Būk blaivus!

Gal ir neprastas tas palyginimas su bulvėmis, lygiai kaip su ta pasmirdusia silke kurios vakare užvalgius ir apsinuodyjus, prasivėmus prasitriedus visa nakti juk nepuoli kita ryta vėl prie jos, kad sveikatėlę "pataisyti"... Nes juk liaudies išmintis byloja kuom susirgai, tuom ir gydykis... Čia topinis Aurelijaus Verygos psichoterapeuto palyginimas, ne mano sukurtas..   Nes nei bulvės nei silkė pašvinkusi nėra psichoaktyvi medžiaga, kitais žodžiais tariant nėra narkotinis stimuliantas. Kiekio mažinimas tokiu atveju labai "slidus" dalykas, ta kreivė ir vėl gali šoktelti aukštyn, bet jei nėra kitos išeities renkiesi gi žmogau nors šita...

Iškaimo rašė:

Taip, ne visos priklausomybės vienodos. Pvz narkomanams tai nesuveiktų arba nieko, arba viskas. Nors... kita vertus... ką reiškia tas gydymas metadonu?

Liaudiškai suprantama kalba, Metadonas tai Heroinas "be kaifo"...   Na kaip alus bealkoholinis ar vynas bealkoholinis, atrodo išgėrei ale "neužkabino", todėl dauguma kreivai žiūri narkomanu i ta Metadona, tik jau ivaryti i kampa bando... Ten aišku šiek tiek sudėtingiau viskas, man vienas pasakojo per ta programa, nu sako galiu dabar su tavimi vodkes eiti gerti ir niekaip negalėsiu "smigti", eik eik sakau, ka rimtai??... Joa sako, labai sunku atsijungti tada, tokia labai idomi būsena nuo to Metadono..

Iškaimo rašė:

man reikia aštrios staigios permainos, kuri išmuštų iš rutinos ir esamų kvailų priklausomybių.

Gal ir "išmuštų" bet ko gero laikinai, pati rašei apie bulves. Gyvenimo įpročiai labai greitai grąžintų viską atgal, bent man taip atrodo.

Tara rašė:

Gal ir "išmuštų" bet ko gero laikinai, pati rašei apie bulves. Gyvenimo įpročiai labai greitai grąžintų viską atgal, bent man taip atrodo.

Ribinį asmenybės sutrikimą turiu, elgiuosi impulsyviai, pirmiau padarau, paskui pagalvoju. Čia   ne liga, bet nenormalu. O įpročiai visą gyvenimą buvo teisingi ir tvarkingi, kol depresija neužėjo. Tad ką reiškia tie 4 metai per visus 40. Nugi nelakiau 20 m. Iki 35 visai negėriau. Tiesiog reikia grįžt prie senų įpročių. Kaip nors, bet grįšiu
Beje, ir maistą reikėtų pasižiūrėti prie to pačio Grįžt prie tvarkingo raciono, o kad jis būtų tvarkingas, reikia nustot lakt

Tai jau tikrai, gulėjimas dar niekam į gera neišėjo. Atšils oras, trauksiu dviratį ir važiuosiu iki nukritimo. Paskui kviesiu vyrą su mašina, kad parvežtų namo Jau buvo taip. Sako "dviratininkė" atsirado Bet vis tiek super. Nėra laiko ne tik apie alko, bet ir apie maistą galvot

katyte rašė:

Oj,Iškaimo,čia pas tave toks susipynes reikalas-viena priklausomybė veja kitą...tas pats ir man buvo,kol nepradėjau "nagrinėt" saves...vaikystės,santykių su tėvais,nedėmesio,nemeilės...
Jei negavai iš tėvų dėmesio,meilės,..jei buvai atstumta,tai ir neišmokai saves vertint ir mylėt...kibaisi į bele kokį partnerį,kad kazką turėt...jei tas zmogus nesugeba išpildyt tavo lūkesčių ir padaryt taves laimingos,tai uzsisuka tas priklausomybių ratas-"uzvalgai ir uzgeri'' savo nuoskaudas iš praeities ir dabarties..po to puoli prie vaistų,kad "nustumtum" tą šleikštulį ir blogą savijautą...
Viskas suprantama ir susipainiojus sunku atsipainioti.

man tas pats buvo, aš dar poto įsipainiojau į religiją, new age ir aa..pridėjus depresiją, chornišką nuovargį  apie kuriuos  daugiau nei viešoji opinija, nežinojau nieko...gavosi toks gyvenimas kaip matrioška, atidarau vieną, o ten kita..op opop.. ir dar savaitgalį atodariau vieną matriošką, bet jūra ir žvejys (mano blaivybės tiatis) pats nenutuokdamas, būdamas savimi pridėjo balanso prie viso to patyrimo. Matrioškiškas  gyvenimas

Tara rašė:

Keturi metai ne taip jau ir mažai..., vaistai ir alkoholis????? Panašią istoriją girdėjau AA, moteris  ~40 metų pasakojo. Pakankamai išvaizdi, intiligentiška, veinu žodžiu vis dar verta grieko... , niekaip nepasakytum, kad tiek problemų turi. Gyveno normalų gyvenimą ir tik po vyro mirties pradėjo slopinti nerimą / skausmą alkoholiu, principe beveik standartinė istorija: pragertas gerai apmokamas darbas, atimtas vaikas, alkoholikas sugyventinis, skolos, psichiatrinė ligoninė, Minesota. Negeria ~5 metus, bet be vaistų negali gyventi, taip ir sako: "aš žinau, kad visą likusį gyvenimą turėsiu naudoti psichotropinius vaistus...." Dabar turi darbą, susigrąžino sūnų, lanko AA, psihologą. Beveik visada savo pasakojimą užbaigia: "penkis metus mokaisi negerti, penkis metus mokaisi gyventi blaiviai ir tik tada pradedi gyventi...
Aš ten tiek prisiklausau baisių ir tagiškų istorijų, kad man pradeda atrodyti, jog aš apskritai jokių problemų neturiu, yra tik kažkiek sureikšminti einamiekji darbiniai / buitiniai klausimai...

Turėsi. Jei gersi.

Pariuke , kap tas ilgasis savaitgalis?

vėl teks pradėti nuo nulio. Vakar sutvarkiau kapus ir pas draugę į sodybą. O ten jau mūsų mergaičių paguodos vakarėlis vienai draugei, kuri jau keletą metų turėjo draugą. Man jis asmeniškai nepatiko- super išsilavinęs, baisus inteligentas iš inteligentų (dėstytojų ir teisininkų) šeimos, nemokantis net vinio įkalti. Visoms pasirodė labai gerietis, negeria, nerūko, net kavos negeria. O man nepatiko.
Tai va- vakar jos draugą vieną draugė pamatė kavinėje su kita, aš greit savo draugę nuvežiau į tą kavinę. Ji priėjo prie jo, paklausė ką veikia, o tas net kalbėti nenorėjo. Įvyko skyrybos. Draugei depresija, gyvent nebenori. Tai vakar visos ir pasigėrėmė. O šiandien baisiai bloga. Teko su dviračiais iš sodybos važiuot alaus pirkt iki kaimo parduotuvytės. Sugadinau savaitgalį. Žinau, kad mama nenorėtų mane girtą matyti. Rytoj privalau būti ant kapų blaivi. Kaip man buvo gera, kai ji buvo gyva, ir mirė dar pakankamai nesena, mane paliko vieną šiame pasaulyje. Ir mane puola depresija.
Žadėjau koduotis, jei dar kartą užgersiu, bet dabar  kažkodėl tai nenoriu. Vėl BAISIAI BLOGA.

bloga, baisiai bloga.

Priežasčių kaip išgert gali rast , kad ir milijoną , bet rast priežastį atsilaikyt yra sunku, gerai , kad bandai ieškot būdų , kaip sustabdyt. Blogą bus nes organizmas ima išsivalyt nuo nuodų ir vėl jų užpili. Stiprybės.

Audronis rašė:

pariuke, o tu išvis nori mesti gerti ar nori ramiai pagurkšnoti, „liūdesį paskandinti“, tik, kad bloga nebūtų?

Nieko šiandien nebežinau. Reikėtų visai negert, nes sustoti negaliiu? O beto juk nejaunėju, geriant atrodau baisiai, net praustis tingiu, visur viską pradeda skaudėti. Nežinau ką daryti. Kitą savaitę atostogos, tai visai blogai gali būti jei nesustosiu.
Bet vakar taip patiko gerti, toks buvo senas geras jausmas. Sėdi gamtoje prieš saulytę, viską pamiršti išgėrus.
Šiaip tai reikėtų koduotis, tada būtų ramu, nes neturiu valios atsilaikyti. Jau atrodo viskas gerai, negeriu, viskuo patenkinta, džiaugiuos gyvenimu, net negalvoju apie alkoholį, bet vistiek atsiranda priežastis ir išgeriu iki baisaus nusigėrimo.
Gerai nors tiek kad nebegeriu kiekvieną savaitgalį.
Reikia pasiryžti koduotis, reikia bet nenoriu kad kas sužinotų.

Ar gi čia gyvenimas Pariuke? Pahmieliukas , šiandien gerai ryt blogai , kažkaip nesinori tokio gyvenimo.