Būk blaivus!

Pagaliau pasibaigė visi darbai, greičiau persirengti sugryžus namolio, isijungti telika, atsikimšti pirma butelaiti šalto alaus ir ramiai atsijungti nuo rūpesčiu, užsimiršti po sunkios savaitės, tegyvuoja savaitgalis, valioooooo! 

Mane supykdyti nera taip lengva, bet man keistas pats klausimas apie visokius "delfius" lyg aš nedalyvaučiau diskusijose ir forumuose apie alu ir feisbuko grupėse ir virtualiose forumuose ir realiuose susitikimuose, degustacijose gyvai net ir turintis potrauki išgerinėti jau piktnaudžiavimo lymenyje.. Beje kai renka diskusijai grupe, sekanti bus gegužės 6 diena man (beje ne už dyka - apie 3 val. būna 20 euru), klausimu ar jus piktanaudžiaujate alkoholiu ar turite problemu su išgerinejimu nėra... Svarbu lytis, amžius, išsilavinimas, profesija, gaunamos pajamos ir kad nedirbtumei rinkodaros, psichologijos, viešuju ryšiu ir reklamos srityje, viskas..   Niekas man netrukdo ir čia dalyvauti ar išgerusiam ar ne. Jei kažkam nepatinka, tegul čiaupia snuki ir žiūrisi daugiau saves... Kaip ir matyt daugumai man irgi dzin Tu geri ar ne, šiaip tai manau gersi ir dar konkrečiai ir ne karta, bet tai labai natūralu, tie visi skaitikliai mano supratimu daliai šitam forume tiesiog "Detskyj Sad" lygio žaidimėlis.. Net kai kurie prisigėrę nespėja ar "pamiršta" juos nusiimti ir toliau bendrauja, nes visgi esmė kitame matyt, kaip tu gyveni kaip jautiesi ar gerdamas ar negerdamas... Aš skaitau jei negerdamas aš jaučiuosi taip pat ar dar šūdiniau nei gerdamas tai visos tos kalbos apie blaivybes to pačio "kaku" vertos..   Čia irgi atvirai ir be pykčio pasakyta.. O dabar pachmielui pora alaus pasivakščiosiu prasieisiu neskubėdamas, nes matau jau kioskas tuoj atsidarys, kuris daug arčiau nei Maxima man nuo namu, tik 100 metru..

Nu pavarei, tsakant. Skaičiau ir žagsėjau.
Tu į mano tėvuką panašus. Jam 63. Geria anksčiau daug, dabar mažiau. Jis alkoholikas, bet ne toks, kokia aš. Jis kaip Tu - padariau, išgėriau, atsipalaidavau. Aš - geriu prieš darbą, darbo metu, po darbo. Jis  savo rankom susirentė butą, sodą, ir visa kita. Aš - neturiu nieko. Depresiją ir darbą už minimalkę. Meilužis, ir tas pabėgo.
Užčiaupčiau snukį, bet negaliu, nes tavo žinutės mane erzina, ir aš negaliu susilaikyt nuo komentarų. Gal kad pavydžiu sugebėjimo kontroliuot save.

Pas mus irgi "Darom" organizuoja. Taip pat pasiunčiau nafik, nes turiu ką daryt savo kieme. O be to - ką komunalininkas veiks, jei kiti naxaliavai bambalius iš paežerių rinks. Nei girta, nei blaivi už kitus dirbt nenoriu.
Pažįstu vieną sėkmingą verslininką. Jam 51. Kas vakarą prieš miegą "padaro" 100 gr gero stipraus dzūkiško samagono. Jau 20 metų taip daro. Stresą nuplauna. Iš esmės tai nematau skirtumo tarp 1 mg xanaxo, ir 100 gr samagono. Ir viena, ir kita - beveik narkotikai. Rezultatas tas pats - nuima nerimą. Tik jam tai gerai - gauna kyšį samagonais ir brendžiais, o man tai iš algos reik šnaps trinken :-/

O aš jau susigyvenau kad niekas čia nesibaigs, visa gyvenima bus tos ir girtos naktys, ir pachmieliukas ryte ir trali vali festivalis.....   Ir iš kur ta nesamonė kad jeigu stresas tai vadinasi tu kažka blogai darai?? Tikrai nebūtinai.  Nereikia čia briedinti ir dar viešai, jei tau kažkoks sušiktas klientas pis... prota dėl kažkokiu nieku kur nuo taves net nepriklauso, ižeidinėja, tu dar gryžes namo turi sukti galva kad matai gal čia "problema manyje"??  tavo pasaulėžiūroje??  Gal perdaug priimi viska skausmingai?? Aš asmeniškai nieko beveik darbe nepriimu, tiesiog natūraliai užknisa ir tiek. Kaip amžina atilsi Šapranauskas sakydavo, vat sako nekenčiu idiotu, patologiškai nepernešu durniu ir daryk ka nedares vistiek negaliu ju pakesti. Tai čia savyje reikia knistis toliau??? A vot ir špyga. Gryžes išgersiu ir šiandien po 200 gr., a vot tada ir ramu "ant dūšios" pasidara...

Nu kad taip ir yra, jomajo, sako kam man tas alkoholis kam tos tabletės, jei aš gryžtu namo iškart atsijungiu nuo problemu nuo darbu, ramu tylu, gėlytes palaistau, katuka pamaitinu, kvapni arbata, laukia pradėta neperskaityta knyga, nuostabi nuotaika, vakaras ramus (kaimynai daužosi pykstasi iki vidurnakčio), atsigulu ir 10 minutės ir jau miegu (jei neišgeres atsigulu tai 3 val neužmiegu), keliuosi laisviausiai net žadintuvo nereikia (skamba 15 min žadintuvas kol pagaliau sugebu išvirsti iš lovos)... dvasinė ramybe, pusiausvyra ir visuotinis gėris... Tai tikrai galvoju kam tada gert jei taip GERAI??... Pas mane matyt yra kitaip ir aš tai sprendžiu išgėrus, jei nepadės tas, tai bus tabletės, nepadės anas bus intraveniniai narkotikai, tas negelbės bus perpjautos venos ir viso gero, aš toks koks esu, o dabar jau ruoštis po darbu namo pro Maxima ir alaus... :)

2005 metais jau nemasčiau, o DARIAU ka sumastes, esminė dilema buvo tik pasirinktas būdas nusižudyti ir... atsisveikinimo laiškas... Pasimečiau ka jame rašyti.. tada galvoju, o gal išvis nerašyti?? ir taip ir taip beryšio...     NEPAVYKO.  Ištempė reanimacija. Tampė po psichiatrus, nieko tai nepakeitė. Pavedė pasirinktas būdas ir pagal tam tikra logika, niekas nesirenka to pačio būdo antra karta kuris nepasiteisino, tad venu nesipjvoviau, nors buvo pagunda va kaip filosofas Seneka, prisileido pilna šilta vonia vandens, nusiprausė, pamaste kažka giliai ir persipjovė sau švelniai venas... ir rado kruvinoje vonioje mirusi, fainai..... labai gerbiu stoiku filosofus, Seneka, Marka Aureliju, gal dėl to, ju Carpe Diem "skink Diena", tas mūsu Šiandien gi iš ten......... Aš tuomet už "kompleksine" savižudybe, tarkim persipjovei venas ir atsigulei po traukiniu, jei nenukraujuosi, suvažines traukinys ir panašiai... O kad bus kitas bandymas manau tik laiko klausimas nes kuo toliau tuo labiau matau kad esu svetimas visiems ir visur, geriantiems aš kažkoks keistas blaiviems irgi nepriimtinas, bet kolkas išgeri ir nieko, ta dalyka atidedi kitam vėlesniam kartui..   Pagaliau namie, pagaliau savaitgalis, pagaliau išgersiu alaus, super!...

Aš turiu numates kita būda, koki, nesakysiu kad nebūtu imtasi ten prevenciniu priemoniu, mirtingumas 100 proc., apskritai ten jau nelieka nieko ka būtu galima ideti i karsta, kaip ten sakoma tik "žmogaus kūno fragmentai". Man tai tinka... Visas mano gyvenimas kaip koks sušiktas fragmentas...

Mano psichiatrė papasakojo apie savo tėvuką, kuris visą gyvenimą "gasdindavo" jos motiną, kad pasikars. Po 30 metų taip ir nutiko. Rado 70metį klūpantį svirne su virve ant kaklo.
Čia man ji tokį pavyzdį papasakojo po to, kai išsakiau mintį, kad tie, kurie kalba apie savižudybę, tai reiškia, kad jiems tik dėmesio trūksta. Pasirodo nifiga. Jei galvoji, planuoji ir net jei pasakoji kad TAI padarysi, tai ir padarysi anksčiau ir vėliau.
O po aplankytų psichuškių iš jų pacientų supratau - venas pjaunasi tada, kai viduj skauda. Tada išorinis skausmas nugesiną tą vidinį. Visi, su kuriais bendravau, turi randus, bet yra gyvi. Turbūt "procesorius" galvoj taip susiknisa, kad nebežinai kas, kur ir kodėl esi. Kartais win perinstalas nepadeda. Reik keist "geležį". Bet smegenai juk ne kompas, ir išsipūtusių kondensatorių nepakeisi........

Egle rašė:

juolab kai atsiranda laiks nuo laiko alkoholis, vaistai ir heiroinas..

Heroino ar kažko kito panašaus net dykai neimčiau. Didelė tikimybė, kad atsiras noras dar ir dar pabandyt. Labai jau imli visokiom narkatom esu. Nebent gaučiau tokia dozę, kad iškart visam laikui užmigdytų. Bet negausiu. Nes neiškosiu specialiai.

Padarau pachmiela, laika patys matote kada keliuosi ir i ta sušikta DAROM dar užsuksiu Naujamiesti prie Hyper Rimi ten kazkur Savanoriu 16... Noriu išgerti ir tiek...

ai ai... gersiu.....

pupa rašė:

Į sveikatą.Ale kam ta visiems deklaruot?

Kad atkreipt dėmesį į save.