Būk blaivus!

Marijus rašė:

Pridėsiu dar vieną pabambėjimą apie priklausomybės klastą:
labai populiari jos taktika suvartyti mano mintis taip, kad dažnai lygioj vietoj ant ko nors įsižeisčiau, pasijausčiau nuskriaustas, atstumtas, užsidaryčiau savy, atsitverčiau nuo bendravimo... O tada tas brudas gali su manim daryt ką nori...

Nepasiduok provokcijai, Veronika tu čia reikalinga.

Palauk, snarglį nusivalysiu...
Jau beveik du metus buvau viena, ištverdavau, daugiausiai savaitę.
Ko bijau, tas visur ir vaidenasi. Ryte vairuoju, tokia ramybė, nu negėrus, saulė šviečia, taip gera... Tada išlenda: ko čia džiaugiesi - atkrytis gali būti. Nuliūsti, dėl kažkokių priežasčių, vėl: atsargiai, tai gali išprovokuoti atkrytį... Atrodo, sėdžiu prie kompo, jis stovi ir laukia už nugaros, einu miegot - prie lovos...
Taip ir laukia kokios spragos, kad trenkt per kaušą. Paranoja. Turbūt tai irgi gali išprovokuot atkrytį?
Pasėdėjau kiaute ir radau neblogą straipsnį, tipenu, įdėsiu...

Gero savaitgalio visiems...

Ačiū, Marijau, šiandien tavo postas mano smegenus pasiekė kitaip Net nžn, kodėl taip audringai sureagavau, atrodo kiekvienas žodis vėrė kiaurai. Turbūt skaičiau apie tai, ko labiausiai bijau... Kai paskaičiau antrą, galvoju, nu vsio, abi akis išdūrė
Būna dienų, atrodo vaikštai su nudrėksta oda, menkas virpesys skausmą sukelia.
Čia tam ir esu, kad išmokčiau kojas dėlioti Į kiautą įlįst, laikas nuo laiko yra gerai, papūliuoji ir praeina. Svarbu neužsibūt ten per ilgai.

Labai geras pabumbėjimas Marijau,čia tinka daugeliui,tame tarpe ir man:)
Pasidaro turėjimas kazkokių lūkesčių

Marijus rašė:

Pabambėjimas šitas skirtas labiausiai Pariukei šiandien.

Mariau, dedikuoji pabambėjimus ? ) nu ir humoro jausmas brolau

Egle rašė:

Marijus rašė:

Pabambėjimas šitas skirtas labiausiai Pariukei šiandien.

Mariau, dedikuoji pabambėjimus ? :)) nu ir humoro jausmas brolau

Nori? ir tau pabambėsiu :)

)) nea,ačiū, šiandien nenusiteikus, keep it to yourself geresniems laikams

o man patinka pabambėjimai, tada aš susimąstau ką ne taip darau

taip. blogai išėjo.

pariuke rašė:

o man patinka pabambėjimai, tada aš susimąstau ką ne taip darau

Aš turiu įtarimą, kad mano vidinis kritikas su Marijum kartu kavą geria

Veronika rašė:

Aš turiu įtarimą, kad mano vidinis kritikas su Marijum kartu kavą geria :lol:

Neaaaa. Aš ne, bet savo vidinį kritiką rytais išleidžiu į laisvę. Kur jis ten su kuo kavų prisigeria nežinau... :) Maža su kuo...

Ir pabambėjimas eilinis:

Jau kaip man patinka tie darbininkai su savim patinka...Kaži kas yra tas Darbas Su Savim? Jie ten save mūrijasi, drožiasi? O gal išsivalo ar išsidulkina? Išsisiurbia? Išsitinkuoja?
O ne, jie nesakys... Dėl šventos ramybės. Dėl paslaptingumo.

Vietoj pabambėjimo pagūglinmas:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Trolis_(internete)
Čia tiems kas bando suprast, patarinėt, užjautinėt. Nervus gadinasi skaitydami. Visgi prisiminkim kad čia esam specifinėj, virtualioj erdvėj. Čia truputį kitaip nei akis į akį.

Truputį pacituosiu tiems, kas tingės nuorodą atidarinėt:
"Internete troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie susiformavusios bendruomenės, pvz., naujienų grupės ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti kitus bendruomenės narius bei nutraukti normalią diskusijų eigą, sąmoningai sutrikdyti bendruomenės veiklą, sukiršinti jos narius."

ir dar:
"Patyręs trolis be vargo atpažįsta kito trolio pasisakymus, ir neretai jie gali net iš anksto nesitarę kooperuotis pradėdami tarpusavyje nesibaigiančią, aštrių tarpusavio kaltinimų kupiną diskusiją."

Vakar turėjau reikalų. Prieš juos tvarkydamas užbėgau pas gerą pažįstamą pasikonsultuot kur ką kaip, nuo ko pradėt. Radau savo darbo vietoj girtą... Pareigos jo, sakykim taip: labai prestižinės, pelningos, užtikrinančios orų pragyvenimą, viešos. Kad to pasiekt matyt nemažai pastangų padėjo. Dabar va... Kažkada su juo labai gerai "pasėdėdavom", artima siela, nedaug labai tokių. Po daug laiko sutikau jį AA susirinkime, aš jau buvau kelių metukų super kietuolis, o jis tik kabinosi. Labai apsidžiaugiau, kad turėsiu prietėlių blaivybėj, deja neužsikabino.

Prieš kelias savaites dabar paplepėjom, sakė viskas puikiai, savaitgaliais kaip ir visi truputį gero vyno, kaip visi įkala, jokių problemų, anūkas va šviežutėlis... Beveik patikėjau, ko gi netikėt žmogum... O vakar net susikalbėt nepavyko.

Gaila žmogaus, jo šeimos. Nežinau ką daryt.. skambint, bandyt krutint? Bet gi viską jis žino... Sunku su tokiais kietuoliais.
Ai pabandysiu gal, dar sykį, nors tiek kartų nusivyliau, ir prižadėjau nekišt savo trigrašio, jokios prasmės, gi. Dar durnium, ar asmeniniu įžeidėju lieki... Ką manot?