Būk blaivus!

Egle rašė:

Veronika rašė:

Egle rašė:

aš dar net pinigų gavau, grynais.
pataškyčiau šią naktelę bare kokiam.

Fsio, atvarau į Vilnių, Eglut

Veronika, mano netyri ketinimai buvo..

Netyri ir rimti? Vistiek atvaryčiau. Prasėdėtumėm blaivios katedros aikštėj per nakt

Veronika rašė:

Egle rašė:

Veronika rašė:

Fsio, atvarau į Vilnių, Eglut

Veronika, mano netyri ketinimai buvo..

Netyri ir rimti? Vistiek atvaryčiau. Prasėdėtumėm blaivios katedros aikštėj per nakt

ir vis labiau švintant ir nuo tylaus sėdėjimo peršaltume uodegas. Ačiū * tau mieloji.

aš metus gerti prasiblaškiau tris metus, sukau tas mintis tarp gėrimo-negėrimo, plius išlindo byranti sveikata visu nuožmumu, gyvenimo peripetijos, išvis nesufokusuodavau gerimo negėrimo minčių (bet ir negėriau) , ir vieną tokį , kaip šis vakaras ėmiau ir išgėriau, nenutrūkau iki galo, atsikankinau, atsiraudojau, atsiribojau net nuo savų žiūrint nakčiai į akis ir perlaužiau save, absoliučiai į kitą pusę tą pačią naktį persukau vairą, užtikrintai, gal daugumai taip ir būna..ir nuo to laiko nežiūrėjau atgal, aš toks žmogus, jei jau išsemiu, tai nukertu staigiai, gal net žiauriai ir nebegrižtu atgal, kol neprikaupiu jėgų, nepasikeičia mąstymas,negaliu grįžti, nei ką pataisyt, nei pakontepliuot..ir ilgai netrukus sinchroniški įvykiai pabiro, ant mano stalo atsirado knyga apie fizinę sveikata, depresiją, alkoholizmą (na tos kuriom irgi noriu pasidalinti forume), tai mano dėmesys dar labiau, aiškiau ir su nuoširdžiu susidomėjimu pasikreipė kita vaga, nes tai man tiko, dar lankiau tuo metu anoniminius alkoholikus, bet ėmiau kalbėti, tik tai kas man įdomu be jokių skrupulėlių irgi labai tas tiko, ėmiau mokytis ir pati iš savęs ir iš santykių su kitais žmonėmis, taip ir įsisukau..gal ir visiems taip nutinka, kaip bac ir supranti, kad pagavai tai apie ką net nenumanei esant už uodegos. Bandžiau papasakot apie savo vidinę savijautą tais metais, išoriškai aš tebereiškiau save pakankamai tyliai, su kažkokia ne pačia tikriausia ramybe, kaip koks ramus žudikas..viduj verda ryžtas, gyvenimas, išoriškai tykiai..toks vat dvigubas dalykas. Paskui šitie du dalykai susivienodino. Nenorėčiau daugiau to pakartot, neturėčiau tiek drąsos ir jėgų.

Egle rašė:

aš metus gerti prasiblaškiau tris metus, sukau tas mintis tarp gėrimo-negėrimo, plius išlindo byranti sveikata visu nuožmumu, gyvenimo peripetijos, išvis nesufokusuodavau gerimo negėrimo minčių (bet ir negėriau) , ir vieną tokį , kaip šis vakaras ėmiau ir išgėriau, nenutrūkau iki galo, atsikankinau, atsiraudojau, atsiribojau net nuo savų žiūrint nakčiai į akis ir perlaužiau save, absoliučiai į kitą pusę tą pačią naktį persukau vairą, užtikrintai, gal daugumai taip ir būna..ir nuo to laiko nežiūrėjau atgal, aš toks žmogus, jei jau išsemiu, tai nukertu staigiai, gal net žiauriai ir nebegrižtu atgal, kol neprikaupiu jėgų, nepasikeičia mąstymas,negaliu grįžti, nei ką pataisyt, nei pakontepliuot..ir ilgai netrukus sinchroniški įvykiai pabiro, ant mano stalo atsirado knyga apie fizinę sveikata, depresiją, alkoholizmą (na tos kuriom irgi noriu pasidalinti forume), tai mano dėmesys dar labiau, aiškiau ir su nuoširdžiu susidomėjimu pasikreipė kita vaga, nes tai man tiko, dar lankiau tuo metu anoniminius alkoholikus, bet ėmiau kalbėti, tik tai kas man įdomu be jokių skrupulėlių irgi labai tas tiko, ėmiau mokytis ir pati iš savęs ir iš santykių su kitais žmonėmis, taip ir įsisukau..gal ir visiems taip nutinka, kaip bac ir supranti, kad pagavai tai apie ką net nenumanei esant už uodegos. Bandžiau papasakot apie savo vidinę savijautą tais metais, išoriškai aš tebereiškiau save pakankamai tyliai, su kažkokia ne pačia tikriausia ramybe, kaip koks ramus žudikas..viduj verda ryžtas, gyvenimas, išoriškai tykiai..toks vat dvigubas dalykas. Paskui šitie du dalykai susivienodino. Nenorėčiau daugiau to pakartot, neturėčiau tiek drąsos ir jėgų.

dar truputėlį atsiskleisiu savo gėrime, kad nebūtų pačiai taip ramu gyvent. Palikti gėrimą sau, man nebuvo kažkokios vidinės dramos. Nei aš rimtų sentimentų turėjau, nei pozityvios patirties ar bent kokių tvaresnių išgyvenimų. Nei gėriau ilgus metus. Kaip pirmą kartą per išleistuves mokykloj išgėriau, tai iki nutrūkimo, taip tas ir išliko iki pat galo. Dėl tos priežasties ir netraukdavo vartot dažnai. Taip pro retą, kol nebeliko abejonių, jog galiu kitaip, tarkim pasimėgaudama. Tada pasidariau gudri ir sumažinau vartojimo skaičių iki minimumo, kai jau labai labai, tik tada, pati nejaučiau iniciatyvos. Jeigu tai būdavo buitinės, naminės ar ne savuos namuos išgertuvės, nedarydavau to ne su draugais, nes  nesaugu.Jei pvz su draugais išeidavom socialiai pasilinksint į viešas erdves, niekada negalvodavau, kad einu atsipalaiduot..sau jaučiau aiškiai ką darau-einu prisigert, emociškai kaip į karą ant rizikos...kitiems nesiaiškindavau, kai jau ateidavo metas kabliui, aš tiesiog pasiplaudavau ir išeidavau nulūžti į kitas vietas, su kitais žmonėm, kuriems tai nerūpi..Ir būtent tie vieši, pro miglą plaukiojimai mieste paliko mano santykius su alkoholiu, kaip blogą sapną, kuriame dalyvavau ir iš kurio išeidavau paryčiais ir laiminga, jog ne su geriausiu draugu ir be fizinių traumų..jei kalba pakrypdavo apie alkoholį ir kas nors paklausdavo mano nuomonės, tai taip ir atsakydavau, kad alkoholis yra mano košmaras. Savo gėrimo kartus galėčiau suskaučiuot, jei labai norėčiau, tik prieš pat galą, jau dauginau skaičių ne taip kaip norėjau..Ir vieną vakarą be sąmonės elgiausi taip lyg ketinčiau nusižudyt, pabudau iš alkoholio virtuvėj su peiliu ant grindų ir atraitotom rankovėm. Ir vistiek kažkaip nesupratau, kad alkoholis yra svarbus faktorius,kaltinau save, bet paskambinus vos liežuvį apversdama į pagalbos telefoną, man pasakė. Buvau tikrai labai labai laiminga, gavus diagnozę. Man tai buvo išsigelbėjimas. Aš kažkaip net nesitraumavau, jog vartojau alkoholį,tikriausiai dėlto, kad gėriau ūmiai, be hedonizmo ir trumpai.
Kas mane labiau palietė ir kur labiausiai susižalojau, kai ėmiau mesti gerti. Tampiausi su užgėrimais tikrai netrumpai, per ilgai, kiek jie ištiesų yra verti. Ir rimtai kabinausi ir persukdavau savo gėrimo laiką, kaip juostą, ir išgyvendavau įvairius jausmus, ir blaivėjimas man buvo nuoširdžiai ne tik žodis. Ir pyktis augo, ir neviltis augo ir iki blaivyklos priėjau..Todėl ta naktis, kai po trijų blaivėjimo metų išgėriau, mane visiškai įsiutino, aš buvau tokioj įtampoj iš pykčio, jog net kablys netrugdė pasakyt stop. Taip ir paskiau -Von lauk. Ne ant savęs buvau pikta, kaip dažnai būna, ne ant alkoholio kaip materijos, ne ant pagalbų kuriomis tuo metu naudojaus, aš buvau metafiziškai persiutus, tiek kad viskas viduj nutrūko bet koks ryšys. Nuo to laiko, net ir sveikimo programose, bendruomenėse nesidomėjau nei kaip aš gėriau, nei kaip blaivėjau, nei kaip pirmais blaivybės metais su patirtim buvo..nei mane ten labai kabindavo kai kiti tą darė. Nu toks formalumas, kuris jungė mane su tą pačią priklausomybę turinčiais žmonėm. Vienintelis dalykas kuris man rūpėjo iš vidaus, be jokių teorijų ir praktikų apie alkoholizmą, tai pats mano gyvenimas, kaip aš jaučiuosi dvasiškai, fiziškai su savais žmonėm, savo aplinkoj ir žmonės, kurie gali ir nori komunikuoti šiuos dalykus. Nekyla iš vidaus tikro poreikio ir jokios moralinės būtinybės kalbėti apie savo gėrimą ir blaivėjimą. Kažkiek gal formaliai prisijungiu kai yra kontekstas, vat ir čia pavyzdžiui čia, forume apie priklausomybes, kalbu, rūpinuosi kaip man ar kažkam gyvenasi dabar, nesu dirbtinai prieš pasidalinti truputėliu, bet iš šios dienos perspektyvos. Man taip natūraliai galvoj dėliojasi.

taipogi mane ir kitos nemažiau švelnios ligos papurtė, kad rūpinčiausi kas buvo vakar, kas vyksta čia ir dabar, ir kas bus rytoj..ir kaip bus kada paskutinį kartą paliksiu fizinį kūną )

man dar vis sukasi filmas apie savo alkoholizmo peripetijas. Pati imliausia laikui dalis -tai problemos suvokimas. Aš pvz nuoširdžiai maniau, kad alkoholizmas yra sąvoka apibūdinanti alkoholio vartojimą, bet kad tai yra priklausomybė, aš to paprasčiausiai nežinojau, net nebuvo progos tą sužinoti iki paskutinio. Tai va, kaip kartais tokia neartikuliuota mintis ir informacijos trūkumas, gali užtrukti laiko suvokti problemos dydį.

Pramiegojau . Visiems lengvos dienos ir skanios kavos

Vienišas Vilkas rašė:

Veronika rašė:

Pramiegojau . Visiems lengvos dienos ir skanios kavos

Ha, tai nors išsimiegojai Ačiū, ir tau

Taip ir pagalvojau, reik kažką gero gaut iš pramiegojimo

nu nenušnek, butelis visda yra.

alikas rašė:

Kuo skiriasi pilstukas nuo konjako?

Kaina

Veronika rašė:

alikas rašė:

Kuo skiriasi pilstukas nuo konjako?

Kaina

Būt feizbukas būčiau iš karto spaudes patinka.

Gerai,ačiū,kad pralinksminot , laikas eit ką nors nuveikt visiems geros dienos:)