Būk blaivus!

Troja rašė:

Veronika, nebedaug liko jau tos šilumos - vasara baigiasi

Šiluma kaulų nelaužo. Troja, čia karštis Aš jo nepernešu. Vienu metu taip pradėjo kratyt vidinis drebulys, kaip po savaitės gėrimo. Būna man taip... Tada greičiau į dušą ir gyvenu
Greičiau kur į pievas iš betoninės/asfaltinės kaitros

Jaučiuosi šūdinai šį rytą. Vėl nesinori gyvent

Egle rašė:

laikykis, nusimuilyk  išsimaudyt Balcijon Bebreli..vistiek sau šefas ,iš ryto geriausia..tikriausiai gyvenime streso kiekis per didelis, kūnas reaguoja.L. bloga?

Ačiū, kad atsiliepei. Nuvykau darban, iškart geriau pasidarė. Bet kai lieku vienas su savimi, tai kažkas baisaus. Bet negi taip bėgsiu nuo savęs visą gyvenimą, kažkas čia ne taip.
Tarp kitko, nei šiemet nei pernai nebuvau įlindęs į jūrą. Su amžiumi kažkaip blėsta jausmai viskam. O streso turiu pakankamai, visi turbūt jo turi. Manasis labiau susijęs su išgyvenimu versle, nes kaip ant mielių auganti konkurencija ir vis įvairėjantys klientų poreikiai teka labai dinamiška tėkme. Tenka verstis per galvą, kad prisitaikyti ir išlikti.

frustracija tokia, kad aaa, reik muzikos ant vatų ausinėse..
paskambino šefas iš kito darbo, ruošiasi sezonui, vėl komanda komplektuoja, kad dalyvaučiau jie turi padaryti dideles išlygas, mano šefo valdžia nenori tų išlygų daryt, tad šefas tarp dviejų ugnių, o aš nesakau griežto ne, sakau jei didžioji valdžia sutinka su mano sąlygom sezonui, tad ok, grįžtu..šefas kviečia su komanda neoficialiai alaus rytoj..aaa..kaip nekenčiu skirtis dėl biurakratizmo, ligų..aaa..dar vienas praradimas dėl sveikatos..nekenčiu skirtis mylimais vyrais  ir darbais kuriems tinku..
kas belieka, tik galvot kad nėra praradimų be atradimų, net kūną kažkada prarasiu.. žinau bet nieko panašaus nejaučiu, gryna frustracija
Glastonbury 2015 - Jessie Ware (Full Set)
https://www.youtube.com/watch?v=wbv6lLzmCDI

tiek daug prieš tai žodžių, kad pasakyt -aš pykstu! kad atrodo jog žiebti puodeliuką į baltas patalpų sienas būtų visai ne prabanga...skaudu pralaimėt..sunkiai dirbu dėl bet kokio gyvenime stabilumo..

Egle rašė:

tiek daug prieš tai žodžių, kad pasakyt -aš pykstu! kad atrodo jog žiebti puodeliuką į baltas patalpų sienas būtų visai ne prabanga...skaudu pralaimėt..sunkiai dirbu dėl bet kokio gyvenime stabilumo..

Eglaite, švystelk expresso puodelį į baltas sienas... mintyse

jo taip ir padarykim mergaitės

Viktorija rašė:

Bebras rašė:

Jaučiuosi šūdinai šį rytą. Vėl nesinori gyvent

Kažką panašaus galėčiau pasakyti kas rytą jau kokius 3 mėnesius. Man vasara senai klaikiausias metas. Kadaise teko kreiptis dėl depresijos į medikus. Kiek pamenu, kreipdavausi arba pavasario pabaigoje, arba vasaros pradžioje. Negaliu pakęsti intensyvios šviesos pusę paros, negaliu eiti miegoti ir keltis su gaidžiais, nes tik naktį ir atsigaunu. Negaliu galvoti blaiviai, produktyviai dirbti (ilsėtis irgi negaliu). imetu nuorodą, nors jei mane šiuo gyvenimo tarpsniu kas taip pakonsultuotų, aš už save neatsakau:mad:
http://www.alfa.lt/straipsnis/49844823/ … aslyja?p=2

Esi pirmas mano sutiktas žmogus, kuriam vasara klaikiausias metas. Man irgi. Vasara ir pavasaris. Kažkada psichoterapinėje grupėje apie tai užsiminiau, tai beveik durnium išvadino ir pasiūlė užsimauti ant galvos nesakysiu ką. Tai kur tada kreiptis. Aš neįkertu kodėl visi be išimties turi mėgti tą vasarą. Man ruduo ir žiema patys nuostabiausi metų laikai, per kuriuos mano merdėjanti siela vis dar išskleidžia po mažą žiedelį. Pasirašau po kiekvienu tavo žodžiu. Mėgstu tamsą, naktinėjimus. Darbo produktyvumas irgi nukenčia nes vasarą pastoviai troškina ir upeliais bėga "kumarnas prakaitas" Tai labai keista, nes jau praėjo trys blaivios savaitės, bet kasdien labai gausiai prakaituoju kažkokiu šlykščiu, abstinenciniu, gličiu ir kažkokia rūgštimi ar klijais trenkiančiu prakaitu. O gal sergu kažkuom. Kelią nerimą tas prakaitas. Rūbai įsigeria ir susmirsta per valandą. Nu sory už detalumą. Perskaičiau tą nuorodą ir nustebau, kad beveik viską darau tą ką ten patarinėja. Ir keliuosi anksti vienodu laiku, ir fiziškai perdien neblogai pajudu. Ir mitybą aptvarkiau, o už tai esu dėkingas Trojai vien tuom, kad savo entuziazmu mane įkvėpė. Pakeičiau mitybą savaip be jokių drastiškumų, viso labo tik pakoregavau suvalgomus kiekius ir kai ką išėmiau iš raciono. Efektas yra - atsilaisvino daugiau energijos ko aš principo ir norėjau. Tai dėl ko po velnių gyvent nesinori? Aš maždaug nutuokiu dėl ko, bet tai visai kita tema ir ji plati. Pasakysiu tik tiek, kad visai negaliu būti sociume. Jei kada vėl ateis ta diena x kai reiks į jį eiti - stosis išgyvenimo klausimas. Tą prasme mirti ar gyventi. Kol turiu galimybę dirbti sau, tol turiu galimybę neiti į sociumą. Tol gyvenu.

Artaz rašė:

Bebre, neskubėk ir pakentėk - šiame reikale greit nesidaro. Ir prakaitai - laiko klausimas. Beje per juos ir išeidinėja didžioji dalis (prakaitas 2-as, po plaučių, per ką alkoholis išeina) nuodų, tad, nors tai sukelia diskomfortą, bet tai sveikatai  gerai. Laikykis seni, po vasaros visada ateina ruduo (mano irgi gražiausias metų laikas).

Nu va dar vienas žmogus, kuris mėgsta rudenį. O aš jau galvojau, kad vienas esu toks „trenktas“ Ne pirmą kart blaivėju po ilgų gėrimų, bet tas keistas prakaito kvapas tai pirmą kartą pasitaikė – sunku jį apibūdinti, panašus į rūgšties, klijų ar lako kvapą. Ir niekaip nepraeina. Čia gali būti kokios nors ligos požymis, vienok pas daktarus fizinę sveikatą tikrinausi beveik prieš penkmetį. Reiktų kada nulėkt profilaktiškai.
Šiandien ankščiau baigiau darbus tai negaliu sau vietos rast...

Veronika rašė:

Bebre, ir aš kvaištu nuo auksinio rudens Ir laukiu jo kaip stebuklo. Krisiu į krūvą įvairiaspalvių lapų ir gersiu rudeniškos brandžios žemės kvapą. Uj, smagumėlis laukia

Nu va, vis daugiau "rudeninukų" lenda iš pogrindžio Super!

Bebriukas nusišypsojo, o dabar vėl grįžta prie rimtesnių dalykų. Tarp kitko aš pakankamai pozityvas, bet forume nesu linkęs kalbėti chi chi - cha cha tipo temomis. Čia išsikalbu apie tai, kas mane slegia. Šiandien vėl apniko beviltiška savijauta mat eilinį kartą susipykau su saviške. Iš tikro net nebūčiau su ja susidėjęs jei ne ta vienatvė, kuri man kaip prakeiksmas. Dabar matau tie santykiai griūna, ko turbūt ir reikėjo tikėtis kai du žmonės nemyli vienas kito, o gyvena iš kažkokio išskaičiavimo, kuris tarp kitko nebūtinai yra materialinis. Labai bijau likti vienas, nes tada žaibiškai išaugtų tikimybė visiškai nusigerti ir per trumpą laiką degraduoti. Kita vertus tokie nedarnūs tarpusavio santykiai kur nėra nei meilės nei pagarbos turbūt irgi niekur neveda. Žodžiu, tikra frustracija, psichologų keiksmažodžiais šnekant. Abi išeitys yra blogos, tiek vienatvė tiek tolimesnis santykių tempimas. O kur aš dėsiuos vienas, kam aš toks reikalingas pluoštą psichikos sutrikimų turintis alkoholikas. Kuriai normaliai moteriai toks reikalingas? Nė vienai. Šeimos kūrimas tampa kažkokia nepasiekiama svajone ar prabanga. O jau kažkaip ir noras bunda, bet turbūt ne su dabartine antrąja puse.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-u … d=68716184   
O mane vakar vakare tiksliau naktį sumėtė straipsnis , ką tas veikėjas nori tuo pasakyt. Suprantu čia su alkoholiu nieko nesusėja, bet jei tokies būtume kaip šis tai manau apie sveikima nė minties . Kai sutinki žmogų žiūrintį iš aukšto į kita arba save labai jau besikeliantį tai kažkaip nesinori su juo nieko bendro turėt. Gal klystu , na bet jei žmogui ir tai tų smegenėlių nėr , o dar jas su alkoholiu pražudai dvidešimt metų atpyles tai ne kas. pvz. aš dalyvaudamas kažkokiam renginį negaunu to materialaus atlygio kad galėčiau iš jo gyvent, bet gaunu tą vidinį pasitenkinima , na nemoku tai išreikšti raštu , toks straipsnis mane užmuša. Kai gėriau tokias pat nesąmones dariau kvailas buvau (taip vadino) , negeriu vis tiek kvailas ir dar priedo kad negeri tai durnas. Mieste tai gal taip nesijaučia , bet kaime tai ryškiai. Tai manau visas savo kaltes ir pačio daromas nesąmones kartais norisi suverst ant kito, tai kaip kai gerdavau tai namie aiškindavau "na žiūrėk , aš geriu , bet manes niekas nemato , gatvėmis nesivalkioju,paskui mergas nelakstau, o kad namie , tai baika". Ta baika ir smogė , tas saves išteisinimas pakėlimas virš kitų , koks aš galingas ir koks mandras. O iš tikro koks durnas.