Būk blaivus!

Kai negeriu, tai pasidariau ramesnė. Pvz. šiandien darbe buvo sunku, anksčiau po tokios sunkios dienos apsiraminimui tikrai būčiau vynelio nusipirkusi ir visą vakarą guodusi save kaip mane nervuoja darbas. O dabar sau sėdžiu ir net negalvoju apie darbą.
Ir atsižvelgiant į jūsų komentarus, manau reikia pradėti ieškoti negeriančios draugės ar draugo, su kuria rasčiau bendrų interesų laisvalaikiui po darbo. Jei gyvenčiau kur ožka su Lekso, tai prisijungčiau į jų kompaniją .

labas rytas, blogai miegojau. Nubudau 4 val., pragulėjau iki 5 ir atsikėliau neištvėrusi. Geriu kavą ir svajoju apie savo gyvenimo pasikeitimus. Dabar kai išsilaikau negėrusi, sekanti svajonė - atrasti dvasinę ramybę ir jaustis laimingai. Na o tada ..... pereisiu prie didesnių svajonių.
Tiesa savaitgalį vėl naują rūbą nusipirkau, vėl darbe moteriškės nesuprato ką tai reiškia - cha cha cha cha. Tik va viena bėda - nesijaučiu laiminga. Ir kol kas net net naujas rūbas nedžiugina.

Malonios smulkmenėlės ar naujas rūbas praskaidrina gyvenimą, o tuo pačiu prisideda ir prie vidinės ramybės pasiekimo... Norisi visko iškart, bet taip nebus, kad gėrus metais, viskas į vietas atsistotų po mėnesio ar dviejų. Viskas ateina palaipsniui, tam reikia trupučio laiko, o ten ir naujos draugės atsiras arba senosios apmažins savo apetitą alkoholiniams pasisėdėjimams. Lankysis ir ir jos, bet puikiai praleisit laiką prie arbatos, kavos ar sulčių. Dabar reikia džiaugtis tuo ką turi, ką gauni gyvendama blaiviai...

pariuke rašė:

kažkaip tai liūdna ir vakar ir šiandien...

Nežinau kaip tave, bet mane visą gyvenimą kamuoja siaubingi nuotaikos svyravimai. Užeina kartais liūdnumai, įtampos... Viena tik galiu pasakyt, alkoholis nuo to visiškai nepadeda. Tik gilina ir komplikuoja. Paslepia tikrąją priežastį to liūdesio. Nebent momentinę iliuziją duoda ir tai nelabai, juk net ir labiausiai apkvaitęs sąmonės kamputy tvirčiausiai žinojau, kad teks grįžt į tą patį š...

pariuke, gerai Marijus sako – nuotaikų kaita būdinga daugeliui, tik gal stipriau pasireiškia visokių priklausomybių turintiems žmonėms. Bet tai tikrai ne priežastis prisigerti, juk negeriantys žmonės su tuo susitvarko be alkoholio pagalbos. Galima dabar bėda versti ir orui, kad dangus toks pilkas ir saulės nesimato, galima dar ką nors prisigalvoti. Tai žinoma irgi turi kažkiek įtakos, bet greičiausiai tiesa yra tokia, kad tai priklausomybė nori pasiekti savo ir bando tau įrodyti, kad viskas pasikeis ir susitvarkys jei pasielgsi taip, kaip buvo įprasta, t.y. išgersi...

kaip aš dabar tiek laiko blaivybėj,tai mane rečiau aplanko niūrios mintys.Anksčiau dažniau panikuodavau ir bijodavau-"oj,kaip bus tas ar anas...",bet dabar į visokias situacijas žiūriu ramiau.
Užplaukia kartais tokia mintis,kad gal visai nieko butų ikalt kokį kokteiliuką,bet greit nuveju prisiminus pasekmes.
Tas pačio gurkšnojimo procesas iki šiol mane žavi,bet tada išsiverdu kavos ar arbatos ir gurkšnoju:)

Paskutinis taisė katyte (2014-04-10 17:39:16)

pariuke, gal turi su kuo pasikalbėti? Na, ne virtualiai, o matant žmogų ir be jokių vynelių ar kitokių skanėstų. Nebūtinai apie problemas, alkoholio gėrimą, svarbu kalbėtis su gyvu žmogumi. Dabar nereikėtų būti vienai. Jei jau visai neturi su kuo pakalbėti gyvai, tai bent su mumis pabendrauk. Tik neprapulk.

Nebaisūs tie savaitgaliai, tik susiplanuoti teisingai reikia ir plano laikytis , nė žingsnio į šoną. Rytoj saulės daugiau žada, žiūrėk ir nuotaika pasitaisys. Tik nuo gėrimų toliau laikytis reikėtų...

Rita64 rašė:

pariuke rašė:

ai, jau apskambinau visas drauges ir su visomis paplepėjau. Rytoj prasideda savaitgalis. Štai kas baisiau.

Kas dėl pasikalbėjimo su draugėm( draugais), aš esu šiek tiek skeptikė. Kalbu iš savo "patirties": draugai toli gražu nevisada supranta. Žinoma būna išimčių, bet išimtis tik patvirtina taisyklę.
Šiame vartotojiškame pasaulyje draugystė stipriai mažėja. Kai tavęs nepaguodžia( nesupranta) svetimas- tai nieko tokio, bet jeigu- draugas, tai pasidaro dar sunkiau.
   Manyčiau ( čia tik mano asm.nuomonė), kad geriausiai kalbėti su žmogumi, kuris turi vienokių ar kitokių žinių apie psichologiją, mediciną, ar šiaip yra praktikuojantis dvasinius dalykus.
O kas dėl liūdnumo, tai liūdna ir man... Tam tikros datos, tam tikri praeities įvykiai, nori ar nenori visada prasisuks galvoje( kol ta galva dar dirbs) 

Pritariu Ritai.Kai kurie draugai tą liūdesį galį suprasti skirtingai...gali pasiūlyt ir taurelę ale "numalšint" viską.

Teisingai, ozka, todėl pariukei ir siūliau pabendrauti su kuo nors, nesvarbu su kuo ir kalbėti ne apie alkoholizmą ar kitas su tuo susijusias problemas, nelaukti supratimo ar palaikymo, o pabendrauti dėl paties bendravimo. Tikriausiai daugelis žinom, kad alkoholikui, ypač tuo metu kai nuotaika nukritusi žemiau grindų, yra pavojinga būti vienam. Žinoma, geriausia būtų pabendrauti su tokiais pačiais priklausomais žmonėmis, nueiti pas specialistus ir pan., bet jei to negali padaryti, tai geriau su drauge paplepėti apie orą ar jos nelaiminga meilę, nei sėdėti namie vienišai ir keikiančiai visą pasaulį...

pariuke, kaip sekasi?

pariuke rašė:

Buvau sodyboje pas draugę. Susirinko daug mūsų draugių, kepėm šašlykus ir aišku buvo daug vyno. Pasakiau tiesiai šviesiai, kad daugiau nebenoriu gerti.. Ir negėriau. Buvo visai linksma. Tik miegot anksčiau nuėjau, kai jau prasidėjo kvailos kalbos. Ryte visoms buvo bloga, o man gera

Tikrai labai gera skaityti tokias žinutes. Bet perskaičius "...ir aišku buvo daug vyno." akys bloškėsi į skaitliuką. Fu, viskas tvarkoje Jaučiasi iš žinutės, kad atsirado kažkoks susipratimas, kad pradėta tvirtai laikytis kažkokios linijos, nes yra tikslas. Pariuke, tu - šaunuolė. Labai daug buvusių alkoholikų sako, kad metus jiems gerti, viskas savaime pradėjo tvarkytis į gerąją pusę: pas kažką atsirado geresnis darbas, kažkas sutiko "savo žmogų", kažkas surado įdomią veiklą. Bet, žinoma, ne per mėnesį tai atsitinka. Ir nereikia specialiai to laukt. Žodžiu, pariuke, bandyk, šnekėk su savimi, tarkis ir viskas bus gerai, tik laiko šiek tiek reikia.

Paskutinis taisė Troja (2014-04-13 16:22:20)

pariuke rašė:

net bažnyčioje buvau, po to visom draugėm po šventintą kadagio šakelę padovanojau. O anksčiau negalėdavau, nes būdavo bloga sveikata. Oi kaip keisiu savo gyvenimą, oi dar keisiu. Čia tik pradžia. Kiek daug veltui laiko praradau. O galėjau daug geriau ir kokybiškiau gyventi. Gal dar ir mylimą žmogų sutiksiu bent jau laisvalaikiui pvz kavos išgerti, pasivaikščioti gamtoje. Tada ir draugių nebereikės...

Šaunuolė! Šaunuolė! Šaunuolė! O draugą tikrai sutiksi. Kaip galėtum jo nesutikt? Jis tikrai yra, tik laukė, kol tu nustosi save žudyt Svarbiausia neforsuoti laiko, tegu jis ramiai, gražiai sau teka ir viskas, kas gražu, į to laiko upę atitekės.

Skaičiau su pasimėgavimu Trojos ir Pariukės dialogą
Galiu tik palinksėt galva ir sakyt taip,taip,Pariuke,patikėk ką Troja rašo...ir mėgaukis šia blaivia akimirka.Sėkmės