Būk blaivus!

Realiai galit rašyt bet ka kas nori pakalbet kad ir apie orą. busiu prie forumo prisijunges visą vakarą

Perskaičiau nemažai ir tikrai naudingos informacijos šiame forume, idomu gal kokių dar praktinių  patarimų turi kaip pvz. telefone užsistačiau kad kiek viena diena kad priminimas suskambetų ir priminimas skambėtų su šios dieno data nuo kurios noriu daugiau pasiryžau visiškai nebegerti. Bet nemanau kad to gana, vistiek busiu kompanijose kur visi geria koki pakaitalą turėti limonadą gerti viso vakaro metu ar valgyti ka nors? Taip pat mastau apie AA bet nežinau kaip ten viskas vyksta, koki žmonės susirenka(gal tik benamiai prasigerę renkas ten), sarmata dar nes manau pats jauniausias ten busiu, +iš šono žiurint gal kitiem ten pasirodys kad nera čia jokios problemos ir ar ten tikrai viskas anonimiška nes jei išlystu galai kad lankausi tokiuose užsiėmimuose tai pakenktų mano veiklai?

labas, gerai, kad susimąstei būdamas tik 24 m. Dar visas gyvenimas prieš akis, nuo tavęs priklauso kuriuo keliu pasuksi jį nugyventi. Turbūt turi draugų ir geriančių ir negeriančių. Geriančiųjų kelias pasuks į eilinio žmogaus arba dar net prastesnį gyvenimą gyvenančių, gal net degraduojančių, o negeriančiųjų - į verslininkų ar šiaip gerus darbus turinčių, nuostabias šeimas turinčių, keliaujančių ir besidžiaugiančių gyvenimu. Kurių tarpe norėtum būti po 10 metų? Laiko atgal neatsuksi po 10 metų supratęs kad ne tuo keliu pasukai. Suprantu kad sunku eiti į vakarėlius ir ten negerti, nes nuolat nevalgysi, sulčių tiek neišgersi. Pradžiai pabandyk kuriam laikui atsisakyti vakarėlių ir mesk visas jėgas į verslą. Tapk tuo, kad į tave pradėtų norėti lygiuotis tavo geriantys draugai, kai pamatys ką pasiekei atsisakęs alkoholio. O gal į vakarėlius važiuok su mašina ir pasakyk, kad nori pavežti draugus namo po vakarėlio? Ką išleisdavai pinigus alkoholiui, leisk benzinui. Teisingai Audronis sako- atsisijos sugėrovai.
Čia tik mano pamąstymai ką aš daryčiau tavo situacijoje.
Aš kurį laiką dabar negeriu, tai gyvenimas keičiasi ir gerėja. Tik gaila tam paaukotų metų

Apie depresija nelabai ka galiu pasakyti, bet va klausimelis vienas būtu ar išgėrinejimas tau asociacija daugiau su geromis ar su blogomis emocijomis ir prisiminimais, patirtimis, išgyvenimais?.. Šito kažkada maždaug tavo amžiaus dabartinio, apie 25 metu, manes paklausė net keletas žmoniu, iš ju vieni buvo AA nariai, buvo ir gydytojas specialistas ir pora artimesniu kaimynu pažystamu. Iš AA nariu vienas primygtinai papraše pabandyti pasiimti 2 popieriaus lapus ir ant vieno surašyti kas faino, smagaus ir linksma susiję tavo asmeniniam gyvenime su išgerinėjimais, baliais šventėmis su alaus bokalais ir kas nesmagu, bjauru, liūdina, trikdo, maišo, pykdo ir t.t.  Tada palyginti koks tai kiekis, jei tu vadinamu "pliusų minusų" apylygiai arba teigiamu emociju gerokai daugiau nei neigiamu, šansu kad mesi dabar vartoti praktiškai beveik nėra (čia buvo gydytojo psichiatro pastebėjimas).. Paprasta ir nekainuoja daug laiko.

Tokiu atveju galiu tave pradžiuginti, atsisakyti alkoholio tau neturėtu būti labai sunku ir sudėtinga, jei aš jo taip smarkiai nekesčiau matyt jau seniai su ta problema būčiau susitvarkes. Yra labai tuom klausimu neprasta knygutė, kuria savo laiku net keleta kartu perskaičiau - "Gyventi Blaiviai". Gaila ji man niekuom nepadėjo, bet tau būtu manau neblogas pagalbininkas. Ja jei neklystu naudojasi daug ir psichoterapeutu gydančiu alkoholizma, nespjauna i ją ir AA ar Minesotos programos darbuotojai. Ten pradedant, kad reikia keisti senus ipročius, senas rutinas, vengti vienatvės, saugotis pykčio, vengti situaciju susijusiu su išgertuvėmis, kreiptis pas profesionalius specialistus, nesigaileti saves, nekaltinti, skirti laiko poilsiui, ir t.t. vienžo daug ten visko..

Galima rasti praktiškai bet kuria ES kalba ir internete, o ir knygutė ta kainuoja realiai kapeikas knygynuose.. Ta proga permesiu mano viena iš mėgstamiausiu pastraipu, iš 16 skyriaus. Gero skaitymo.

"Seniai pastebėta, kad smarkiai geriantys žmonės yra idealistai, nepakantūs kitų ir ypač savo trūkumams. Iškeldami savo neįgyvendinamus tikslus, mes vis tiek įnirtingai grumiamės už nepasiekiamus idealus.
Ir kadangi nėra žemėje žmogaus, galinčio atitikti šiuos ypač aukštus standartus, kurių laikytis dažnai reikalaujam, mes ūmai sugniužtam, kaip sugniužta kiekvienas, supratęs, kad jo siekiai nerealūs. Ir tuomet mes prarandam pasitikėjimą savimi, susergam depresija. Mes piktai baudžiam save už tai, kad nesam tobulybės.
Čia nešykštėkim gerumo arba bent jau teisingumo - sau patiems. Mes juk neimsim reikalauti iš vaiko ar iš invalido darbų, kurių jie nepajėgia įveikti. Manom, jog ir iš mūsų, sveikstančių alkoholikų, neverta tikėtis ypatingų stebuklų.
Nekantraudami pasveikti antradienį, pastebim, kad ir trečiadienį mes vis dar nesam galutinai pasveikę, ir pradedam kaltinti save. Čia svarbiausia nesikrimsti ir pažvelgti į save iš šalies, kiek įmanoma, objektyviu žvilgsniu. Kaipgi mes pasielgtumėm, jeigu mūsų mylimas žmogus ar draugas imtų sielotis dėl to, kad liga labai lėtai traukiasi iš jo organizmo, ir nustotų vartoti vaistus?
Atminkite, kad ilgalaikės girtuoklystės padaro nepaprastai daug žalos organizmui ir gali prireikti ilgų mėnesių ar metų jam atstatyti. Niekas netampa alkoholiku per kelias savaites (na, beveik niekas). Nesitikėkim ir stebuklingo pagijimo per vieną mirksnį."

Nebijantis, jei mėgsti skaityti, tai visai neblogų skaitinių galima pasirinkti temoje Alkoholizmas. Knygos, straipsniai. Labiau išskirčiau psichiatro-narkologo Olego Stecenko knyga „Kaip negerti“, ten pat rasi ir iš kur ją galima visiškai legaliai nemokamai atsisiųsti.

Sveikas, Nebijantis, prisijungęs.
Savo nuomonę išsakysiu ir aš. Manau- kad labai svarbi savikontrolė ir disciplina. Nereikėtų į jas žiūrėti kaip į komandas kareivinėse, bet kaip į pozityvų ir labai reikalingą dalyką.
O dairytis į kitus tikrai neverta, žiūrėti ką jie daro, ar sako- taip pat. Visas jėgas ( manau) reikėtų sutelkt į save, juolab, kad turi verslą- tai liuks- susitelk į jį. Sėkmės ir rašyk, kaip tau sekasi.

Taip nebijantis , su laiku atrasi kompanijas kurios saikingai arba iš vis nevartoja, daug geriau seksis ir verslas , seksis netik finansine prasme bet darbine . Atsipalaiduot , nuimt stresą , milijonas pavyzdžių ir būdų , ką darau aš o gi trenkiu į viską ir išvažiuoju kad ir Druskininkus užsisakau tris -keturias valandas pilną programą pirčių su visais kinkiais minkiais ir gryštu darbingas ir su naujomis jėgomis kimbu į darbus.

Vėl žiauriai paslydau, per paskutinį mėnesį kokia ~40% dienų prapyliau ir dar šventės ant nosies. Nebeišeina daugiau nei 4-5 dienų atsilaikyt. Kol negeriu susitvarkau reikalus pasijaučiu gerai šikna dėl reikalų nebedega taip sakant  trukt už vadžių vėl išpradžių kokia 2-4 dienas. Po to vėl viskas kartojasi. Šiandien vėl sutvarkiau darbus bijau kad kokia 2-4 dienos organizmas atsigaus dar sventės ir vėl priluplsiu. Gal kas kokį patarimą kaip čia su tokiu mąstymu liautis? p.s. ne vieno draugo neturiu blaivinko. Niekas  net nepalaiko sakau nenoriu gert vistiek su buteliu ateina ar ima ir stato bare ar klube ir dar  įsižeidžia jei nenori sakai.

Na žudytis nesiruošiu artimiausiu metu jei kalbant apie lengvesnę laimę. Na o kas dėl draugų ir kolegų tai jo reiktų mažiau laiko praleisti nes ir prisgalvojam paskui pijankių tokių visokių. Reik manau kokios antros pusės ieškotis ir gal skirt ir laisvo laiko perteklių  protingiausia čia gal taip net būtų

Žinot tai va gal ir žinau bet ale kodėl nedarau tai pačiam neina suprast Na o apie savižudybes tai tikrai jau ir taip mūsų mažai likę ir dar viena pirmaujančių ES šalių pagal tai. 

Gal kas minčių ka kalėdom dovanu nupirkt artimiesiems? 3 moteriškų reiktų ir vienos vyriškos. Nes dar neturiu ir minčiu protingų taip pat neturiu:)