Būk blaivus!

Vimdo, alus ant ribos, kelnes primyžtos, kioskas dar nedirba... viskas sušikta...

Pasiklydes rašė:

Vimdo, alus ant ribos, kelnes primyžtos, kioskas dar nedirba... viskas sušikta...

O kas tau viską išplauna,sutvartko?Ar po visų tų nuotykių tu pats "išsikuopi"?
...ir tau tų pasekmių neužtenka,kad susimąstytum???

nedingau, paskaitau šį forumą, tik nėra kas rašo, nes nieko naujo. Laikausi negėrusi. Džiaugiuosi 4 mėnesiais baivaus gyvenimo. Tik vis niekaip nerandu savęs, kažko trūksta, bet nežinau ko, kažko noriu, bet irgi nežinau ko. Su draugėmis mažai bendrauju, nes nebeidomu girtų kalbų klausyti, tai esu visai viena. Bet kitaip nei anksčiau- tame nebematau nieko blogo. Bet anksčiau juk tai ir buvo pagrindinė priežastis gerti, nes buvo liūdna vienai. O dabar kai negeriu, tai ir nebeatrodo, kad dėl to verta gerti.
Kaip kažkada rašiau, kad dabar man reikia pereiti į kitą gyvenimo etapą. Turiu surasti save, kad ir toliau galėčiau būti blaivi, kad nekiltų blogų minčių.

Jo, uzsiimik sau idomia veikla kokia ) Kazko siekt bandyk

Iškaimo rašė:

Gal kas nors gali pasakyt, kodel turečiau norėt gyvent blaivi ar neblaivi? Juk vis tiek gyvenimą baigsim visi ten-nebūty. Kam dar kankintis 30-40 metų egzistuojant? Nes GYVENT, nesugebu ir nesugebėsiu jau. Net į AA blaivi nesugebėsiu paskambint. Tiesiog nežinau kaip pradėt pokalbį ir išvis nežinau ar man to reik. Numirt būtų paprasčiau, jei nebijočiau skausmo. Žodžiu-pilnatis visiška Atsiprašau, kad čia ne į temą neigiamas emocijas išliejau, neturiu daugiau kam.......

Ei, ei..
Kiek daug gero galyma blaivia galva pamatyti. Vaikai, sventes, hobiai, maistas, keliones, laimejimai kazkokie MEILE (o kiek joje nuotykiuu ojojoj  ir begales kitu dalyku. Nu visas gyvenimas tiek dziaugsmo gali suteikti, visada buna ir blogu dienu, ir ju bus. Bet reikia kovoti su jomis.

Iškaimo rašė:

Jooooo..... 10metų kaip meilė neateina, o vaikas pasakė, kad būtų ramybė, "jei tu nustiptum". Gera motyvacija ne tik.blaivybei, bet ir gyvenimui

Matyt alkoholis neleidzia tai meilei ateiti.
O vaikas irgi del jo taip kalba matyt.

Nežinau kokia pas tave situacija, bet kai gėriau vienintelis žmogus, kuris nežinojo, kad turiu problemų su alkoholiu, buvau aš pats...

Pritariu Katytei. Jei nemylėsi pati savęs, tai niekas tavęs irgi nemylės. Geriausiu atveju gailės ir kažkaip pakęs.Tiktai.... Jokia "kieno nors" meilė tikrai tavęs neišgelbės. Jeigu nori išlipt iš alko, turi kardinaliai keist mintis. ( pirmiausiai reikia valyt galvą).  Sutinku, kad pasakyt lengviau negu padaryt. Bet mes visi čia -tam, kad kartotume ir kartotume ir vėl kartotume tai, ką patys išmokom, tai ką galim pasiūlyt ne iš lektoriaus tribūnos , o iš savo patirties( tai patys geriausi universitetai).
   Aš pvz.- pradžioje laikiausi skautų principo: kiekvieną dieną BŪTINAI padaryt po gerą darbą sau. ( kad ir patį paprasčiausią). Jeigu kurią dieną nepadarydavau- kitą dieną turėdavau padaryt du. Netgi vedžiau savotišką gerų darbų žurnalą. Patikėk, kaip dabar smagu jį skaityt.
Gal tai atrodo vaikiškai (mūsų suaugusių filosofijai), bet pabandyti verta.

Iškaimo rašė:

Jonas24 rašė:

Iškaimo rašė:

Jooooo..... 10metų kaip meilė neateina, o vaikas pasakė, kad būtų ramybė, "jei tu nustiptum". Gera motyvacija ne tik.blaivybei, bet ir gyvenimui

Matyt alkoholis neleidzia tai meilei ateiti.
O vaikas irgi del jo taip kalba matyt.

Niekas nežino, kad išgeriu, išskyrus mano psichologę. Kiekis kolkas toks, kad neatrodau apsvaigus. Tiesą sakant dėl šių problemų ir pradėjau išgerinėt.

Kažkaip nesitiki,ką rašai.Vistiek matosi ir užsiuodžia,kai žmogus nors truputį išgėręs.Visiškai pritariu Audroniui ir Katytei.Deja,kad pasikeistų požiūris yra tik vienintelis kelias-verti blaivias dienas ant siūlo kaip karoliukus,kentėti galvos skausmus,nuotaikų kaitą.Ir tikrai ateis ta diena,kai vaikas apkabins,o problemos nebeatrodys tokios baisios.Mano sūnus pvz.į mokyklą nėjo.Taip protestavo prieš mano išgėrinėjimą,tipo nematomą...Iškaimo,bandyk nueiti į grupę,juk nieko neprarasi.

Iškaimo rašė:

Taigi taip, teisūs jūs visi. Blogis tie laipsniai. Sunku save tokią mylėt. Užburtas ratas-nekenčiu savęs ir savo gyvenimo, todėl geriu, ir geriu, o išgėrus neapkenčiu savęs. Jūs man labai padedat, paskaitau vakare, ir kitą dieną pavyksta išbūt blaiviai. Labai daug galvoju apie tai ką rašot, vilties suteikia jūsų patirtis, nes galvoju, kad ir aš nesu kitokia ir kad gal kiekvieną kitą rytdieną pradėsiu naują gyvenimą.
Eisiu į AA, tik laukiu atostogų, nes nėra galimybės dėl darbo laiko ten nueit. Ir be to noriu ten eit jau nustojus gert. Atrodo jau jau, nu jau visai nedaug trūksta iki visiško metimo. Juk niekas į gerklę nepila, tik reik labiau pasistengt. Ką tik grįžau iš gimtadienio kaimynės. Išgėriau tik vieną stikliuką ir moviau namo. Nesinorėjo daugiau :)

Žiūrėk, nėr čia viskas taip paprasta, kad tik vienintėlis blogis yra alkoholis. Turbūt pati jauti, kad kažkur giliai giliai yra problema. Kažkoks paslėptas skausmo ir nerimo šaltinis, jausmas, kad su tavim kažkas stipriai ne taip... Daug kas taip jaučiasi, bet slepia ir nuo to bėga. O paprasčiausias variantas nuo šito pabėgt ar pasislėpt - alkoholis, arba dar kokia chemija (narkotikai, vaistai). Nekartosi, kad alkoholis ir pan. dalykai tik apgaulė, o ne pagalbininkas. Šitam forume jau kalnai apie tai prirašyti.
Esmė tame, kad bet kokią problemas įmanoma išspręsti, arba bent jau sumažinti taip, kad netrukdytų gyvent. Tame tarpe ir vidines arba mūsų santykių su kitais problemas. Deja tam reikia blaivios galvos, todėl be alkoholio atsisakymo čia niekaip...

Ir dar biski. Net vienas stikliukas čia skaitosi. Aišku gerai, kad tik truputį įpeši, o ne iki sąmonės netekimo, bet tai reiškia kad alkoholinės priklausomybės ratas tebesisuka. Organizmas vis pareikalauja alkoholio, nors truputėlio. Be jo nebegali. O kad tą užmaskuot ir pateisint susikuriam progą: nervai, konfliktas, futbolas, šventės, blogas oras, problema darbe, joninės, mūsų kažkas negerbia, nemyli ir t.t.

Visą tai daugelis mūsų, čia forume perėjom. Pereisi ir tu, jei rimtai imsies :) Sėkmės!

Iškaimo rašė:

Ryte pramerkus akis šmėstelėjo viena mintis-negaliu gyvent, nenoriu nubust ir gyvent, nenoriu nieko daryt, nenoriu nieko matyt, noriu numirt čia ir dabar. Dieną nugyvenau už paskutinius 10 lt nusipirkus 200 gr. Sutvarkiau pomidorus šiltnamyje, šeimai iškepiau kugelį, apsirvarkiau. Alkoholio poveikis baigėsi ir aš vėl guliu lovoj su mintim kaip išeit iš gyvenimo. Nu taip bloga tiesiog dėl to, kas vyksta su manim... Raminamieji baigėsi... Kaip išgyvent 3 dienas, kol vėl jų turėsiu? Jei ne alkoholis, neišgyvensiu Bent jau taip atrodo dabar.......

Oi, Iškaimo, kaip gerai atsimenu laiką, kai galvojau lygiai taip, kaip tu. Tiesiog viens prie vieno. Dabar aš labai dažnai atsimenu tą laiką, kai gėriau, dažnai jį analizuoju, bandau suprasti, kodėl buvo vienaip ar kitaip, kaip tai pasibaigė, kodėl tai pasibaigė. Ir visada dabar pagalvoju: „kaip aš galėjau norėti numirti? Kaip taip galėjau galvoti?“ Dabar mano gyvenimas man yra nuostabus, džiugina kiekvinos dienos rytas ir visa diena. Ir visos dienos. Gera nuotaika, geras miegas, kuris geriant buvo tiesiog tragiškas. Žinok, tikrai verta to siekti. Puikiai žinau, ką reiškia sustoti gėrus, nors tada atrodė, kad misija neįmanoma. Bet viskas gavosi ir netgi su kaupu. Suimk save į rankas ir pamatysi, koks gyvenimas yra gražus. Mes gėrėm kartu su draugu, bet dabar jau ir jis nebegeria, nors sustojo jis vėliau, nei aš. Abu tuo džiaugiamės, nes jau garmėjome į baisią pražūtį, į juodą bedugnę. Aptark su vyru, kaip jums elgtis ir linkiu jums abiems nebevartoti. Sėkmės.

Išprotėsiu tuoj. Noriu negert, bet neišgėrus sunku pradėt bet kokį darbą. Antidepresantai padeda tik šiek tiek, geriausia, kas padeda-gėrimas su laipsniais. Dar prie parduotuvės visą buteliuką išgeriu. Negerčiau, jei ne šita prakeikta depresija. Nežinau kaip išbrist, nes užburtas ratas-negersiu-nieko nepadarysiu, gersiu toliau-prasigersiu

Kažkaip nesueina galai Iš kaimo , turi ūkį , turi vaikus , turi namus . Gyventi kaip ir būtų dėl ko, jiems taves reikia, prieštarausiu trojai jei lankaisi pas psichologą, tai būk atvira iki galo turi pasakyt kad turi priklausomybe alkoholiui , jei jis nepadeda keisk pscihijatra . Su vyru nepatarčiau tai aptarti nes gali nesuprasti ir dar labiau pasmerkti, tokio būseno kokio esi vienas blogas žodis ir gali atvest iki nelaimės. Pirmiausia negerk keliata dienų bandyk eiti pas psichiatra.