kad alkoholis visus žmones veikia vienodai. Peržvelkime pagrindinius vartojančio alkoholį žmogaus psichologinius ypatumus, kurie yra suskirstyti į kelias ryškiausias grupes.

1. Neadekvatus požiūris į alkoholį ir į alkoholizmą. Jis yra dėl socialinio programavimo, žinių trūkumo ir daugybės klaidinančių mitų, kurie sklando visuomenėje. Be to, priklausomas žmogus yra linkęs pateisinti savo priklausomybę. Toks požiūris išreiškiamas trim variantais:

a) anognozija – pilnas priklausomybės neigimas. Tai sunkiausias atvejis, nes net kai aplinkiniams akivaizdu, kad žmogus yra alkoholikas, jis pats tai aršiai neigia. Su tokiu požiūriu pasveikti nuo alkoholizmo yra neįmanoma, nes tam, kad žmogus pasveiktų, jis turi pripažinti, kad turi priklausomybę – jis turi būti sąžiningas pirmiausiai su savimi.

b) lengvabūdiškas požiūris – tai nepakankamas įvertinimas, nes alkoholio vartojimo pasekmės išryškėja ne iš karto. Toks požiūris būdingas daugumai vartojančių alkoholį žmonių. Kartais pripažįstama, kad būna problemų su alkoholiu, bet alkoholio neatsisakoma: bandoma gerti silpnesnius gėrimus, kontroliuoti dozę, daryti pertraukas. Tokiu būdu bandoma sau įrodyti, kad situacija valdoma.

c) demonstratyvus pervertinimas – tai retas atvejis, kai alkoholikas demonstratyviai pareiškia, kad jis yra alkoholikas, bet jo liga tokia sunki, kad pasveikti neįmanoma. Tai būna susiję su blogos savijautos baime, dažniau – demonstratyvi priedanga, kad galėtų netrukdomas toliau gerti.

2. Egocentrizmas. Alkoholikai savo elgesiu primena išlepintus vaikus – jie elgiasi taip, tarsi jų interesai būtų svarbiausi už viską. Jie įsitikinę, kad puikiai valdo savo gyvenimą ir kad niekas neturi teisės trukdyti gyventi taip, kaip jie nori. Pagrindinis jų noras – vartoti alkoholį tada ir tiek, kiek ir kada jie nori. Alkoholikai neperneša jokių prieštaravimų ir yra nepakantūs menkiausiam psichologiniam diskomfortui. Psichologai tai vadina žema frustracine tolerancija. Visas problemas alkoholikai sprendžia butelio pagalba ir nesupranta tų, kurie nesielgia taip pat ir nepritaria tam.

3. Nenuoseklumas ir asmenybės susidvejinimas. Alkoholikas lengvai meluoja, žada ir pamiršta, išgėręs kuria didingus planus, o po kelių valandų pagirių būsenoje jau viską neigia ir jaučiasi menkysta. Alkoholiko savęs vertinimas priklauso nuo to, kada jis išgėrė. Apsvaigęs jis vienoks, pagiringas – visiškai kitoks. Toks nenuoseklumas veda į asmenybės susidvejinimą. Šių būsenų geriantysis nesuvokia ir nesuriša tarpusavyje, tačiau aplinkiniams tai akivaizdu.

4. Inertiškumas. Alkoholikai nesusimąstydami plaukia pasroviui paskui savo priklausomybę metų metais, diena iš sienos. Jie nedaro jokių išvadų, nors daugelio organizmas jau neperneša alkoholio, ir organizmas jau siunčia akivaizdžius signalus. Net jei pastebi, kad tarsi savaime, „atsiranda“ įvairios ligos, su savo priklausomybe to nesusieja ir gerti nenustoja. Dažniausiai guodžiasi žodžiais, kad „kai tik panorės, galės nustoti gerti“, bet taip ir lieka gyventi su šia iliuzija. Alkoholio vartojimo inertiškumas toks stiprus, kad nustoti gerti alkoholikui atrodo baisu – jis tiesiog neįsivaizduoja kitokio gyvenimo.

Verčiančios susimąstyti išvados, tiesa? Nepamirškime, kad jau sugriautas mitas, kad alkoholikai yra paskutinę alkoholizmo stadiją pasiekę žmonės. Alkoholikas yra alkoholį vartojantis žmogus, tai veiksmo įvardinimas. Problemos su alkoholiu sprendžiamos tik visišku alkoholio atsisakymu. Alkoholis suvienodina, atbukina ir sumenkina bet kokį žmogų.

(Pagal gydytojo narkologo V. A. Melnikovo darbus)

Viltė
www.ruvi.lt

Viltė · 2012-02-24 10:31:46

Šiandien - apie ritualus ir simbolius, kurių laikomės dažniausiai inertiškai. Tai svarbu suprasti, nes dažnai artimieji labai nori padėti savo brangiam žmogui, tačiau patys laikosi visų vadinamų alkoholinių ritualų ir tuo pačiu apsunkina alkoholiko sveikimą. Jei norime padėti žmogui, turime jį palaikyti rodydami blaivybės pavyzdį, kitaip pagalba beprasmiška. Taigi:

Apie ritualus ir simbolius

Daugelis mūsų esame girdėję apie tai, kad nustojusiam vartoti alkoholį žmogui lengviau pradėti blaivų gyvenimą, jei iš jo aplinkos pašalinti su alkoholiu susiję atributai – stikliukai, alkoholio buteliai, o šventės būtų rengiamos be alkoholio. Tam yra paaiškinimas: tam tikri daiktai ir ritualai ir su jais susijusios nuotaikos valdo žmogų ir provokuoja įprastiems veiksmams.

Šį ryšį pirmasis pastebėjo norvegų psichoterapeutas Hansas Olafas Fekjaeras (H. O. Fekiiaer). Jis daugelį metų dirbo su alkoholikais ir ieškojo priežasčių – kodėl žmonės vartoja alkoholį ir kodėl jie įsitikinę, kad tai malonu. Jis padarė išvadą, kad viena iš priežasčių yra simboliai ir ritualai, kurie mūsų gyvenime turi didžiulę reikšmę. Per simbolius galima sukelti tam tikras emocijas ir nuotaikas – jie pradeda veikti juos pamačius, o taip pat per kvapą ar skonį.

Simbolių ir ritualų mūsų gyvenime labai daug, be to, su jais susijusios asociacijos dažnai neturi nieko bendro su realybe. Simboliai ir ritualai sukuria tokią nuotaiką ir tokį požiūrį, kokį mums įskiepijo mūsų aplinka. Pavyzdžiui, daugeliui eglė asocijuojasi su Naujaisiais metais, nors objektyviai ji su tuo jokio ryšio neturi. Tą patį galima pasakyti ir apie šampaną. Arba degančios žvakės žiemos vakarą padaro jaukiu, o sekmadieniniai pietūs suteikia nekasdieninę atmosferą, ir taip toliau.

Taip ir alkoholis per simbolius ir ritualus mūsų pasąmonėje susiejamas su šventine nuotaika: nuo mažens mes matome šventes su alkoholiu. Jaudinantis pasiruošimas ir pakili nuotaika, kambario puošimas, stalo dengimas, valgių ruošimas, kepinių kvapai ir alkoholio buteliai ant šventinio stalo. Tokiu būdu sukuriami ryšiai ir savybės, kurie neturi nieko bendro su alkoholiu – jis susiejamas su švente, draugais ir bendravimu.

Žmonėms, kurie yra išugdyti tokiais ritualais ir simboliais, tai atrodo natūralu, teisinga ir logiška, nes malonu praleisti laiką su simboliu, kuris susietas su geru laiko praleidimu ir švente. Tokie psichologiniai poveikiai įsitvirtina per vaizdus, kvapus ir skonį. Niekaip kitaip, teigė H .O. Fekjaeras, negalima paaiškinti intoksikanto (alkoholio) pomėgio: jau vien pamačius alkoholio butelį, jis automatiškai susiejamas su pakilia nuotaika ir švente.

Dažniausia alkoholinių simbolių funkcija yra signalas, nulemiantis ribą tarp kasdienybės ir trokštamo poilsio. Jie tarsi apibrėžia situaciją: „tuoj aš atsipalaiduosiu ir gerai pailsėsiu“. Tai sąlygota ir tuo, kad alkoholis yra kliūtis bet kokiems naudingiems darbams. Pavyzdžiui, išgėręs alkoholio, žmogus priima sprendimą: „šiandien jau pabaigsiu darbą, noriu atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką“. Tarsi alkoholis patvirtintų, kad prasideda poilsis.

Dauguma vartoja alkoholį būtent dėl simbolinių tikslų: dėl šventinės nuotaikos, jaunimas – dėl noro atrodyti suaugusiu, dėl alkoholio susiejimo su malonumu ir atsipalaidavimu. Geriantis alkoholį žmogus tarsi simbolizuoja laisvumą, atsipalaidavimą, požiūrių platumą ir nepriklausomybę. Dėl tokio tampraus susiejimo su ritualais ir simboliais alkoholio vartotojai turi vieną bendrą bruožą – neigia alkoholio kenksmingumą ir žalojantį poveikį sveikatai. Taip yra todėl, kad tai, kas jiems atrodo gerai, yra susiję su daugybe išorinių „patvirtinimų“.

Žmonės yra socialios būtybės, todėl juos vienija bendra veikla. Tam tikrų ritualų atlikimas ir simbolių panaudojimas sukuria bendros veiklos ir bendrumo jausmą. Alkoholis šiuo atveju – tam tikro būrelio draugų simbolinės vertybės ir raktas į tam tikrą grupę ar kompaniją. Dažnai simboliai su snobišku turiniu, pvz., „geri“ alkoholiniai gėrimai, vartojami, norint atitikti tam tikrą „aukštuomenės“ ar „žvaigždžių“ gyvenimo stilių.

Kad suprastume, kaip stipriai veikia sukurti simboliai ir ritualai, pažiūrėkime į kitą sritį – nelegalius narkotikus. Kadangi visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į narkotikus, tai dauguma žmonių į juos žiūri neigiamai – kaip į savotišką blogio simbolį. Tuo tarpu į alkoholį, nors jis ir yra pripažintas narkotiku, bet yra legalus – dėl susiejimo su teigiamais ritualais ir simboliais – dauguma visuomenės žiūri kaip į teigiamą reiškinį.

Tokia realybė ir sunku tai paneigti. Todėl mitų apie intoksikantą (alkoholį) griovimą reikėtų pradėti nuo alkoholinių ritualų ir simbolių griovimo. H. O. Fekjaeras teigia, kad ir alkoholikai, ir blaivininkai nepakankamai vertina jų poveikį. Kol gyvuos alkoholiniai ritualai ir simboliai, tol pasipildys alkoholio garbintojų gretos.

Viltė
www.ruvi.lt

Viltė · 2012-03-12 11:07:55

Labas visiems . Dar vienas straipsnelis pamąstymui - liečia ir vartojančius alkoholį, ir giminaičius. Čia apie prieštaravimus - dažnai alkoholiko giminaičiai visaip bando paveikti alkoholiką, tačiau patys vartoja alkoholį. Tai gydytojo-psichiatro įžvalgos, kurios ne tik įdomios, bet ir logiškos.

Kodėl tikime melu (1 dalis)

Dažnai tenka išgirsti klausimus: „Ką daryti – vyras (sūnus, motina, tėvas, duktė) vartoja alkoholį, bet girtuokliu savęs nepripažįsta, o gydytis atsisako?“ Ką galima atsakyti susirūpinusiems giminaičiams?.. Iš tiesų – ką? Kaip būtų paprasta, jei alkoholizmas būtų viso labo tik liga, o alkoholikas – ligonis: davei tabletę, ir – o džiaugsme – žmogus gyvas, sveikas ir laimingas.

Tačiau alkoholikas ne ligonis, o alkoholizmas – ne liga. „Alkoholizmas – tai visų pirma psichologinė negalia“ (G. A. Šičko). Alkoholikas – tai psichologiškai kenčiantis žmogus, kurio kančia ne smegenų liga ar funkciniai kažkokių kūno struktūrų sutrikimai. Jo kančios priežastis – įsitikinimas, kad spiritą ir su juo pagamintus gėrimus galima gerti. Maža to, jis dar ir įsitikinęs, kad spiritiniai gėrimai turi teigiamų savybių ir alkoholio vartojimas yra neatsiejama žmonijos kultūros dalis.

O kas gi tuomet yra žmogus, kuris kenčia nuo kenčiančio alkoholiko? Pirmiausiai tai žmogus, tikintis tuo pačiu, nuo ko jis nori „išgydyti“ alkoholiką. Antra – jis ir pats nieko prieš sudalyvauti vienokiuose ar kitokiuose alkoholio vartojimo ritualuose. Skirtumas tarp šių dviejų žmonių ne tikėjimo objekte, o tik ritualinio veiksmo detalėse. Dažniausiai arši polemika įsiplieskia tik vienu alkoholinių dogmatų klausimu: „kiek reikia gerti alkoholio?“.

Tuo pačiu vieni stengiasi įpiršti kažkokią konstantą – saiką, kiti gi, kategoriškai atmesdami tokį klausimo pastatymą, pareiškia, kad kiekvienas „jaučia“ savo saiką. Visiškai akivaizdu, kad esminio skirtumo tarp besiginčijančių nėra, skirtumas tik kiekybinis. Štai iš čia ir šeimyniniai vaidai, nes namiškiai savo alkoholikui tiesiogiai sako: „Mes tikime, kad vartoti alkoholį reikia, bet tu, brangusis, nors ir tiki tuo pačiu, tačiau savo tikėjimu nesivadovauk, nes tau tai kenkia“.

Na, ar ne prieštaravimai? Ko gi nori tuomet giminaičiai? Jie nori savo tikėjimo brolį išgydyti, bet ar įmanoma išgydyti nuo tikėjimo? Kas apskritai yra „alkoholinis tikėjimas?“ Kaip ir bet koks kitas: tai tam tikrų idėjų, požiūrių ir įsitikinimų suma, kurią žmogus laiko teisinga. Iš esmės alkoholinio tikėjimo pagrindas yra įsitikinimas, kad alkoholis yra toks pat gėrimas, kaip ir pvz., vanduo.

O ką šiuo klausimu sako mokslininkai ir nevartojantys alkoholio žmonės? Jie sako: „Spiritas, tai yra, alkoholis yra besąlygiškai nuodas, turintis protoplazminį poveikį“. Kas iš jų teisus? Žinoma, mokslas, kuris remiasi ne nauda, ne kulinariniais-literatūriniais skoniais, bet faktais, kurie remiasi daugybinių eksperimentų ir stebėjimų rezultatų išvadomis.

Štai tik kelios išvados, kurias pateikė autoritetingi mokslininkai:

Neurologas V. M. Bechterevas: „Alkoholis yra narkotinė medžiaga“.

Fiziologas H. E. Vvedenskis: „Alkoholio poveikis organizmui prilygsta narkotinių medžiagų poveikiui ir tipinių nuodų poveikiui, tokiems kaip chloroformas, eteris, opijus ir pan.“

Higienistas F. F. Erismanas: „Alkoholis nėra maistinė medžiaga, jis net stipriai atskiestas žmogui yra pavojingas nuodas“.

Remdamiesi šių ir kitų mokslininkų išvadomis, mes galime užduoti dar vieną klausimą: „Ar iš tiesų spiritas yra gėrimas?“ Akademikas V. G. Ždanovas teigia: „Gėrimas yra tai, ką galima gerti, kuo galima maitintis ir maitinti organizmą“. Ar galima maitintis protoplazminiu nuodu?! Kiekvienam blaiviam žmogui, turinčiam sveiką nuovoką ir aiškų protą akivaizdu: spiritu maitintis negalima niekada, niekur ir jokia forma.

Todėl visus kitus tvirtinimus, teigiančius, kad alkoholį vartoti sveika, turime vadinti net ne melu, o kliedesiais – kokioje formoje jie bebūtų pateikiami: eilėraščių apie „taurius“ vynus, filmų su alkoholio propagavimu, raginimų gerti dėl sveikatos, pilti alkoholį „dėl skonio“ į kulinarinius patiekalus ir taip toliau.

Plačiau apie tai – antroje dalyje.

(Pagal psichiatro E. Batrakovo straipsnius)

Viltė
www.ruvi.lt

Viltė · 2012-03-13 11:21:00

Kodėl tikime melu (2 dalis)

„Nuodai yra nuodai, net ir suvynioti į blizgantį popierėlį“ – E. Fromas

Idėja gerti spiritą – akivaizdūs kliedesiai, o ginčytis su kliedesiais beprasmiška. Stebina tai, kad žmonės ne tik patiki šiais kliedesiais, bet ir vadovaujasi jais gyvenime. Medicinos psichiatrijos vadovas (M., „Medicina“, 1983, 1t, 29 psl.) rašo: „Idėja skaitoma kliedesiu tuomet, kai ji neatitinka realybės, iškreiptai ją atspindi, ir, užvaldžiusi sąmonę, pasidaro (nežiūrint į akivaizdžius prieštaravimus su tikrove) nepasiekiama ištaisymui. Tokių idėjų visuma vadinama kliedesiu“.

Nepritariantiems alkoholio vartojimo idėjai yra visiškai akivaizdu, kad ši idėja atitinka kliedesių apibrėžimą. Be to, šia idėja yra užkrėsta dauguma žmonių, todėl galime tai vadinti masiniu kliedesiu. Pabrėžiama, kad tam, kad tikėtume šiuo alkoholiniu kliedesiu, nereikia būti silpnapročiu. Atvirkščiai – kliedesių kūrimui žmonės panaudoja visas savo kūrybines pajėgas.

Vartojančiam alkoholį tai neatrodo kliedesiais, nes jis įsitikinęs, kad alkoholis yra gėrimas, todėl nieko blogo tame nemato. Blaivaus ir aiškaus proto žmogus šiuos alkoholinius skysčius mato tokiais, kokie jie yra – kaip nuodingas ir pavojingas medžiagas. Todėl nuodingoms medžiagoms nėra taikomos sąvokos „saikingai“ ar „kultūringai“ nuodytis: nuodas yra nuodas.

Kai teisingai sudedami akcentai ir viskas vadinama savo vardais, tuomet daugeliui pasidaro akivaizdūs kliedesiai, kuriais tiki didžioji dauguma žmonių. Tačiau kaip nutinka, kad žmonės tuo patiki? Kodėl tikima, kad jei valstybė prekiauja alkoholiu, tai kiekvieno šventa pareiga pirkti šiuos nuodus ir jais nuodytis? Tai dėl socialinio poveikio: tai, ką daro dauguma, atrodo teisinga. Alkoholinis programavimas – tai savotiškas pasaulėžiūros modelis, tai lyg greitai plintanti infekcija.

Ar galima prieš tokį programavimą atsilaikyti? Žinoma, galima, tereikia melą pakeisti tiesa. Jei norime padėti alkoholį vartojančiam žmogui išbristi iš alkoholizmo liūno, turime padėti jam pakeisti informacijos reikšmę, kurią jis gavo anksčiau ir per kurios prizmę jis žiūri į dabartį. Yra žinoma, kad net tikinčiam melu žmogui būna sąmonės prašviesėjimai, ir jis pradeda abejoti tuo, kas akivaizdžiai neatitinka realybės, pvz., jausdamas pagirias, žmogus dažnai suabejoja alkoholio „teigiamomis“ savybėmis.

Jei žmogus sugeba ilgiau išlaikyti distanciją nuo dirgiklių – šiuo atveju alkoholio ir išgertuvių – tuomet jis labai greitai pradeda pakankamai kritiškai vertinti savo ydingą elgesį ir to elgesio priežastį – melą, kuriuo jis įtikėjo ir visai neseniai vadovavosi savo gyvenime bei gynė. Ir, atvirkščiai, jei žmogus yra savo melagingų įsitikinumų įtakoje – šventė, išgertuvės, savaitgalio šventimas – tuomet dominuojančio, nors ir klaidingo įsitikinimo likvidavimas yra neįmanomas.

Išvados iš to paprastos:

1) Alkoholį vartojantis žmogus – ne tik klystantis žmogus, bet ir giliai tikintis „geromis“ alkoholio savybėmis ir būtinybe vykdyti alkoholinį ritualą.

2) Praktiškai padėti jam galima tik tuomet, kai vartojantis alkoholį yra atskirtas nuo melagingų įsitikinimų šaltinio (išgertuvės, alkoholis), kitaip tai panašės į skalbinių gręžimą vandenyje.

3) Išorinė pagalba gali būti tame, kad pajungus sveikai mąstančią alkoholiko asmenybės dalį, sustiprinti tikrąją alkoholio vartojimo idėjos matymą – kaip svetimą jam, įskiepytą autoagresijos stereotipą.

4) Pakeisti melagingus akcentus ir reikšmes į tiesą apie alkoholį, kuri net būnant šalia kliedesio šaltinių, padėtų išlikti nešališku ir blaiviai mąstančiu.

Vaduokimės iš melo. Nežaiskime dvejopų žaidimų: jei matome, kad alkoholis ardo artimo žmogaus sveikatą ir gyvenimą, pirmiausia tapkime jam blaivybės pavyzdžiu – tik tuomet galėsime jį motyvuoti blaivybei. Alkoholio vartojimo idealogija yra kliedesių rūšis, kurią jau baigia išsklaidyti šiuolaikinis mokslas. Būkite progresyvūs žmonės, vadovaukitės tiesa savo gyvenime ir padėkite pamatyti tiesą savo artimiesiems.

(Pagal psichiatro E. Batrakovo straipsnius.)

Viltė
www.ruvi.lt

Bimcius · 2012-03-13 11:31:33

Vilte, čia iš ruvi.lt kopijuoji po gabalėlį, ar iš kito šaltinio?

Viltė · 2012-03-13 12:32:39

Čia mano rašyti arba versti tekstai. Taip sutapo, kad šią savaitę juos publikavau ir savo tinklapyje . Prieš keletą metų savanoriškai darbavausi kolegos Sauliaus tinklapyje "Blaivi Tauta", todėl buvo proga pasigilinti į šią temą giliau. To tinklapio jau nėra, o darbas atliktas nemažas, todėl talpinu straipsnius savo tinklapyje.

Tas tinklapis ir pastūmėjo alkoholizmo tema pasidomėti giliau, todėl mokslinės informacijos - medicininės, psichologinės ir sociologinės perskaičiau labai daug. Nors tuo metu jau nevartojau alkoholio, tačiau po tokio atlikto savarankiško darbo abejonių neliko..

Tiesiog žmonės daug ko nežino ir remiasi visuomenėje sklandančiais mitais apie alkoholį. Kadaise ir aš jais tikėjau .. O medikai jau prieš šimtmetį įrodė, kad alkoholis yra narkotinė medžiaga. Bėda tame, kad iš žmonių silpnybių ir priklausomybių daromas pelnas. Bet čia jau kitas klausimas.

Medicininių tekstų nekuriu, visuomet patikrinu informaciją per kelis šaltinius. Kai darau vertimus, rašau tik tai, ką tikrai galiu išversti - medicininiai terminai dažnai sunkiai išverčiami. Stengiuosi aiškiai perteikti sudėtingus dalykus ir labai džiaugiuosi, jei tai padeda žmonėms pamatyti tiesą.

Viltė · 2012-03-13 13:02:17

P. S. Tinklapis ruvi.lt yra mano kuriamas tinklapis , o čia mielai sutikau dalyvauti pakviesta Audronio.

Bimcius · 2012-03-14 08:11:10

Viltė rašė:
Medicininių tekstų nekuriu, visuomet patikrinu informaciją per kelis šaltinius. Kai darau vertimus, rašau tik tai, ką tikrai galiu išversti - medicininiai terminai dažnai sunkiai išverčiami. Stengiuosi aiškiai perteikti sudėtingus dalykus ir labai džiaugiuosi, jei tai padeda žmonėms pamatyti tiesą.

ačiū už atsakymą, tikiuosi, nesupykai dėl klausimo. viena iš mano blaivios veiklos krypčių - biocheminių, medicininių tekstų vertimas iš/į anglų kalbą (gerai moku ir rusų kalbą). mielai prisidėčiau prie puslapio turinio tobulinimo .

Audronis · 2012-03-14 08:25:58

Bimcius rašė:
mielai prisidėčiau prie puslapio turinio tobulinimo .

ruvi.lt siūlaisi padėti ar ir forumui pagelbėtum?

Bimcius · 2012-03-14 08:33:30

Audronis rašė:
Bimcius rašė:
mielai prisidėčiau prie puslapio turinio tobulinimo .
ruvi.lt siūlaisi padėti ar ir forumui pagelbėtum?

ir taip, ir kitaip

Viltė · 2012-03-14 08:51:36

Labas rytas

Bimciau, tikrai turėsiu omenyje - ačiū! Vertimus darau tik tuomet, kai esu įsitikinusi, kad išversiu teisingai, tikrinu-pertikrinu.. Jei yra pastabų dėl to - su dėkingumu išklausau.

Kai pradedi kurti tinklapį, tai norom-nenorom tenka mokytis iš naujo ir gramatikos, ir gimtosios kalbos, nors gali pasirodyti (kai pradedi), kad žinių pakanka.. Esu gavusi pastabų, už kurias tikrai dėkinga, net įsigijau gramatikos vadovėlį, įvairių žodynų..

Dėkui! Gražios dienos visiems!

Audronis · 2012-03-15 14:52:58

Psichologo patarimai. Vyras nuolat geria...

Psichologė Vaida Platkevičiūtė
www.delfi.lt

Mano situacija tokia. Susipažinome su vyru Rusijoje, jis atvažiavo pirkti žaliavos. Padėjau jam sukurti verslą ir padėjau visuose reikaluose. Susituokėme ir aš išvažiavau iš namų kartu su vyru į svetimą šalį. Ne paslaptis, kad rusės nebuvo labai laukiamos Lietuvoje. Vyro šeima mane priėmė šiltai. Už tai esu jiems labai dėkinga. Išmokau lietuvių kalbą. Jam buvo malonu.

Gimė vaikai, dukra, po dvejų metų sūnus. Gyvename gerai. Turime kur gyventi, ką valgyti. Dar turime mamas ir vaikus, kuriems reikia ir meilės, ir šilumos. Bet turime didelę nelaimę - mano vyras geria. Pradžioje gerdavo 1-2 dienas, po to kelis mėnesius ramu... O dabar mėnesį geria, mėnesį ne. Per pirmą mėnesį kankina mane psichologiškai, įrodinėdamas, kad aš esu šitame gyvenime nulis. Verčia visą kaltę man. Darosi nervuotas ir agresyvus. Vaikai nervuojasi. Per tą mėnesį sūnus išsiblaškęs. Dukra su juo nekalba. Kitą mėnesį įtampa nepraeina. Jis pradeda įrodinėti savo rūpestį ir meilę. Bandžiau išeiti. Radau butą, išgyvenome jame mėnesį ir grįžome namo. Pažadai...

Dabar abu nemokame šypsotis, nebemokame bendrauti. Baisu. Suprantu, kad Ufoj turėjau gerą darbą, ten liko visa mano šeima. Išvažiavau su žmogum, kuris tapo svarbiausiu žmogumi mano gyvenime. Ir dabar nieko... Nei darbo, nei tėvų, nei žmogaus... Bet aš turiu išgyventi dėl vaikų, turiu išmokyti sūnų gerbti moterį, savo vaikų motiną. Turiu paaiškinti dukrai, kad meilė yra nuostabiausias jausmas, stebuklas...

Atsiprašau už klaidas. Tiesiog neturiu su kuo pasikalbėti, o visko laikyti savyje nebegaliu. Marina

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Priklausomybė nuo alkoholio - bene viena sunkiausiai sprendžiamų problemų, su kuriomis susiduria šeimoje gyvenantys asmenys. Autorės beviltiškumas ir noras išlieti susikaupusias nuoskaudas, gyvenant su alkoholį vartojančiu sutuoktiniu, labai suprantamas ir sveikintinas. Iš klausimo nėra aišku, ko jums labiau norisi: pasijusti suprastai ar atrasti problemos sprendimą ar bent jau ką nors, kas padėtų išgyventi, o gal būt ir pakeisti esamą situaciją šeimoje.

Neblogai suprasdama, kaip jaučiasi alkoholikų žmonos (ne vienerius metu esu dirbusi šioje srityje) ir kaip sunku joms ryžtis pereiti nuo vyro gyvenimo prie savojo, vis dėlto drįsiu plačiau aprašyti šios problemos ypatumus bei pateikti keletą žingsnių, kuriuos reikėtų žengti, keičiant nepaprastai sudėtingą priklausomybės klausimą. Ir, žinoma, kaip ir daugelio problemų atveju, norimas sprendimas yra tik jūsų ir niekieno kito rankose.

Plačiau aprašydama alkoholizmo problematiką šeimoje, remsiuosi šios srities tyrinėtoju psichoterapijos atstovu Eriku Bernu. Mums rūpimą fenomeną jis aprašo kaip psichologinį žaidimą, pavadinimu “Alkoholikas”. Pagrindinis šio žaidimo veikėjas yra nuo alkoholio priklausomas asmuo, šiuo atveju vyras. Kiti šeimos nariai taip pat atlieka atitinkamus vaidmenis, kurie, kaip bebūtų keista, palaiko vyro priklausomybę bei teikia konkrečią naudą ir jiems patiems. Kad geriantis vyras galėtų išlaikyti savo vaidmenį, jam reikalingas palaikymas, kurį dažniausiai ir suteikia kitų vaidmenų atlikėjai, o ypatingai žmona.

Dažniausiai ji atlieka keletą vaidmenų. Vienas iš pagrindinių yra Persekiotojos vaidmuo. Ji paprastai bara Alkoholiką dėl jo išgėrinėjimų, auklėja, pyksta, veja iš namų ar pati iš jų išeina. Kita sutuoktinės užimama pozicija yra Gelbėtoja. Šis vaidmuo pasireiškia tuo, jog moteris bando visokiais būdais padėti vyrui atsikratyti jo bėdos. Tai pasireiškia skatinimu mesti gėrimą, įsitraukti į gydymą, gydytojų paieška, mokėjimu už įvairius pagalbos būdus ir panašiai.

Dar vienas vaidmuo, kurį atlieka žmona, yra Palaikytoja. Tokią poziciją užimanti moteris rūpinasi girtu sutuoktiniu, padeda jam atsigulti, rūpinasi juo kitą dieną, sutvarko jo sukeltą netvarką, rūpinasi jo skolomis, kartais pati duoda pinigų alkoholiui.

Skaitant formalius vaidmenų aprašymus, gali kilti natūralus noras priešintis ir sakyti, jog taip nėra arba yra, bet ar gali būti kitaip. Tai yra suprantama, tačiau būtent tokios pozicijos, kurios atneša naudą ir Alkoholikui, ir kitiems vaidmenų atlikėjams, palaiko alkoholizmo problemą šeimoje. Kad būtų aiškiau, aprašysiu, kokią naudą gauna kiekvienas iš apibūdintų personažų.

Alkoholikas. Gėrimas jam neretai leidžia pasislėpti nuo neišsipildžiusių lūkesčių, menko savęs vertinimo, nerealizuotų idėjų ir norų suteikiamo skausmo. Neretai tokie žmonės ieško kaltų dėl savo nesėkmių, o tam jiems ir reikalingi Persekiotojai, kurių elgesys jiems tampa pasiteisinimu tolesniems išgėrinėjimams. Kai tuo tarpu tikrieji grimzdimo į alkoholį motyvai yra gėda, savigrauža ir panašiai.

Persekiotoja taip pat gauna naudą iš tokio savo vaidmens atlikimo. Buvimas su alkoholiku vyru neretai leidžia pateisinti savo nesėkmes jo elgesiu. Kaip dažnai girdime tokias frazes kaip: “Jis sugriovė mano gyvenimą”. Kita vertus, tokios moterys turi kam pademonstruoti savo galią, valdžią ir teisumą.

Gelbėtoja ir palaikytoja. Šie vaidmenys leidžia parodyti savo gailestingumą ir neprarasti ryšio su nuo alkoholio priklausomu asmeniu. Ypatingai gelbėtoja tikisi, kad būtent ji, jos jausmai padės sutuoktiniui atsikratyti problemos ir jis, jausdamas dėkingumą ir jos pastangas, pasinaudos ištiesta pagalbai ranka.

Taigi situacija yra tokia, kad nagrinėjant alkoholio problemą šeimoje susiduriame ne tik su vyro priklausomybe nuo svaiginančių gėrimų, bet ir su žmonos priklausomybe nuo sutuoktinio, kuri, nežinodama kaip kitaip elgtis ir siekdama kiek įmanoma padėti artimam žmogui, tik dar labiau pagilina esamą problemą.

Taigi pagrindinis problemos sprendimas būtų bandymas išeiti iš turimų vaidmenų ir taip neleisti kitiems atlikti savųjų (ypatingai Alkoholikui), nutraukiant šeimoje žaidžiamą žaidimą. Išeitis iš susiklosčiusios situacijos nelengva, daugeliui atrodo neteisinga ir per sudėtinga, visgi ji yra.

Dar prieš pateikiant sprendimo galimybes, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tokių santykių nutraukimas visgi nėra geriausia išeitis nei vienam, nei kitam sutuoktiniui. Neatradę kitokios pozicijos, tiek vyras, tiek žmona ir toliau ieškos partnerių, kurie padėtų išpildyti Alkoholiko ar Gelbėtojos vaidmenis. Tai paaiškina, kodėl kai kurios moterys kelis kartus iš eilės išteka už nuo alkoholio priklausomų vyrų.

Kaip ir daugelio sudėtingų problemų, efektyviausias sprendimas būtų visos šeimos apsilankymas pas profesionalų psichologą ar psichoterapeutą. Deja, ypatingai šiuo atveju tai beveik neįmanoma. Tad kitas sprendimo būdas yra keisti atmosferą namuose ir tai geriausia pradėti nuo savo elgesio, požiūrio ir reagavimo būdo keitimo.

1. Svarbu liautis kovoti ir susitaikyti su vyro alkoholizmu. Tai nereiškia nuleisti rankų. Šį pirmą žingsnį atlikti labai sunku, nes iki paskutinio norisi tikėti, jog galime kaip nors pakeisti situaciją ir padėti vyrui atsikratyti jo problemos. Neretai žmona įsivaizduoja, kad be jos įsikišimo ir auklėjimo sutuoktinis visiškai prapuls, o ją užgrauš sąžinė, jei atsisakys jam padėti. Jei neatsisakysite Gelbėtojos vaidmens, jūsų vyras tuo labiau neišsiskirs su gelbėjamojo postu. Kaip jau minėjau, susitaikyti su vyro problema - tai nereiškia pasiduoti. Tai vadinasi pradėti gyventi harmonijoje su kitu aplinkiniu pasauliu ir savimi.

2. Pradėkite gyventi savo gyvenimą. Dažniausiai alkoholikų žmonos didžiąją laiko dalį praleidžia galvodamos apie savo vyrą: ar jis grįš blaivus, ar ne, kaip jis elgsis, kaip jam padėti, ką jam pasakyti, kai grįš, kaip jam įkalti į galvą, kad jis griauna savo ir jūsų gyvenimą ir panašiai. Net kai vyro nėra namuose, moteris persismelkusi mintimis apie jį.

Pabandykite išsilaisvinti iš šio rato. Nereikėtų viso savo gyvenimo paaukoti vienai problemai. Susiraskite jums malonią veiklą, pomėgius, žmones, kuriuos apleidote dėl vyro priklausomybės. Nesirūpinkite vyro skolomis, leiskite jam pačiam grąžinti skolas, mokėti baudas, parsigauti namo. Jei vyras parodys norą gydytis, tai tegu pats susiranda kur ir už ką tai daryti, tik tokiu atveju galima tikėtis, kad gydymas duos naudos.

3. Pabandykite paanalizuoti savo elgesį. Tai dar vienas nelengvas žingsnis, kuris neretai verčia grįžti prie savigraužos ir noro kaltinti sutuoktinį dėl savo nenusisekusio gyvenimo. Tai, jog vyras geria, yra šeimos problema, vadinasi, jūs kaip žmona irgi turite įtakos tam. Suvokimas, jog prisidėjote prie vyro priklausomybės, pirmiausia gali sukelti pasipriešinimą, norą kaltinti save. Šią žinią galima panaudoti efektyviau, suvokiant, jog įvardinta jūsų vieta šioje problemoje ir jos keitimas gali padėti išspręsti susidariusią situaciją.

Viena iš priežasčių, dėl kurių neretai vyrai pradeda vartoti alkoholį, tai stiprios moterys šalia. Per didelis moters valdingumas atima iš vyro atsakomybes šeimoje, trukdo jam jaustis šeimos galva ir svarbiu asmeniu. Visi vyrai, net ir patys silpniausi, nori globoti ir rūpintis savo moterimi ir šeima. Norėdama išsaugoti savo šeimą, moteris turėtų tapti kiek mažiau valdinga, parodyti savo silpnumą, sudaryti sąlygas, kad kitas galėtų jumis pasirūpinti. Taigi suvokimas, kas jus sujungė su šiuo žmogumi, kas paskatino pasirinkti šį, o ne kitą žmogų, padėtų geriau suvokti, koks yra jūsų indėlis į dabartinius santykius ir kokie jūsų asmeniniai pokyčiai padėtų keistis ir jūsų vyrui.

Norint toliau spręsti alkoholizmo problemą, reikėtų pakeisti savo požiūrį ir elgesį:

- Vyras - ne vaikas, o jūs nesate jo mama. Leiskite jam pačiam spręsti savo problemą pagal jo tempą ir jo galimybes.

- Suteikite jam atsakomybes namuose, už kurias būtų atsakingas tik jis vienas.

- Anksčiau daugelį šeimos sunkumų sprendėte jūs, pasistenkite į viską žiūrėti kiek lengvabūdiškiau.

- Jūsų pagrindinis rūpestis nuo šiol turėtų būti ne tai, koks vyras grįš namo: blaivus ar ne, o tai, kaip praleisti laiką, kad jaustumėtės rami ir kiek įmanoma atsipalaidavusi.

- Leiskite sau daryti tai, apie ką svajojote, bet dėl vyro problemos neleidote sau to padaryti.

- Iki šiol jūs bijojote netikėtų vyro sprendimų ir elgesio, nuo šiol jūs pati “stebinkite” jį netikėtais veiksmais.

- Nustatykite šeimoje taisykles, kurios galiotų visiems ir nebūtų išlygų vyrui. Pvz., vakarienė aštuntą valandą, kas pavėluoja, gaminasi pats, savo rūbus visi susitvarko patys, nesutvarkyti rūbai atsiduria vonioje, bet nėra skalbiami ir panašiai.

- Neduokite jam pinigų, kol jis negrąžins jums skolų.

- Neretai vyrai geria dėl negebėjimo savęs realizuoti. Galite aptarti šią temą, taip parodydama, kad žvelgiate į jį ne tik kaip į alkoholiką, bet kaip į galimybes turintį žmogų.

- Pabandykite išbandyti trijų savaičių eksperimentą. Pirmą savaitę stenkitės nieko nekaltinti, tame tarpe ir vyro, antrą – nieko nekritikuoti, trečią – nesmerkti. Taip pamažu išmoksite priimti vyrą tokį, koks jis yra. Tai leis atsipalaiduoti jums, o jūsų vyras pasijus labiau gerbiamas.

- Stenkitės nekaltinti, o daugiau kalbėti apie tai, kaip jaučiatės, kai jis geria. Ne “Tu visada grįžti girtas” ar “Tu niekada nepasikeisi”, o “Aš jaučiuosi pažeminta, kai tu geri ir kaltini mus, dėl to man kyla pyktis”.

- Geriau neprašyti nustoti gerti, o priminti, jog jis pasižymi puikiais sugebėjimai, kai yra blaivus. Sugebėjimus svarbu įvardinti.

- Jei dar išgyvenate švelnius jausmus vyro atžvilgiu, pasistenkite parodyti juos.

- Nelaikykite jausmų savyje. Geriausia su kuo nors apie tai pakalbėti ar išlieti savo nusivylimą, neapykantą sąsiuvinyje.

- Neprovokuokite vyro gėrimo eidama kartu ten, kur bus vartojamas alkoholis, laikydama jį namuose.

Taigi toks ilgas, struktūrizuotas atsakymas, kuriuo labiau norėjau parodyti, kad išeitis yra. Ji yra be galo sunki ir reikalaujanti daug jėgų. Tačiau viskas yra jūsų rankose.

Nereikėtų savo gyvenimo pačiai savo valia atiduoti kitam žmogui ir dar dėl to jį kaltinti. Labai suprantu jūsų nuoširdų norą turėti šeimą ir padėti geriančiam artimam žmogui. Tačiau žmonės dažniausiai pradeda ką nors keisti, kai realiai išgyvena savo netinkamo elgesio pasekmes. Daugiau dėmesio skirdama sau ir savo gyvenimui, padėsite ir vaikams. Jie ne tik išmoks jūsų norimas pamokas, bet ir pamatys, kaip reikia elgtis tikrai sunkiose situacijose.

Labai skatinčiau įsitraukti į AlAnon grupes, kurios yra skirtos alkoholikų artimiesiems. Jose gausite daugiau ir konkretesnių atsakymų bei nesijausite vieniša su savo sunkumais (kontaktus galite gauti dar kartą parašiusi į redakciją).

Sėkmės Jums ir tvirtybės keičiant savo gyvenimą. Vaida

Regina · 2012-03-16 13:27:23

- Neduokite jam pinigų, kol jis negrąžins jums skolų.

Sutinku 100%. Deja... Mano geriantis brolis dažnai prigalvoja visokių istorijų, kodėl jam būtinai reikia pinigų ir prašo mamos "paskolinti", netgi prikuria istorijų, kaip tuos pinigus atiduos. Deja, nė karto taip ir negražino. Tiesa, dabar jau mama mažiau patikli ir dažnai įtaria, kad viskas baigsis kaip visada, tačiau brolio "talentas" taip pat tobulėja, o mamos savo vaikus myli - "Na, kaip neduosi, juk taip gražiai prašo ir taip labai reikia... O gal tikrai reikia? Paskui būsiu kalta, kad nedaviau..."

- Suteikite jam atsakomybes namuose, už kurias būtų atsakingas tik jis vienas.

Atsakomybė irgi tęsiasi iki tol, kol neužgeria, o tada jau jam viskas vienodai, nes žino, kad jo pareigas (kurių turi labai mažai) puola vykdyti mama.

Viltė · 2012-03-16 15:55:06

Labas, Regina, pritarsiu jums, kad visi surinkti patarimai ir straipsniai - teoriniai, jie remiasi tipiniais alkoholio sukeliamais pokyčiais. Ir aš kai rinkau informaciją, pagalvojau, kad ir žmonės visi skirtingi, ir jų ryšiai su artimaisiais skirtingi, todėl tai tik teorija (kurią, žinoma, vis vien naudinga žinoti).

Man neteko tiesiogiai susidurti su stipriai geriančiais, bet mačiau jų daug iš šalies, iš draugų gyvenimo. Nėra taip paprasta su jais sutarti ar kažkaip paveikti, nes jiems pirmoje vietoje, ką jie besakytų - yra alkoholis.

O artimieji, ypač mamos, gaili tų savo nelaimingų vaikų, tiki jais, myli juos.. Aš supratau, kad vienintelis patikimas būdas - atsiriboti nuo jų. Bet.. juk ne visada tai įmanoma - na, kaip atsiribosi nuo vaiko ar nuo vyro, su kuriuo gyveni bendrame bute arba jo bute, jei neturi kur išeiti? Arba kaip išsižadėsi brolio ar sesers? Ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti žmogui, kuris to asmeniškai nepatyrė.

Bet tokie patarimai kartais naudingi alkoholiko artimiesiems, nes jiems patiems dažnai reikia pagalbos dėl nuolat patiriamos įtampos. Kartais jie net kaltina save dėl geriančio giminaičio.. Kol pats alkoholikas nenorės, niekas jam nepadės, galima tik nesudaryti sąlygų jam girtuokliauti namuose.. bet gi išeis, susiras kur - jie tokie kryptingi, kai nori išgerti.

Todėl tikrai ne viskas išsprendžiama taip lengvai tokiose situacijose, viskas labai asmeniška. O iš daugelio patarimų gal gi kažką galės žmogus sau pritaikyti, nes jų gyvenimas tikrai kartais nepakeliamas - teko bendrauti su stipriai geriančio vyruko mama: kol neatsiskyrė nuo sūnaus, tol gyveno lyg košmare. Dabar jis atvažiuoja tik pinigų "pasiskolinti", bet tai jau mažesnė bėda, nei gyvenimas kartu..

Regina · 2012-03-16 18:53:11

Labas, Vilte, sutinku, kad mamai būtų geriausia atsiriboti nuo geriančių vaikų, buvo galimybė išeiti jai gyventi atskirai, bet ji nenori, nes "kaip gi jie gyvens be jos? Kas už elektrą sumokės, ką jie valgys, o ir menko turtelio gaila palikti, nes pragers..."

Taip iš šono žiūrint, matau ir jos daug klaidų dabar bei anksčiau, daug ką jos vietoje daryčiau kitaip... bet pakeisti nieko negaliu. Džiaugiuosi, kad forume randu daug patarimų alkoholikų artimiesiems, parinkusi atspausdinsiu, kad mama galėtų paskaityti, nors mes ta tema kalbėjomės tikrai daug.

Viltė · 2012-03-18 12:24:10

Regina, labas . Tokie forumai tikrai labai reikalingi, nes bendraminčių diskusijos ne tik padeda atgauti pusiausvyrą, nuramina, bet ir kartais padeda rasti išeitį iš sunkios situacijos. O gyvenimas su girtuokliaujančiais artimais žmonėmis tikrai nelengvas išbandymas, nes žmogus dalyvauja tame, ko jis pats nedaro, bet jis turi reaguoti į artimojo daromus veiksmus, kurie dažnai būna neadekvatūs..

Pakeisti šiuo atveju galima tik savo reakcijas ir veiksmus. Kartais dėl tų pakeistų reakcijų keičiasi ir girtuokliaujančio elgesys. Bet kokiu atveju - tai sunki patirtis, o artimųjų elgesio efektyvumas priklauso ne tik nuo jų pačių reakcijų ir veiksmų, bet ir nuo girtuokliaujančio priklausomybės lygio (stadijos). Labai sunku apskritai susitarti su žmogumi, kurio sąmonė yra pastoviai apdujusi.

Aš pagalvojau - kaip gerai, kad jūsų mama turi jūsų pagalbą ir palaikymą.. Jai tai pirmiausiai vaikas, o tik paskui jau jo visos problemos, todėl mamos į viską žiūri kiek kitaip: todėl, kad jų meilė besąlygiška, o nelaimingo vaiko dar labiau gailimasi..

Audronis · 2012-04-02 11:04:37

Kai šeimą „vienija“ alkoholis

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

Kasdienis gėrimas. Triukšmingos išgertuvės iki paryčių. Laiptinėje „smigęs“ sutuoktinis ir gėda dėl jo elgesio. Pridergtas butas. Tuščia piniginė. Muštynės. Ir taip - metų metus. Kodėl alkoholikų šeimose skyrybos – retas svečias? Moteris padejuoja, kad vyras girtauja, pagrasina jam, ir gyvena toliau, nė nemanydama skirtis.

Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Daivos Balčiūnienės, alkoholikų šeimą visada sudaro savotiška personažų pora: „priklausomas“ (dažniau vyras) ir „ko-priklausomas“ (dažniau moteris). Priklausomas priklauso nuo alkoholio, ko-priklausomas – nuo priklausomo. Toks simbiotinis ryšys sukuria užburta ratą – vienas geria, kitas kenčia ir „gelbsti“. Tačiau kentėdamas ko-priklausomasis jaučiasi reikalingas, stiprus, pasąmoninga jo gyvenimo prasmė – būti šalia žmogaus, kuriam jo nuolat reikia, nuolankiai kentėti, „tikėti“ priklausomojo pažadais, kad nebegers ir atleisti, kai šie pažadai bus laužomi.

Anot psichologės, jei priklausomas nuo alkoholio sutuoktinis iš tiesų vieną dieną mestų gerti, labai tikėtina, kad jo santuoka su ko-priklausomu partneriu tiesiog subyrėtų! Kodėl? Nes jų santykiai netektų įprastinės prasmės, o ieškoti naujų bendravimo formų reikia pastangų.

Psichologai teigia, kad polinkį į priklausomąjį ar ko-priklausomąjį ryšį nusižiūrime dar vaikystėje. Ir nebūtinai tai reiškia, kad gerti, ar kentėti nuo kitos priklausomybė turi mūsų tėvai. Gali būti, kad linkę į įvairias priklausomybes buvo, pavyzdžiui, seneliai, ir nors tėvų šeimoje alkoholio išvengta, bendravimo modelis – nuolankumas, poreikis kentėti, būti „gelbėtoju“ ar „auka“ ir panašiai, įsitvirtina vaikų pasąmonėje. Priklausomas ir ko-priklausomas negali vienas be kito. Abu jie iš savo būsenos, patys to nesuvokdami, gauna emocinį pasitenkinimą. „Gelbėtojo“ vaidmens atlikėjas ar atlikėja, kaip taisyklė, būna linkęs pasiaukoti žmogus. Deja, jo pasiaukojimo medalis turi ir antrą pusę – praradęs žmogų, kuriuo rūpinosi, jis praranda savo paties vertę ir pasijunta niekam nereikalingu, neturinčiu kuo užsiimti, beprasmiu.

Vaikų, įnikusių į narkotikus, tėvams psichologai dažnai pataria leisti atžalai nusiristi iki dugno. Drastiška priemonė, nes tėvai nuogąstauja dėl vaiko gyvybės. Panašus procesas vyksta alkoholikų šeimose. Dažnai išgyvenama gėda – dėl savęs, dėl vaikų, dėl savo pasirinkimo, su kuo gyventi... Deja, šie išgyvenimai verčia slėpti problemą, dangstyti alkoholiką, traukti jį iš to „dugno“ ir... nieko nekeisti.

Alkoholikų šeima byrėtų ne tik tuo atveju, jei priklausomasis nebegertų. Kokie nors ko-priklausomo veiksmai taip pat priartintų skyrybas, todėl jo pasąmonė dažnai kužda nieko nedaryti. Alkoholis tarsi suvienija šeimą, ji susiburia, spręsdama šią problemą. Be to, metę gerti, alkoholikai dažnai išgyvena nuotaikų svyravimus, tampa pikti, grubūs, ir santykiams pasikeitus artimieji gali imti manyti, kad tam tikra prasme buvo geriau, kai žmogus gėrė.

Priklausomo ir ko-priklausomo partnerių šeimoje būna kelios bėdos. Viena – alkoholis (ar kokia kita priklausomybė). Kita – pasirinkimas. Turiu galvoje pasirinkimą, kaip ir su kuo gyventi. Psichologai teigia, kad vienintelis kelias iš šio užburto rato – įsisąmoninimas: ką aš darau su savo gyvenimu.

Banaliausias pavyzdys, kai tekėdama mergina galvoja, kad jos meilė išgydys mylimąjį nuo gėrimo. Ne, neišgydys, tai reikia žinoti. Jei jau ištekėjo už geriančiojo, pabandė atsikratyti priklausomybės ir nepavyko - laikas sąmoningam sprendimui. Reikia atsakyti sau į klausimą: ar aš sutinku taip gyventi, ar kažką darau. Ką galiu padaryti? Pirmiausia, pasak D. Balčiūnienės, verta kreiptis į paramos grupes. Kitų patirtis leis suvokti savo padėtį, įmanomas išeitis, galų gale – pasidalinti išgyvenimais.

karnisovas · 2013-05-30 19:42:27

Labai labai geri straipsniai, ačiū šimtą kartų autoriui! Tikrai panaudosiu ne vieną kartą!

Artaz · 2013-10-30 10:51:57

http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_ … d=63107894

Pasiklydes · 2014-06-12 06:12:14

Artaz rašė:
Ne visai tiesa šitas. Stipriai geriantis priešinasi blaivybei dėl to, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio. Jam alkoholis – gyvenimo prasmė ir tikslas. Ir nors alkoholis jau seniai jam neša vien nesėkmes, jo pasąmonėje stipriai užsifiksavo būsena iš ankstesnių laikų, kai alkoholis atnešdavo jam iliuzinį džiaugsmą

Nei prasmė nei tikslas, tik šiokia tokia priemone atitrūkti nuo realybes. Toliau. Iliuzinis "džiaugsmas", kas čia per kategorija?.. Ar labai tikiu kad vedamas to džiaugsmo kad turesime po Nauju Eura tikiu kad niekas nebrangs, bet net idiotui aisku kad pabrangimas bus dar litais ir iki TO. O tada tik debiliška konvertacija. Taip ir čia. Visas gyvenimas iš esmės fikcija, KLAUSIMAS kiek iš to tu sugebi pagauti prikolo

Blaivus	25m.	8mėn.	0d.
Nerūkau	16m.	8mėn.	12d.

Blaivus	25m.	8mėn.	0d.
Nerūkau	16m.	8mėn.	12d.

Blaivus	25m.	8mėn.	0d.
Nerūkau	16m.	8mėn.	12d.

Blaivus	10m.	0mėn.	8d.
Nerūkau	10m.	0mėn.	1d.

Būk blaivus!

Reklama

#1 2012-02-22 09:27:44

Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

2012-02-22 09:27:44

#2 2012-02-22 09:31:02

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#3 2012-02-22 09:34:15

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#4 2012-02-23 08:57:55

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#5 2012-02-24 10:31:46

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#6 2012-03-12 11:07:55

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#7 2012-03-13 11:21:00

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#8 2012-03-13 11:31:33

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#9 2012-03-13 12:32:39

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#10 2012-03-13 13:02:17

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#11 2012-03-14 08:11:10

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

Viltė rašė:

#12 2012-03-14 08:25:58

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

Bimcius rašė:

#13 2012-03-14 08:33:30

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

Audronis rašė:

Bimcius rašė:

#14 2012-03-14 08:51:36

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#15 2012-03-15 14:52:58

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#16 2012-03-16 13:27:23

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#17 2012-03-16 15:55:06

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#18 2012-03-16 18:53:11

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#19 2012-03-18 12:24:10

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#20 2012-04-02 11:04:37

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#21 2013-05-30 19:42:27

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#22 2013-10-30 10:51:57

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

#23 2014-06-12 06:12:14

Re: Alkoholiko artimiesiems. Straipsniai

Artaz rašė:

Forumo apačia