Būk blaivus!

pariuke rašė:

isai gerai darbas, nėra kada galvoti apie alkoholį, nes po fizinių darbų visai nebebūna  jėgų

Ir būna didžiulis pasitenkinimas, pamačius savo nudirbtą darbą. O žiemą tai irgi darbo yra: viską sukramtyti ir suvirškinti, ką užsiauginai

Sutinku,kad darbas padeda atsijungti ir užsimiršti.Bent man asmeniškai tai tam yra iki tam tikros ribos.Iš pradžių tai naudinga,bet paskui lieka tik juodas darbas.Jeigu man kas padėtų kalną patalynės ir lieptų išlyginti, tada aš už save neatsakau.Visai kitas darbas yra nupjauti žolę,genėti sodą,gaminti valgyti.Tai ir siūlau pasirinkti darbą pagal pomėgį.Darbas turėtų būti kūribingas,o ne alinantis.Gal todėl aš savo sklypelį pavasarį ir varpau 2 savaites,nes ilgiau 20 min varpyti nepajėgiu,nes tai ne darbas,o katorga.Tai ir siūlau rinktis mielus darbus laisvam laikui užkamšyti.

Jeronimas rašė:

Sutinku,kad darbas padeda atsijungti ir užsimiršti.Bent man asmeniškai tai tam yra iki tam tikros ribos.Iš pradžių tai naudinga,bet paskui lieka tik juodas darbas.Jeigu man kas padėtų kalną patalynės ir lieptų išlyginti, tada aš už save neatsakau.Visai kitas darbas yra nupjauti žolę,genėti sodą,gaminti valgyti.Tai ir siūlau pasirinkti darbą pagal pomėgį.Darbas turėtų būti kūribingas,o ne alinantis.Gal todėl aš savo sklypelį pavasarį ir varpau 2 savaites,nes ilgiau 20 min varpyti nepajėgiu,nes tai ne darbas,o katorga.Tai ir siūlau rinktis mielus darbus laisvam laikui užkamšyti.

Sutinku,kad tokius darbus dirbt reikia kur miela širdžiai...turi jausti pasitenkinimą ką darai.
Na,o šiandien man išeiginė...sėdžiu ant sofos,skaitau jūsų komentarus apie darbą ,žiūriu į kilimą ir galvoju,kad reiktų iššsiurbt,bet šiek tiek tingiu-juk išeiginė))
Išvada tokia,kad kai kuriuos darbus reikia nudirbt,ar tau patinka ar ne.O šiaip nebeforsuoju ir nedarau iš tų ale pareigų tragedijos.Kaip sakant ,reik skubėt lėtai:)

Paskutinis taisė katyte (2014-05-27 09:29:35)

Smilties laiškas liūdnas bet daug apmąstymų skatinantis.

Smiltis parašė,paskaičiau ir liūdesys apėmė.Prisiminiau savo vieną užgėrimą po gan ilgo blaivaus periodo,panašiai buvo-uzsveikino su samagono taurele ir po to jau sekė antra,trečia.Tik pas Smiltį buvo stresinė įtempta situacija,kaip suprantu skyrybos,o pas mane buvo sena draugų kompanija,kuri linksmintis kitaip nemoka ,paslydau ir zinau,kur padariau tada klaidą...Smiltie,labai tave suprantu.Pati šiuo metu esu skyrybu etape su draugu ,mylimuoju ar meiluziu(net nebezinau kaip vadinti)Kaip tik pradėjau blaivėti,taip ir problemos santykiuose atsirado.Pati kalta,kad tiek metų taiksciausi su situacija,bijodama kazką keisti.Šįkart bandau spręsti problemą nesikarščiuodama ir blaivi.Apgalvojau visas smulkmenas,visus variantus(bent man taip atrodo)Manau pavyks teisingai išspręsti lygtį.Linkiu ir tau stiprybės ir ištvermės.O svarbiausia -nekaltink savęs ,kad taip atsitiko.Tiesiog tas spontaniškas poelgis buvo išdava seno įpročio ar ligos klastingumas,kaip nori,taip ir vadink.O kad sustojai tai šaunuolė.Dabar juk žinai ką daryti-blaivi bent viena savaitė,o tik po to visi svarbūs sprendimai.Laikykis ir būtinai parašyk.

Atsiprašau. Senai berašiau. Primiršau apie LT raidžių taisyklę.

Anonimas, užuojauta, stiprybės.

Artimųjų netektys, išsiskyrimai, įvairūs sukrėtimai pastūmėja ieškoti nusiraminimo įprastu būdu, ten, kur mums atrodo saugiausia, nors neturintys priklausomybės žmonės sugeba tai pergyventi be alkoholio pagalbos... Tuo mes nuo jų ir skiriamės, kad jiems tai pavyksta, o mums reikia mokytis spręsti problemas ir kęsti skausmą nesigriebiant stikliuko... Bet išmokti galima ir reikia.

Užuojauta Anonime,..suprantu ir palaikau Smiltį,bet turim priimt visus gyvenimo iššūkius.Mums, geriantiems kartais per sunki ta realybė...
Reik suvokt,kad gyvenime nieko nėra pastovaus ir viskas kinta-žmonės miršta,gimsta..mūsų santykiuose vieni išeina ,kiti ateina...visi puikiai suprantam,kad alkoholis tik atideda tą skausmą į kitą dieną ir po to buna dvigubai baisiau.
Gal čia toks "juodas" laikas,kad ir man reiks eit į nežinomybę ir daryt sąmoningus pokyčius savo gyvenime.Nors aš jau tai brandinau ilgai,tik turiu šiek tiek baimės...O ta baimė pas mus  visame kame -ta nežinia"kas bus toliau?"
Ta proga skaitau vieną knygą-"Skausmo dovana.Kaip skausmingos patirtys padeda augti" autorė Elizabeth Lesser
Savo komentara užbaigsiu cituodama tos knygos įžangą:

 
"Ar ne keista,kad gyvybės pagrindas yra kaita,o žmogus visomis išgalėmis stegiasi jai atsispirti?Kad ir kaip ironiškai skambėtų,ateityje laukiantys sunkumai kurių gniuždančios naštos taip baiminamės,gali mums padėti atsiskleisti ir tapti tokiais,kokiais skirta būti.Ši knyga kaip tik apie tokius-sunkius-laikus."

Sėkmės ir stiprybės visiems!

Paskutinis taisė katyte (2014-09-08 11:19:41)

Labai dar norėčiau pasiteirauti ta pačia tema blaivybės link.

Ar sėkmingo finišo link reikia pripažinti. TAIP AŠ ALKOHOLIKĖ. Tuo tikėti. Ar tiesiog, kad šiandiena negeriu, bet gal kadanors.... Kai jau mokesiu saikingai gerti. Bet tada kaip ir lauksi to KADANORS.

Ar yra besilankančių AA Vilniuje? Ten kažkaip pagal rajonus? Pažiūri valanda ir eini? ar registruotis reikia?

Man labai patinka skaityti Pariukes savijautas. Nes išanalizavus viska mes kažkuo panašios (savo gerimo istorijomis). ir dabar matau jos pasiekimus. Labai džiaugiuosi ir noriu to paties. Tik jau nebežinau kaip pasiekti Aš dar taip toli nuo viso to
Pagalvoju apie AA. Tik labai nenoriu nusivilti. Vistik ieškai panašių istorijų į savo ir tiki laiminga pabaiga. Klausyti kas kur ir su kuo gere aš nenusiteikusi

Paskutinis taisė Anonimas (2014-09-09 22:52:42)

Anonimas rašė:

Labai dar norėčiau pasiteirauti ta pačia tema blaivybės link.

Ar sėkmingo finišo link reikia pripažinti. TAIP AŠ ALKOHOLIKĖ. Tuo tikėti. Ar tiesiog, kad šiandiena negeriu, bet gal kadanors.... Kai jau mokesiu saikingai gerti. Bet tada kaip ir lauksi to KADANORS.

Ar yra besilankančių AA Vilniuje? Ten kažkaip pagal rajonus? Pažiūri valanda ir eini? ar registruotis reikia?

Man labai patinka skaityti Pariukes savijautas. Nes išanalizavus viska mes kažkuo panašios (savo gerimo istorijomis). ir dabar matau jos pasiekimus. Labai džiaugiuosi ir noriu to paties. Tik jau nebežinau kaip pasiekti :( Aš dar taip toli nuo viso to :(
Pagalvoju apie AA. Tik labai nenoriu nusivilti. Vistik ieškai panašių istorijų į savo ir tiki laiminga pabaiga. Klausyti kas kur ir su kuo gere aš nenusiteikusi :(

Dėl AA. Jokių ten rajonų nėra, eini į ta grupę kur tau patogiau. Jokių registracijų irgi nėra, pakanka pasakyt tik vardą, nieks nieko netikrins.

Žodžiu susirandi internete kur AA grupėj vyksta uždaras susirinkimas ir eini. (Uždaras - reiškia, kad ten nėra pašalinių, tik tokie patys alkoholikai. Atviras - kai gali ateit visi kam rūpi)

Labai protinga būtų prieš pirmą kartą einant paskambint, kad pasitiktų, parodytų, paaiškintų kur ir kada, nes būna žiauriai nejauku pačiam eit ir klausinėt napažystamų žmonių ar čia pataikiau.

Jei jau labai nedrąsu, rašyk į PM, rasim tau kokią moteriškę vilnietę, kad palydėtų :). Rimtai.
Ir drąsiai bandyk. Jei pabandysi ir nusivilsi, tai jau tvirtai žinosi, kad šitas kelias ne tau ir reikia imtis kito.

Aciu tau,kad teiraujiesi,parašiau ilga laišką ir ištryniau,kai gyvenime viskas gerai,tai ir alkoholio nereikia,o viskas gerai,tik tada,kada tu pats analizuoji save ir darai išvadas.Bet mes kartais  esam tinginiai,na ir atsipalaidavę ir tikimės,gal kas patars,o gal atsitiktinumas,o gal likimas,gal.. kartais diena nuleidžiam tik tam,kad negalvot,nes pavargstame nuo minčių,na bet ir tai juk normalu

Negeriu,bet ir skaitliuko kažkodėl  nenoriu jungti,išgėriau ir vėl  jaučiu potraukį pagalvoti,gal alaus,gal vieną skardinę...liūdna,erzina vėl tos pačios mintys.

smiltis rašė:

Negeriu,bet ir skaitliuko kažkodėl  nenoriu jungti,išgėriau ir vėl  jaučiu potraukį pagalvoti,gal alaus,gal vieną skardinę...liūdna,erzina vėl tos pačios mintys.

atlaikyk nekelk pirmos laikui bėgant tas potraukis tik silpnės , nors jis išliks visam laikui bet jį galėsi kontroliuot