Būk blaivus!

Bebras rašė:

Labas vakaras, esu Bebras, alkoholikas. Šiuo metu - geriantis alkoholikas. Buvo toks labai trumputis laikotarpis kai buvau negeriantis alkoholikas. Kaip bus toliau matysim. Pora žodžių apie save - esu neturintis draugų pagiežingas cinikas, pasakau garsiai tai, ką kiti nutyli. Mano žodžiai gali užgauti, todėl nepriimkit jų už gryną pinigą. Bet čia tik kiautas, giliai viduje esu jautruolis. To kiauto iki šiol niekas nepramušė, net aš pats nesugebėjau, todėl kartais pagalvoju, kad gal jau ir tas mano vidus supuvo. Tikiuosi, kad nesupuvo. Bet netgi toks bjaurus žmogelis kaip aš, karts nuo karto bent minimaliai nori pabendrauti su savo likimo broliais ir seserimis. Deja, dažnai tas bendravimas nesiklijuoja. Nu bet ne šventieji puodus lipdo, gyveni žmogus ir mokaisi. Tai tiek pradžiai

Sveikas prisijungęs pas mus, Bebre,

Na, reik tikėtis, kad tas bendravimas susiklijuos kaip nors. Bent jau man labai įdomu skaityti, ką rašo žmogus gerdamas. Visada skaitau Pasiklydusio postus. Gal būsiu nepopuliari, bet nesmerkiu nei, kad geria žmogus, nei, kad rašo išgėręs. Manau, kad nemaloniausia geriančio žmogaus postus skaityti yra tiems, kuriems yra išlikęs stiprokas noras įkalti, bet jie save daugiau ar mažiau per jėgą tramdo. Suprantama, kad jiems kyla daugiau pagundų, kai kažkas vasarą rašo apie šaltą, putojantį alų ar apšerkšnijusią degtinytę Mano noras išgerti yra labai giliai visiems laikams palaidotas, todėl geriančiųjų postus skaitau be jokių skausmų ir nostalgijų, o tik su dideliu susidomėjimu. Bet tikrai neskatinu gerti. Skatinu mesti, nes jei gerti būtų geriau, nei negerti, tai pati ir toliau būčiau lakusi
Rašyk, Bebre, kaip tau sekasi, kas "ant dūšios", ir kas tave slegia

Bebras rašė:

Troja rašė:

<...>Mano noras išgerti yra labai giliai visiems laikams palaidotas, todėl geriančiųjų postus skaitau be jokių skausmų ir nostalgijų, o tik su dideliu susidomėjimu. <...>

Va čia tai man antgamtinė mistika. Kas tokio žmogui turi atsitikti, kad noras išgerti būtų visiems laikams palaidotas, ir ne šiaip pakastas po rudeninių lapų krūvele, o pakastas labai giliai Juokas juokais, bet niekad nesu buvęs tokioje būsenoje, kad nesinorėtų išgerti. Man visada norisi išgerti. Čia pas mane buvo toks poilsio nuo alko laikotarpis kai per pusantrų metų prisigėriau gal tik kokius du - tris kartus. Tai per tą poilsio laikotarpį apie nieką kitą negalvojau kaip tik išgerti. Kaip ten sakei, tramdžiau save per jėgą. Tramdyk netramdęs, vistiek atėjo diena kai prisiliurlinau. Tai, chebra nežinau ką jūs ten darot, kad jums gert nesinori, mažu su paraleliniais pasauliais ryšius palaikot

Jokių paralelinių pasaulių ir jokios poezijos, o tik proza, Bebre Viskas yra labai žemiška ir paprasta, bet, deja, niekas pabandyti nenori, nes, matyt, niekas nenori atsikratyti priklausomybės. Arba bent iki minimumo sumažinti norą išgerti

Bebras rašė:

Na..i, atsiprašant, man tokia blaivybė? O dabar įp.su stipraus alaus taip vyriškai normaliai ir funkcionuoju kaip baltas žmogus - ir darbus nudirbu, ir pašnekėt su manim galima, normalus kaip ir visi. Nu neslėpsiu, tai trunka vos kelias valandas kol neužmiegu prisigėręs. Bet per tas kelias valandas nuveikiu daugiau nei būdamas toj sušiktoj blaivybėj per visą dieną. Čia yra psichikos ligos simptomai, man stacionare nustatė minimum 5 psichines diagnozes, bet nesiplėsiu labai. Apie tai esu daug prirašęs "paraleliniam" forume, manau puikiai suprantat kokiame. Taip, kad džiaukitės jei jums užteko tik mesti gerti, įtikėti Dievą, sugraužti trauklapio lapą, laikytis veganizmo, lankyti jogą ar daryti dar kokią nors nesąmonę po kurios daugelis problemų išsisprendė. Ne visi vienodi, deja!

Aš netikiu dievais. Netikiu net savimi. Pvz. 1 litras 7,5 laipsnio alaus man visai "neina į smegenis". Kaip giros bučiau išgėrua. Ir nesidžiaugiu tuo. Kaip tik pasiutimas ima, kad negaliu pigiai prasisukt. Bet. Viduj taip sušiktai jaučiuosi... NENORIU BŪTI ALKOHOLIKE!!!
Tu nori, Bebre???

Bebras rašė:

<<<O kodėl aš turėčiau norėti tos priklausomybės atsikratyti? Ok, buvau ne taip jau senai tos priklausomybės atsikratęs pusantrų metų. Per tą laikotarpį nebuvo iš manęs žmogaus, nei su artimaisiais bendravau, nei ką nors nuveikdavau. Miegodavau po 15 val. (čia be jokių medikamentų), valgydavau už du ir prie kompo sėdėdavau, spjaudydavau - gaudydavau.  Va ir visa suknista blaivybė. Čia ne blaivybė, čia sakyčiau paskutiniosios laukimas.>>>

Čia lygiai tokios pat „pagirios“ tik jau „sausas“ (sekantis) etapas ir šios pagirios trunka pakankamai ilgai. Nustojus gerti po kurio laiko atsiranda kažkas panašaus į apatiją ar diskomfortą. Norint gyventi visavertį gyvenimą be alkoholio, vien tik negerti neužtenka. Reikia savyje rasti valios ir jėgų gyventi kitaip - reikia keistis. Jeigu nesikeiti, tiesiog gali pavirsti į negeriantį liurbį...

P.S Turiu pripažinti, kad  priversti save keistis yra velniškai sunku.... bet labai lengva padaryti išvadą: „Na..i, atsiprašant, man tokia blaivybė?“

Bebras rašė:

Panos, panelės ar ponios, o gal ir ponai, nežinau kaip čia į jus kreiptis. Nu turbūt kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Čia gavosi savotiškas „miskonsepšinas“ Nenoriu aš būti nei alkoholiku, nei kokiu kitu lioliku. Sakykim pats alkoholis pasirinko mane, nes jau nuo keleto pirmų pagėrimų kaip įtraukė taip ir nebepaleidžia "en" metų. Nenoriu gert. Deja, šiuo metu jaučiuosi totaliai beviltiškai. Gal net susitaikiau su tuo, kad mesti nepavyksta. Jei pavyks tai vėl ten kokiems keliems mėnesiukams. Tai kartais pagalvoju, nafig čia save nuolat graužti, kodėl neįkalus su džiaugsmu, tebūnie dirbtinu ir patetišku. Čia daug kalbat apie keitimąsi, tik nesuprantu ką konkrečiai turite omeny. Aš irgi tipo afigienai keičiausi, atgulėjau minesotoj, varinėjau po aa susirinkimus, po palaikymo grupes, psichologus, psichoterapijas, meldžiausi, po bažnyčias vaikščiojau. O jau su artimaisiais koks karo stovis būdavo, kiek ašarų išlieta, kiek barnių, riksmų tas mano keitimasis atnešė, pirmas blaivybės pusmetis buvo pragaras. Ir kur visa tai nuvedė – ten pat prie bonkės. Kokiais būdais jūs keičiatės, gal aš ko nežinau?
P.S. Apie verslą – šiame forume apie jokį verslą nebuvau užsiminęs, bet tiek to – užskaitom. Verslas – labai gražus žodis, iškart kyla asociacijos su vilomis, jachtomis, visureigiais. O aš tik paprastas smulkusis, vos galą su galu suduriu. Lietuvių kalboje nėra atitikmens, bet užtai yra angliškas terminas „self employed“. Tai va aš ir būsiu tokio tipo veikėjas. Nors paskutiniu metu labiau tiktų „self drinking“

baik tu čia-nežudyk vilties kitiems

Bebras rašė:

Nida rašė:

baik tu čia-nežudyk vilties kitiems

Teisingai, ką aš čia apie savo tą neviltį. Susitaikysiu su ta neviltim ir patylėsiu. O gal būtent tai ir buvo mano paskutinė viltis - išsikalbėti šitam forume. Tiek to...

Netylėk, netylėk, Bebre. Niekas tavęs čia tikrai netildo, gal ką nors kažkiek ne taip supratai. Tavo postus skaityti labai įdomu

Ir aš siūlau Bebrui - netylėk. Įdomu skaityti, apgalvoti tavo mintis.
Matyt pradėjus negerti kiekvienam kitaip klostosi tas gyvenimas. Kai gerdavau, atrodė kad geriu iš vienišumo. Bet dabar kai vis bandau negerti, tai pastebėjau, kad netgi dar labiau pasidariau vieniša, nes mažiau bendrauju su geriančiom draugėm. Bet man net gi pradėjo patikti tas vienišumas. Ir aš kaip tik ramesnė pasidariau. O kodėl tau pirmas blaivybės pusmetis buvo pragaras?

Pasiklydes rašė:

Tara rašė:

Norint gyventi visavertį gyvenimą be alkoholio, vien tik negerti neužtenka. Reikia savyje rasti valios ir jėgų gyventi kitaip - reikia keistis. Jeigu nesikeiti, tiesiog gali pavirsti į negeriantį liurbį..

Pagaliau priartėjome prie kažko iš trikrųjų esminio ir svarbaus... Ai tik pora klausimėliu, o kas jau su ta asmenybe taip jau smarkiai NEGERAI, kad viska būtina keisti???  Susidaro ispūdis kad išgerinėjant kažkas jau taip žiauriai blogai ir su charakteriu ir su laisvalaikiu ir mityba ir visa kuom, kad metus gert būtinai super reikia pasikeitimų... Aš viduje to nejaučiu anei kiek... Ar jau tikrai jau viskas taip išsiderinę ir "išpuvę"????  Manau NEVISADA. Ir NEVISIEMS. dar daugiau keistis galima ir paliekant alkoholi tam tikrais atvejais... kai kurie taip ir nugyvena ta gyvenimėli savo kaip "negeriantys liurbiai"...... Aš tada paklausčiau ar tai TO VERTA??? Ar geriau nugyventi kiek ten skirta audringai linksmai su bokalu alaus ar ten amžinuose pasikeitimu ieškojimuose ir blaiviai??? Aš manau kad nei ten keistis ar baisu ar sunku, tiesiog kodėl AŠ turiu viena diena jau nebebūti AŠ?? Nes senasis AŠ kažkodėl tarsi "bankrutavęs"... Viskas Basta, Finita la Comedia???  Šito niekaip negaliu isikirsti nors užmušk..

Pokyčių reikia dėl to, kad metus gerti, atsiranda alkoholiu nebeužpildytos skylės laike, kurias reikia kažkuo užkaišioti, nes kitaip iš nuobodulio vėl griebiamasi butelio. Todėl keičiasi laisvalaikis. Mityba, jei ji pilnavertė, kam ją keisti? Man būdavo, kad kai kišenėje likdavo kokie 10 litų, o atlyginimas dar už kelių dienų, tie pinigai išeidavo alkoholiui, o valgydavau tai, kas būdavo užsilikę – dažniausiai bulves ir makaronus su kečupu. Super mityba, ar ne? Bet juk yra, kas taip valgo ir negerdami ir nemato poreikio nieko keisti. Toliau, nemanau, kad geriantiems su charakteriu ar asmenybe kažkas blogai. Bet kai alkoholis nebeslopina emocijų, nebegesina įtampos ar priešingai, nebesuteikia kaifo linksmintis, tai kažkaip reikia su tuo susitvarkyti, nes kitaip pavirsti nelaimingu liurbiu arba užgeri. Manau, kad tada natūraliai ateina kai kurie asmenybės pokyčiai, bet tai nereiškia, kad AŠ nebesu AŠ. Tiesiog geresnė manęs versija Ar verta kiekvienas sau turi atsakyti. Man asmeniškai verta, nes kai prisimenu paskutinį užgėrimą, tai nebuvo nei audringa, nei linksma. Kaip, beje, ir per daugelį ankstesnių užgėrimų.

Manau, kad visada reikia būti būtent savimi, būti net gi šiek tiek mažesniu AŠ nei iš tiesų esu, su šiokiu tokiu rezervu. Mano supratimu alkoholis veikia ir kaip dopingas ir kaip antidepresantas. Išgėręs alkoholio žmogus APSIMETA kitu žmogumi, tiksliau apsimeta žmogumi kokiu norėtų būti, na kaip sportininkas naudodamas dopingą apsimeta stipresniu, nors iš tiesų toks nėra. Išgėręs žmogus tampa drąsesnis, sumanesnis, linksmesnis, mažiau suvaržytas, komunikabilesnis, daug žinantis nors būdamas blaivas yra pats tikriausias liurbis, išgėręs jis liurbiu nesijaučia, visi kompleksai stebūklingai išgaruoja. Dar lengviau yra apsimesti girtose iliuzijose ar svavjonėse, nes čia „galimybės“ praktiškai neribotos. Koks gali būti bendravimas blaivaus ir girto – jeigu nenori susipykti girtam turi pritarti, nes puikiai supranti kad girtas žmogus neadekvatus realiai aplinkai. Lygiai taip pat gyvendamas blaiviai žmogus apsimeta „didesniu / stipresniu“ nei iš tiesų yra. Apsimetinėjimas labai „išsunkia“ dvasiškai ir fiziškai, nes krūvis būna ne pagal realias jėgas / žinias, tada alkoholio reikia kaip antidepresanto. Vienu ar kitu atveju alkoholis nustekena ir kūną ir psichiką ir kuo toliau tuo vis sunkiau darosi apsimetinėti – reikia vis daugiau dopingo. Be dopingo pilnavertis gyvenimas tampa neįmanomas.

Aš blaiviuose perioduose apsimesdavau darboholiku – dirbdavau ne pagal realias savo jėgas ir visada „persidirbęs“ griebdavausi alkoholio.

Ei...man taip pat... Sėdžiu ir galvoju-kaip, taip, liūdnai, besijaučiant, nugyvent tiek, kiek skirta?.. Neištversiu.

Iškaimo rašė:

Ei...man taip pat... Sėdžiu ir galvoju-kaip, taip, liūdnai, besijaučiant, nugyvent tiek, kiek skirta?.. Neištversiu.

Is kaimo kaip laikaisi?