Būk blaivus!

Pariuke, paklausyk. Tu jau du mėnėsius esi blaivi, ir tas žvėris džiūsta tavo viduje. Turi jis vilties, kad nesusilaikysi ir nusipirkus išgersi. O tada, jam bus gerai. Išsiskleis visoje tavo esybėje ir vėl parazituos ėsdamas tavo gyvenimą... Mieloji, tu nori pakeist sąmonės būseną, bet tai tik laikinai... Ar nebus liūdniau ir skaudžai, kai grįši realybėn? Išjausk liūdesį, nebėk nuo jo, ašaros byra... apkabink save ir pravirk... Liūdesys praeis, nušvis saulė ir tu būsi daug laimingesnė ir tvirtesnė, negu leidus priklausomybei diktuoti tau sąlygas. Gyvenimo prasmė atrandama...

Pariuke, kai būna labai labai sunku, žinok - ateis palengvėjimas. Tikėk tuo, tai būna ranka pasiekiama... Ir nenustok stebėti ženklų, man visada taip... Ateina... tai knyga, tai išgirstu sakinį, tai sutinku žmogų ir viskas nušvinta... Suprantu, kad tam blogumui atėjo atsakymas. Išgyvenk tai, ir eik pirmyn, mieloji.

Bebras rašė:

Kodėl visi mane ignoruojat? Ar aš ką blogo visiems asmeniškai padariau?

Labas rytas, Bebre. Kaip šiandien jauties?

Bebras rašė:

Labas rytas. Deja, man šis rytas nelabas. Šiandien labai rimtai svarsčiau apie savižudybę, jau buvau bepradedąs rašyti atsisveikinimo laišką namiškiams. Neparašiau, truputį pagerėjo. Turbūt ne forume apie tai turėčiau rašyti, o lėkti tiesiu taikymu pas psichiatrą.

http://www.apsc.lt/files/PPTN.pdf

pariuke rašė:

Veronika rašė:

pariuke rašė:

O aš kažkaip tai blogai jaučiuosi.

Kaip blogai, pariuke? Ką jauti? Nagi parašyk.

Toks liūdesys apėmes, gyvenimo beprasmybės ar kažkas panašaus. Jei kas paklaustų, o ko noriu, kas man pataisytų nuotaiką, tai net nežinau kas tai galėtų būti.
Vakar net buvau nuėjusi iki parduotuvės išgert nusipirkti, bet nenusipirkau. Gal 5 min alko skyriuje apžiūrinėjau gėrimus, nesugalvojau ko norėčiau, o po to taip ir išėjau nieko nenusipirkusi.
Naktį blogai miegojau, nubudau gal 4 val. ir nebeužmigau.

Pariuke čia forumas ir čia tik kartais parašai kaip jauties ir kas yra , bet pačio gyvenimo laimės  čia abejotinai surasi. Čia aš rašau jau tik kas susėje su alkoholiu , o kitas gyvenimiškas problemas jau radau kitur kur galiu išsakyt ir spręst. Bandyk paieškot kitų ar forumų ar dar ko, turi judėt į priekį , ieškok tai kas tau patinka ir kas tau teikia džiaugsma.

Bebre, pilnatis ant nosies. Kaip žinia, mes alkoholikai itin jautrūs žmonės, todėl manau tokius nuotaikos svyravimus gali įtakoti ir mėnulis...

Bebras rašė:

Jaučiuosi jau visai beviltiškai, susipykau su saviške. Santykiai nesiklijuoja, nepaisant to, kad ne vienerius metus esam kartu. Viskas pamažu artėja link skyrybų, o išsiskirti labai baugu, nes man skyrybos neturinčiam nei pažinčių nei draugų reikštų gūdžią vienatvę, kurios aš turbūt jau nebepakelčiau. Susidraugauti su niekuom jau irgi nebesugebu, tarp "normalių" nepritampu, tarp anonimų irgi nepritapau, čia forume irgi vargu bau ar bent vienam įdomus kaip žmogus. Jaučiuosi kaip kokia šiukšlė. Nebelabai žinau dėl ko gyventi. Nežinau kodėl Viešpats mane dar laiko šioje žemėje. Ar mano „misija“ dar nebaigta? Ar beišgalėčiau dar būti kam nors kuo nors naudingas?

Ėėė ... sunku kalbėti apie porų santykius. Manau, kad nė vienas čia iš mūsų negalėtų pasigirti gerėjančiais santykiais geriant:(. Tiesiog yra labai daug nuoskaudų, nevilties ir atšalimo iš partnerio pusės. Be to, geriant labai siaurėja interesų ratas, todėl santykiuose nebelieka bendrumo. Prie viso to prieinama ne per vieną dieną, todėl ir metus gerti negalima tikėtis, kad tie santykiai iš karto sušils, o nemetus tikėtina, kad jie nutrūks. Geriantis žmogus yra klaikiai vienišas, tiek šeimoje, tiek ir visuomenėje:(. Yra tokia mūsų klasiko J.Erlicko topinė daina „... o žmogus vis geria vienišyn, kol galų gale jau geria vienas“. Manau, kad jis žino, ką sako. Bet mano galva nėra jau taip viskas beviltiška, kol žmogus gyvas, jis gali labai daug ką pakeisti:). Yra ir kita medalio pusė, kaip poroje pradedama manipuliuoti geriančiuoju:/, bet tai jau kita tema.

Iškaimo rašė:

Čia 5erių ar 7enerių metų gyvenimo kartu krizė. Reikia bandyt išgyvent. Per 20 metų gal kokias 5 tokias turėjom su vyru. Dabar labai paprasta-gyvenam kartu, nes taip patogu. Meilė?... A kas tas yr? Nepamenu...

Pavasarį 27-tus šventėm. Nežinau kaip ten tos gyvenimo kartu krizėm, bet prieš kažkiek metų tik formalumai jungė, gal patogumai, kaip tu, Iškaimo, sakai. Plaukelis jungė... Dabar esam artimi kaip niekada, visom prasmėm. Žodžiu ateina, ar grįžta ta meilė. Pasiilgsti kartais net per aštuonias darbo valandas... Tik pasakot apie tai nelabai norisi, nes jei pabandai - falšyvai viskas atrodo, kai viešai dėstoma.
Žodžiu niekada nesakyk niekada dėl  tos meilės :)

ir va tuose privalomuose arba kitaip tariant sprendimuose su kuriais susiję kiti žmonės, aš kažkaip sugebu dar daryti, na ten darbiniai, santykių, finansų, na vienaip ar kitaip vistiek tai ypasta, bet kur yra grynai mano klausimai, individualūs, su niekuom nesusiję, sąlyginai nebūtini...man yra visą laiką bėda. Nepamenu kada būčiau išpildžius kokį sudėtingesnį savo norą...sad..

Egle rašė:

Nesuprantu kaip taip sunkiai su savim. Trukčioju pirmyn atgal, jei blogiau fiziškai atsitraukiu, jei geriau plyksteliu pasiryžtu ir nesvarbu kokį iš vakaro sprendimą padariau, grįžtu prie tos pačios "ką daryt" polemikos su savim...ir taip norisi sau išrėžti: " o tai ką Egle, vakarykštis sprendimas tau nieko nereiškia, vėl pradedi iš naujo?" Ir niekur negaliu pasitikrint sprendimo...Spalio mėnesį kita žemyne vyks šamaniško gydymo mokymai. Bet kad pakliūt, reikia keturesdešimt valandų skrydžių, dvidešimt valandų autobusu...ir dar trys dienos mokymų ir atgal..ir viena..Gal skrydžius su savo sveikata atlaikyčiau, bet poto mokymai..trys dienos to apie ką tik ir svajojau..plius bendravimas.kalbos barjeras. Gal išvažiuot anksčiau kad susikaupt..ir suku tą plokštelę ir nepasitikiu savo jėgomis..plius dar biudžetas nekuklus, vis tiek reikėtų dar skolintis..Su vienu žmogum galiu pasitarti, tai su organizatore, bet žinau ką ji pasakys: Egle daryk kaip tau atrodo geriausia..o gal kaip tik pasakys abejoji, nevažiuok...Kaip užknisa nepasitikėjimas savim, kalbos barjeras, ribinė sveikata ir ta nerimastinga širdis..

Čia greičiausiai retoriniai pamąstymai, bet išdrysiu... Iš šono pažiūrėjus, matau svarbiausią dalyką; ar ...atlaikys sveikata..., o į visa kita gal reikėtų pažiūrėti pro "ar labiau nori ar labiau bijai" prizmę

Marijus rašė:

Tara rašė:

Audronis rašė:

Kai mečiau rūkyti...

PABANDYSIU

Žiūrėk nepavesk...

Marijau, aš rimtai.

Veronika rašė:

Nu, plym, jaučiuosi bjauriai Gėrimas aplink nuo pat ryto... Užkniso juodai. Jau kaip parašyčiau sakinį apie savo savijautą, tai adminas turbūt be perspėjimo ištrenktų lauk. Stengiuos atsiribot kiek įmanoma, bet kai iš kampų kas pusvalandį: nu, tai gal apsigalvojai Varau į mišką... šiandien gal šeštą kartą.

noriu su tavim