Būk blaivus!

Ačiū už palaikymą. Kad ir virtualus - jis reikalingas. Gal jau rašiau, kad turiu mišraus tipo asmenybės sutrikimą. Esu labai impulsyvi-pirmiau darau, paskui pagalvoju. Kol kas dar turiu galimybę pagalvot. Jei neturėčiau su kuo pasikalbėt, tikrai "solidnai" ar ne, bet "tai" padaryčiau. Todėl ir mama man skambina kasdien po kelis kartus. Todėl rašau čia. Ačiū jums (ir Paklydėliui taip pat), kad esate ir rašote.  Va taip ir nusiraminu po truputį. Iki kito karto...

Tai jau tikrai, dar nesu buvusi jokiam kitam, tokiam savam forume. Pataikiau ten kur reikia

Viska pati Iš kaimo žinai ka ir kada reikia padaryti tik spyriojasi kaip ožka kažkokia... Yra toks momentas vienam filme, kai sako, Taip... Kas tas Taip?... Taip... Niu kas tas Taip, čia koks pokštas?... Jei taip darosi nejuokinga, pamenu studentų laikais mes...... Taip... Tu pati žinai, kad jau Taip, jau tavo paskutinioji, bet vis blaškaisi visokiais dviračiais ir forumais, o niekur nedingsi...

Troja rašė:

Dėl to, kad į kalnus su alpinistais vykti tau, greičiausiai, nelabai yra galimybių, tai aš siūlau tau mesti viską ir nusipirkti kelialapį į D.Kepenio sveikatos mokyklą bent vienam kursui. Ne konkrečiai psichiniams sutrikimams tas kursas skirtas, bet manau, kad tikrai gautum kažkokio ekstrymo ir kurį laiką geriau jaustumeisi. Gal užsikabintum. Žinoma, geriau būtų šaltesniu metų laiku į tą mokyklą važiuoti, tai daugiau ekstrymo. Tiesiog pasiryžk ir nuvažiuok. Pabandyti juk galima.
.... Kalti tavo organizme vykstantys neteisingi procesai.

gera ideja Troja

Turbūt nieko nėra baisiau nei karas:  žmonės praranda vaikus, tėvus, artimuosius, sunkiai uždirbtus turtus, patiria dižiulį pažeminimą, praranda viską kas žmogui yra brangiausia, bet tikrai istorija neprisimena masinių savižudybių. Bet koks gyvas sutvėrimas turi prigimtinį išgyvenimo instinktą, tai  kas tokio turi nutikti žmogui, kad ryžtūsi savižudybę??? Gal būt dalis žmonių „atsineša“ kiek silpnesnę ar lengviau pažeidžiamą  psichiką, bet alkoholikai (potencialūs savižudžiai), su alkoholio pagalba savo psichiką iki savižudybės priveda patys. Niekur toli neinu, čia šiame forume Iškaimo, Bebras ir Pasiklydęs masto labai panašiai, ir visi trys ištisai girtuokliauja..... tikiuosi neužsigausite už atvirumą....

Tara, ačiū už atvirumą, nėra ko įsižeist už tiesą. Ne šiaip sau tokia esu. Šaknys vaikystėj įleistos dabar užaugo į tokias viršūnėles. Psichologė tai per 5 metus iškapstė. Bet tai nereiškia, kad nieko pakeist neįmanoma. Tiesiog tokiems kaip aš reikia labiau stengtis dirbant su savimi, kai tuo tarpu kitiems išvis nieko daryt nereikia, nes turėjo sveiką vaikystę, teisingą auklėjimą ir palankias aplinkybes.

Iškaimo rašė:

.... Apie savo dopaminus, noradrenalinus, serotoninus ir kortizolius žinau viską, bet tikrai taip paprastai vien panorėjus jie nesigamina.

apie kortizolį galima sužinoti realią padėtį, tik atlikus šlapimo 24val  tyrimą, kuris parodo, kiek per parą nesunaudoji, jei daug kraujyje ir daug išeina lauk, reiškias nė velnią tu jo neišnaudoji savo poreikiams, kraujo tyrimas parodo tik kiek kraujyje pasigamina, bet kiek tu jo pasiimi neaišku, tai va jei dareisi kraujo tai tik viena medalio pusė. Bet kiek žinau pas mus to 24val nedaro, dariausi olandijoje, liūdnas vaizdas, su rezultatais bandžiau pas mūsų medikus eit, tai šiaip esmė tai net nenorėjo gilintis. Hidrokortizolio vaistų lt neieškojau, Lenkijoje l.pigus. Nuožmus vaistas, tik l. mikro dozėm galima. Mano asmeniškai antinskčiai taip ir liko užduhinti, tad streso tolerancija minimali. Jei intensyviau, tenka poto vieną dieną rebilituotis.

Jei atvirai mano depresijos grandinėlė galėtų būti tokia, taip spėju ir po visokių nesėkmingų gydymų vistiek ateina išvados:

Pirminė priežastis skydliaukės neveikimas-Hipotirozė. Beja su tyrimais tas pats variantas kaip su kortizoliu. Kraujo tyrimai yra tik dalis nustayti diagnozei. Dažniausiai rodo kad viskas ok, o jei rodo kad blogai, tai vuolia.  Esmė yra kūno temperatūra. Jei kūno temperatūra mažesnė nei berods 36.4, o pas mane iki 35.5 nukrenta streso metu, tai tokioj temperatūroj ne tik skydliaukė, bet ir visa kita eina velniop, pirmiausiai man žarnynas, per žemoj gaminasi visoks brudas, išsibalansuoja iki katastrofos, viskas ką gero valgau nepasisavinama, dargi mikro, kaip toksinai pro pažeistą žarnyną patenka į kraują,orgamizmas skelbia pavojų, ginasi antikūniais,  dalis  toksinų patenka į smegenis, ten baisi bėda, tokie depresijos epizodai ir šizą (beja taip yra autizmu sergantiems žmogeliukams, deprsija, alzaimeriu irrr  šizofrenija ) . Taigi ne tik vitaminų mineralų trūkumas bet ir nesvietiška tarša organizmo, detoksikacija būtina. (Trojos minimas būdas papildomai ir sunkiai neusiteršti organizmo mityba yra labai tinkamas, tik aišku dar gerai būtų išsiaiškinti ar tikrai maistas pasisavinamas. _ Tada įsijungia antinksčiai ir lekia tiesiai į nuovargį, nes pastovi organizmo kova juos visiškai išsekina.

Tai va. Pradėsiu greitu metu gydymą skydliaukės tokiu būdu. Dabar T4 (tiroksino) ir reversinio T3 yra tokie dideli kiekiai , o trūkstamo T3ir nieks nepasakys kodėl taip atsitiko. Dažnai pas žmogų užtai ir tyrimai rodo kad viskas ore T4 atsargos yra puikios gyvenk ir džiaukis, tie žmonės labai blogai reaguoja į gydymą tiroksinu, nors simptomai ir savijauta yra kaip Hipotiroze sergančių kankinių, nes tokie ir yra. Tad gauna T4 dar ir vaikšto toksiški.
Na gerai, prmišus aš čia viską, metodikos jau susipynią. Bet norėjau pasiguost koks gydymas dabar laukia-  jau nebebalansuosiu su vienu hormonu, o visiškai užmigdysiu skydliaukę, perimsiu jos darbą su T3, bet tam turiu labai morališkai pasiruošti. Nes pirkti lėtai išsiskiriančio hormono T3 nėra, tad turėsiu du kart dienoj kaip laikrodis minutės tikslumu, kad nebūtų perviršio ir trūkumo paduoti. Mesti rūkyti ir lėčiau gyvent būtina. Staiga ir iškart didelėm dozėm užmigdau per dvi savaites (kas pavojinga, nes ...gali taip užpjaut širdį..) ir lėtai vėl mažindama dozės nulipu..ir taip tris ciklus..Tada skydliaukė kaip koks kompas persikraus, bus išjungta, pailsės ir užsikraus iš naujo. Jei tas dalykas suveiks būsiu laimingiausias planetoj žmogus...brolis pradėjo, tai jam lamei viskas einasi gera linkme, aš iš paskos...nu va man reikėjo išsikalbėt..
Skydliaukė , antinksčiai tokie mechanizmai, jei su jais kas blogai, tada eik laukais, karkis, kentėk skausmus ir galiausiai tapk invalidu..deja taip yra..Aš nepasiduodu.
Best puslapiai apie klastingąją skydliaukę ir kaip dalykai gali būti iš tiesų:
http://www.stopthethyroidmadness.com/
http://www.wilsonssyndrome.com/eBook/
rekomenduoju paskutinį, nes jam brangių tyrimų nereikia, reikia termomentro ir google vertėjo.

Ačiū, kad perskaitėt, kam neįdomu, prašau praeikit pro šalį. Čia tokiems bėdžiams kaip aš.

Iškaimo rašė:

Mano skydliaukė gamina per mažai tiroksino. Apatinė riba 12, o mano - 10. Gydymo jokio dar neskiria. Bet aš pati manau, kad tai visgi turi įtakos nuotaikai. Ir tikrai, temperatūra vos 36 siekia. Bet ir vaistų nebesinori daugiau gert. Ir taip per dieną 4 tabletes suvartoju. O dar alkoholiu užgeriant, vaizdžiai tariant. Keista kaip kepenų fermentai dar normoj...

aš tas pats atvejis..
tik man kažkiek lengviau nes eliminavus  alkoholį ir nuolat stengiantis  pagerinti gyvenimo kokybę, (šešti metai aš su ta kokybe ) stengiuosi )  tad streso mažiau gaunu, geriau jaučiuosi. Man net su darbu nieko kito nebelieka, kaip susikurt pačiai sau darbo vietą..ir būt laisvai samdomu.

bet iškaimo nepriimki kad čia tau taikau kažką, kad tau reikia daryti..čia aš žinok sau, tiesiog bendrai pasiguodimui, tikrai ne tau, tu ir taip prisikentėjus...

Tara rašė:

<...> Bet koks gyvas sutvėrimas turi prigimtinį išgyvenimo instinktą, tai  kas tokio turi nutikti žmogui, kad ryžtūsi savižudybę??? Gal būt dalis žmonių „atsineša“ kiek silpnesnę ar lengviau pažeidžiamą  psichiką, bet alkoholikai (potencialūs savižudžiai), su alkoholio pagalba savo psichiką iki savižudybės priveda patys. Niekur toli neinu, čia šiame forume Iškaimo, Bebras ir Pasiklydęs masto labai panašiai, ir visi trys ištisai girtuokliauja..... tikiuosi neužsigausite už atvirumą....

Atvirumas - tai savybė, kurią labai vertinu, nes ir pats esu netgi per daug atviras, kone tiesmukas. Bet kai yra pjaunamas grybas, tai tam esu alergiškas. Čia ir paraleliniam forume buvo pilna tokiu visažinių, kurie visus šunis kardavo ant alkoholio. Maždaug visos gyvenimo bėdos dėl alkoholio. Apie savižudybę pradėjau galvoti jau tada, kai alkoholio išvis nebuvau net ragavęs. Ir ne šiaip sau galvodavau, o jau kūriau veiksmų planus kaip ją atliksiu. Dar vaikystėj pas mane išlindo elgesio keistumai, o sulaukus priešpaauglinio amžiaus stogas važiuodavo stipriau, net artimieji tai pastebėjo ir nusprendė mane gabenti pas "durnių daktarus". Alkoholis atsirado vėliau. Apie savižudybę ir dabar galvoju, ir turbūt ateityje galvosiu. Tas galvojimas ne dėl alkoholio, o dėl mano, sakykim, nihilistinės pasaulėžiūros. Esu bandęs tą padaryti, ir be jokių ten atsisveikinimo laiškų, be jokių rėkavimų, isterijų, dėmesio reikalavimų. Tyliai. Vieną dieną buvau tvirtai apsisprendęs, paėmiau ir pabandžiau pasikarti. Nepavyko. Reiškia dar nebuvo laikas. Nuo to bandymo praėjo jau dvylika metų. Bet vistiek aš save skaitau potencialiu savižudžiu, tad sekantis bandymas, jei jis bus, turėtų pavykti. Nežinantys kas yra psichikos sutrikimai, nemoralizuokit čia visokiais karais, lageriais, genocidais ar prigimtiniais išgyvenimo instinktais.

Geriu - Depresuoju ir Depresuoju - Geriu... abu variantai blogi! Aš visada prisimenu armeiską praporą, kuris mus nuvarydavo iki visiško išsekimo ir vis versdavo (spardydavo subinę) „cherez nemogu“ (per negaliu) padaryti papildomai vieną prisitraukimą, vieną atsispaudimą, nubėgti vieną kilometrą ir t.t  Mes visi kartu (ir kiekvienas atskirai) kurdavome planus, kaip tą praporą nušauti ir kur nors užkasti. Po šiai dienai nežinau geresnių vaistų nuo depresijos, kaip vienas žingsnelis „cherez nemogu“, aš ir į AA nuėjau „cherez nemogu“...

Šiaip neįsivaizduoju jei mano gyvenimo pagrindinis akordas būtų svarbiausius visus dalykus daryti "čerez nemogu", i ką tada pavirs pats gyvenimas??? Į ka pavirsiu Aš pats?... Bandžiau mesti ir gerti ir rūkyti "čerez nemogu", rezultata dabar matau akivaizdų, varau toliau į vienus vartus, dar sakyčiau piktesnis gėrimas pasidarė...

žvejys rašė:

Iš kaimo neskubėk , paklausyk tai ne išeitis . Kažkada ir aš norėjau nusižudyt , bet susilaikiau , paklausiau patarimo palaukt. Forumas šioje vietoje nepadės, žinoma jei tikrai taip yra kaip rašei , padėti gali tik specialistas kuris dirba šioje srityje , man padėjo. O su laiku tas noras dingsta , va kad taip dingtų potraukis degtinei , tai būtų jėga. Ir tikrai neišeik iš forumo , vienatvė žudo.

Labai keistas dalykas vyksta-bendraut realybėj nenoriu. Vengiu visokių pasisėdėjių tiek prie kavos, tiek prie vodkos. Bet, jei kažkuris iš draugų ar draugių, žinodami kokia esu, per prievartą įsiprašo į svečius-pradedu jaustis gerai, pradedu bendraut ir net nebenoriu, kad jie išeitų. Tikrai, vienatvė-blogas reikalas.
Gal ir teisingai Paklydęs prasovardžiuoja...
Iš forumo tai nedingsiu, nes alkoholizmas jau nebe į akis žvelgia, o sieloj tupi. Niekam kitam nieko panašaus papasakot negaliu. Net ir tiem, kurie jau suprato kas esu, bet į akis to nepasako...