Būk blaivus!

Egle rašė:

bet spėju, kad nepagalvojai apie iškvėpinimą.

Nea, nepgalvojau...

pergyvenau dėl streso ir bac, užsikalbėjus stresiškai telefonu, atsidūriau prie santuokų rūmų, ten toks parkas užu jų, jame užklupo liūtis kiaura, aš po milžinu klevu oplia ir net negalėjau patikėt, kaip ant manęs vos vos vienas kitas lašas , o aplink masoninė  liūtis iš niekur...nežinojau ką daryt, parkelis toks nelabai, nė vieno žmogaus..apsikabinau klevą ir nusiraminau..pakeliu akis o ten akmenų didelių aplink..per kūną šiurpuliai nuėjo, supratau kad esu savo sakralinėj erdvėj tarp protėvių , toliau nerašysiu, bet netikėtom aplinkybėm aplinkybės atėjo pas mane...
štai ten takeliu, gaila kad nesimato, tie akmenys...kas jie? man rodos lygtais ten žydų kapinės...reiks paieškot.
https://www.google.lt/maps/@54.684809,2 … 312!8i6656
aij, biškį nugrybavau
reikėjo lengvo, pažiūrėsim ar lengvas ir ką papasakos, ko nepasakė filmas
Cheryl Strayed
Laukinė

Veronika rašė:

Nauja knyga, Alenka Rebula "Moteriškumo paslaptys. Mylėti save."
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 … 8.facebook
Manau, mums, moterims, tai aktualu

Iš knygos, sekmadieniui... Gal kuri ras šiose eilėse viltį...

Palaimintos moterys

Palaimintos moterys,
mokančios vaikščioti lyg laumės,
žemė ima alsuoti
po jų šventomis pėdomis.

Palaimintos moterys,
mokančios nujaust pavojų,
pranykti tamsoje
ir pasislėpt nuo priešo.

Palaimintos moterys,
gyvenančios javų lauke
ir pjaunančios giedras mintis
žmonių širdis pasotinančiai
duonai užmaišyti.

Palaimintos moterys,
mokančios išskleist sparnus;
ore pasklidus nuodams,
jos nuskrenda į pietus,
kad saugiai pagimdytų.

Palaimintos moterys,
rankose laikančios ąsočius,
ligi kelių įbridusios
į pirmykščius šaltinius,
stovi jos po tyrais kriokliais
ir semia nemarumą.

Gydančiais balsais dainuoja,
bebaimės sūpuoja gyvastį
švelniose savo įsčiose,
apvalios
it šilti abrikosai
nutvieksti vasaros žaros.

Palaimintos moterys,
žinančios stebuklingą mostą,
kuriuo nugena
slogius sapnus.

Palaimintos moterys,
besileidžiančios į kunkuliuojančias bedugnes
ieškoti savo sielos
ir grįžtančios apdegusiais sijonais,
apsvilusiais plaukais;
su kūdikiais glėbyje
jos žengia ugnikalnio šlaitu
žiedadulkėm nusėta pašlaite,
nešinos žinia
apie išgelbėtą pasaulį.

Palaimintos moterys,
kurios nemiršta,
o tik dingsta
lyg duona nuo stalo.
Staiga jos pritrūksta,
bet alkanas
neliko nei vienas.

Gėris...

Egle rašė:

Veronika rašė:

Palaimintos moterys
<..>..................(pildyti ir pildyti )

Dar radau vieną gerą citatą. Jeigu nuo admino per ausį negausiu, tai perrašysiu

ech dienoraštyje nepakomentuosi..o kodėl teršt..? gal papuošt..vis tiek nėra labai aktyvi tema

Puošiam
Moterų likimas dažnai svyruoja tarp dviejų polių: būti gera it duona, niekada netarti "deja" ir kaip kankinei sudegti arba tapti beatodairiškai, susidoroti su bet kokia užuojautos apraiška, piktnaudžiauti artimųjų meile. Plintant nesulaikomai moterų emancipacijai, darosi itin svarbu pamąstyti apie tai, ką reiškia kilnus agresyvumas. O gal išties gyvenime negalime įsitvirtinti tauriai ir garbingai? Taikos kultūra niekada neužgims, jeigu moterys jos nesukurs ir neįgyvendins visų pirma savyje. (A. Rebula "Moteriškumo paslaptys")

Egle rašė:

ar skaitėt -
Bėgančios su vilkais
WOMEN WHO RUN WITH THE WOLVES
Clarissa Pinkola Estes

aš ją skaičiau prieš kokius keturis metus, blaivybės pradžioj, atsiverčiu vakar pasiskaitinėt taip bilen kur ir oi mama, taigi čia aruodai...kaip dabar tiko, kokia praktiška, anuomet buvau per daug nusilpus tokiai knygai..galvoju dabar ar šitą storą knygą  kimšt į mažą kuprinę savaitgaliui, jei ką tai visad yra traukinių stotį bagažo saugykla padėsiu, gerai kad neoficialiai priminei Veronika..

Autorę (A. Rebulą) įkvėpė Clarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“.

Bėgančias su vilkais turiu, buvau pradėjus skaityti gal prieš ketverius metus... Turbūt dar nebuvau šiai knygai subrendus. Ar subrendau dabar? Patikrinsim kai baigsim Moteriškumo paslaptis .

Prie savo nelaimės esame prisirišusios kur kas stipriau, nei mums atrodo. Jeigu norime, kad ji atsitrauktų, turime neišleisti iš akių, nes ji atkakliai kovos už savo gyvybę, kelsis iš vienos vietos į kitą, keis pavidalą ir lengvai nepasiduos. Bet pirmiausia, galingą smūgį kirs per krizes, kurios yra geriausia proga jai pasireikšti.
Kai ryžtingai imamės saviugdos, paprastai netrunka išryškėti pirmieji rezultatai, nes stengiamės elgtis su savimi kaip su mylima būtybe ir sąmoningai vengiame sau itin pavojingų situacijų. Tad susidaro įspūdis, kad viskas rutuliojasi sparčiai, ir mes apsidžiaugiame savo įgyta galia. Bet smegenys jau dairosi būdo, kaip čia viską grąžinus į senas vėžes. Jeigu šito nepavyksta pasiekti įprastu keliu, nes rūpindamosi savimi esame budrios ir sąmoningos, jos pradeda grįžimo procesą aplinkkeliais, apsiginklavusios mažų žingsnelių taktika. Puikiai žinoma, kaip šis mechanizmas veikia turint priklausomybę nuo alkoholio ar kokią kitą. Smegenys šnekina mus nebesilaikyti naujų, pozitivių taisyklių, nes puikiai jaučiamės. Kai pažeidžiame taisykles pirmą kartą, neįvyksta nieko ypatingo, mes vis dar jaučiamės nuostabiai. Įvykį įvertiname kaip nekenksmingą ir manome, kad jis įrodo mūsų naujai įgytą galią ir nepriklausomumą. Bet kaip tik todėl, kad pažeidimus laikome nereikšmingais, skiriame jiems vis daugiau vietos. Pažeidimai daromi vis dažniau ir trunka ilgiau, nes esame naivios optimistės ir nereaguojame ryžtingai gindamosi. Vyksta kažkas panašaus kaip kūne, kai imuninė sistema nesuklūsta, nes neatpažįsta pavojingo viruso. O prabėgus savaitėms ar mėnesiams, mus ištinka krizė, mat sena vidinė jausena pasireiškia visu savo gražumu. Ūmai suvokiame, kad aplinkkeliais atsidūrėme kaip tik ten, kur niekada nebenorėjome daugiau grįžti: į seną savęs ir pasaulio pajautimą, kur vėl esame nusivylusios ir tūžtančios ant savęs.

A. Rebula "Moteriškumo paslaptys"

tikrai nebloga ištrauka. Gal vertėtų ir knygą paskaityti.

Marijus rašė:

<...>
O ką? Jei jau ezoterinių knygynų produkciją reklamuojam, horoskopus, Visatos padiktuotas dietas ir pan., tai labai nepakenktų šitą persiskaityt.

iš ties Marijau,ačiū kad papostinai šitą postą, įvairovė tik į gera, truputėlį laukiau šios progos ir nerimavau. Tikrai kartais kalbam iš pakankamai radikalių ir skirtingų tikėjimo sistemų. Ir viskas ties to ir sukasi. Aš tikrai prisipažinsiu, tikrai skausmingai išgyvenčiau jei kažkas iš mano pačių artimiausių žmonių pasinertų į kriksčionybę. Man po šiai dienai tai yra nesunkiai pažeidžiama vieta, tad turiu įdėti pastangų..Juolab kad laikas nesisuka atgal, tėvai sensta, mano nerimas karts nuo karto dėl jų tikėjimo sistemos pasirinkimo iššoka, bet kartu užsidega tokia mintis, kad aš kitų upės neužtvenksiu, vistiek žmogaus siela nueis ten kur ji nori eiti, ne aš..ir visos tos tikėjimo sistemos atlieka kažkokią specifinę paskirtį ir kaip ir jų reikia (dar vis sunku pripažinti garsiai , ištarti kad reikia:) ) ...man asmeniškai viena iš fainiausių dabar temų

Mariau, mes tikrai esam ne tapačiose pažiūrų sistemose....viskas ok
pažiūrų aš asmeniškai negaliu atskirti nuo savo dalyvavimo forme, gali būti kad ir apie dalyvavimą forume turim  skirtingą nuomonę..Ką daryti? sugyvenkim prašau..