Būk blaivus!

Labas puriena nėra padėties be išeities labai smagu, kad supranti savo bėdą. Visų istorijos yra labai panašios, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, užimamų pareigų ir t.t.

Ačiū, mielieji,kad taip greit atsiliepėt. Man tikrai labai reikia palaikymo, nes realiam gyvenime esu puikiai užsimaskavusi:) Jeigu mano aplinka sužinotų, kaip iš tikro jaučiuosi, ko gero nepatikėtų. Netgi mano žmogus, kuris galima sakyt beveik negeria, neįtaria, ką aš veikiu, kai jis naktimis dirba. Vaikai būna užsiėmę savo reikalais ir veiklom, o aš pilstausi buteliuką dirbdama virtuvėje arba tvarkydama namus. Labiausiai pergyvenu dėl vaikų... Turiu tris gražuolius berniukus, myliu juos beprotiškai ir gerti nebenoriu tik dėl jų. Palaikykit mane, noriu kad vakarykštis atestacijos aplaistymas būtų paskutinis mano gyvenime. Man 43-eji, esu daug pasiekusi gyvenime, noriu visu tuo mėgautis.
Ačiū dar kartą

labas puriena,mūsų visų istorijos labai panašios,visu pirma sveikinu  prisijungus į mūsų būrį,mūsų visų siekiai ir tikslai tie patys,galiu patikinti jog čia visada būsi suprasta,čia niekas neskirsto benamis ar prezidentas,mūsų visų liga vienoda,ir ji nesirenka,visose istorijos manau jog kiekvienas randame save,ir visų keliai į balivybę daug kuom panašūs,bet daug kuom ir skirtingi,vieni patys sustoja,kitiems plc prireikia,tretiems AA klubo,man atrodo jog reikia turėti savo likimo draugų,su kuriais gali išsikalbėti ta pačia tema,kurie supranta ir žino kas tai yra,linkiu sėkmės,bendraukime,išsikalbėkime,tarpkitko šis puslapis man duoda didelę paspirtį gyventi blaiviai.

Pasiklydes, bet niekas ir nesako, kad jei meti dėl kažko, tai jau šansų jokių neturi. Juk minėjau, kad tai puikus stimulas :) Be tik tikras noras būtų, nes kai metama tik dėl to, kad „žmona nebambėtų“ ar panašių dalykų, tai dažnai šnipštas gaunasi...

Kas dėl kelio į blaivybę tikimo... Jei kam nors negerti alkoholio padeda vandens gėrimas per nosį, tai koks mano reikalas, argi turėčiau dėl to prieštarauti? :D

bet į AA verta nueiti bent iš smalsumo - bus aiškiau apie ką eina kalba.

Artaz rašė:

bet į AA verta nueiti bent iš smalsumo - bus aiškiau apie ką eina kalba.

Taip pritariu artazui,aš taipat nesilankau AA, bet jokiu būdu nesakau kad to nereikia,visiems skirtingai,man nereikia,bet tūkstančiai žmonių tenai renkasi,ir visi labai šaunūs bei geranoriški,bet mano kitoks ėjimas blaivybės keliu,tačiau be specialistų pagalbos niekas neišėjo,turėjau gauti kvalifikuotos pagalbos,kol supratau kur rituosi ir suvokti jog esu alkoholikas.

Artaz rašė:

Taip, tikslas pasiektas, bet ar pagrindinis veikėjas pats nori TAIP gyventi? Jei nenori, tai gaunasi žmogaus prievartavimas.

Pagrindinei veikėjai absoliučiai nesvarbu kad ji negeria ne dėl savęs, o dėl sūnaus, jie abu laimingai blaiviai gyvena ir vargo nemato Čia buvo labiau toks pastebėjimas, kad nebūtina mesti gerti tik visų pirma dėl SAVĘS, kaip tai keistai ir kurioziškai beskambėtų, kitiems užtenka mesti gerti ir dėl KAŽKO. O su laiku gal ir ateis supratimas kad visai faina negerti ir dėl savęs, bet mano nuomone jei tokia diena ir neateitų kažin ar žmogus jau labai ka prarastų

Pasiklydes rašė:

Audronis rašė:

Tik nuliūdinsiu, dažniausiai kai metama gerti „dėl kažko“ – žmonų, vaikų, vyrų, tėvų, ateivių – nieko gero nesigauna Turi suprasti, jog pirmiausiai turi nustoti gerti dėl savęs, o visi kiti „dėl“ yra tik papildymas, katalizatorius padedantis siekti blaivybės...

O aš paprieštarausiu Audroniui   Puikiai pažystu moteri iš kurios buvo jau praktiškai per girtavima atimtas vaikas, jai buvo iškeltas ultimatumas vykdyti viska ka lieps soc. darbuotojai, vaiku teisės, policija ten ir panašiai...  Kitaip bus atimtos motinystės teisės visam laikui.  Ji sutiko be išlygu.  Prasiblaivė, praėjo Minesotos programa, lanko AA, susitvarkė gyvenima, panaikino namuose buvusia landynę, išvijo sugėrovus sugyventinius (vyras jos tragiškai žuvęs) ir kuo puikiausiai gyvena dabar su sūnumi.. Pati neslepia, kad metė gerti tik dėl sūnaus, kad tik jo neprarasti, nes dėl savęs jai jau buvo DZIN ar mirti kur patvoryje ar dar kas...  Praėjo jau atrodo 5 metai blaivybės, paklausiau jos ar vis dar dėl sūnaus negeri?? Sako galite man priekaištauti, stebėtis ar kreivai šnairuoti, bet taip, dėl sūnaus pasiruošusi padaryti viska, taip pat ir išlikti blaiva. O dėl savęs... O sako, dėl savęs nesuku sau galvos, kaip yra taip gerai.. Dėl savęs sako matyt net nebūčiau ir metusi, nemačiau prasmės.. Juolab kad čia ne kurie labai mėgsta frazę, kad bet koks kelias i blaivybę yra teisingas jei netrukdo kitiems.. 

As manau, kad tai lemia meile - jeigu zmogus myli save, tai atsisako alko del saves, jeigu labiau myli sunu, tada stengiasi del jo....

Pasiklydes rašė:

skorpionas rašė:

manau kad visi čia rašantys,ir ieškantys savo kelio į blaivybę,keliame koją ant pirmo laiptelio aukštyn,kas ant antro jau kas ant trečio, kas visai pasiekę viršų,bet yra ir tokių kurie bando lipti aukšyn iš apatinio aukšto, ar beveik iš apatinio, o stovintys aukščiau tiesia rankas,ir bando padėti išlipti,tad tieskime vieni kitiems rankas,ir kilkime tik į viršų.

O jei čia atsirado čia žmogus kuris kaip tik laipteliu žemyn palypėjo, o gal net dviem ir nebando ten niekur aukštyn lipti, ka jau jis "brokuotas"???

jokiu būdu nebrokuotas. Jei/kol žmogus nepasiduoda - čia daugiau tiktų - "vienas muštas penkis nemuštus atstoja".

Paskutinis taisė Artaz (2013-08-29 18:15:37)

Oho, kiek gražių diskusijų Na, o dėl to klausimo kodėl metam gerti, tai atsakymas tikrai skirtingas kiekvienam. Aš noriu ramiai gyvent dėl daugelio dalykų: vaikai tėra Nr.1 visame sąraše, kuriame aš pati,patikėkit, ne paskutinėj vietoj. Galų gale, koks skirtumas dėl ko... Dėl to, kad blogai jautiesi, prarandi savigarbą, trukdo dirbti ir, kas man asmeniškai baisiausia, atima gyvenimo džiaugsmą-neįkalęs tiesiog nesugebi džiaugtis,kad gyveni. O dar kai pamatai iš ryto raudonas ir apmūsijusias akis... Jokia kosmetika nebepadeda. Turiu porą bendradarbių su stažu, tai vaizdelis labai nekoks, kai ateina po eilinio širdies graužaties nuraminimo. Dvokia nuo tolo, rankos dreba, kas kad gerklės užkištos Minton'ais. Žiauru...Buvo ir man pora tokių atvejų, kai bijojau žmonėms pasirodyt atėjus į darbą, paskui pažadus sau davinėjau, mušiausi į krūtinę iki eilinio vynelio su draugėmis-taigi taip smagu paplepėti "tarp mūsų,mergaičių", nejaugi jau aš nesusitvarkysiu... Juokinga. Tai galima tik tokiam žmogui, kuris pastatė ant stalo pusę taurės ir pasakė:"Man gana." Man gi nieko nėra baisesnio už pilną taurę ant stalo-tiesiog privalo būti tuščia... Va šitaip ir užsiknisi tame išgėrinėjime. Lyg ir nesivolioji pagrioviais, kultūringai atrodai ir kalbi, o iš tikro pats sau meluoji. Nebemeluokim sau, kad ir kaip sunku bebūtų.

Pasiklydes rašė:

skorpionas rašė:

manau kad visi čia rašantys,ir ieškantys savo kelio į blaivybę,keliame koją ant pirmo laiptelio aukštyn,kas ant antro jau kas ant trečio, kas visai pasiekę viršų,bet yra ir tokių kurie bando lipti aukšyn iš apatinio aukšto, ar beveik iš apatinio, o stovintys aukščiau tiesia rankas,ir bando padėti išlipti,tad tieskime vieni kitiems rankas,ir kilkime tik į viršų.

O jei čia atsirado čia žmogus kuris kaip tik laipteliu žemyn palypėjo, o gal net dviem ir nebando ten niekur aukštyn lipti, ka jau jis "brokuotas"???

Tikrai,tu turbut netaip supratai,ar nedaskaitei,mes juk visi vienodi,ir tiesame ranką vienas kitam,norėdami tik gero,norėdami tik padėti.

Čia kaip kare, siekiant blaivybės visos priemonės pateisinamos. Dėl vaikų, dėl tėvų, dėl sutuoktinių, dėl savęs. Svarbu kad būtų dėl ko būti blaiviam. Prioritetus renkamės patys. O paskui jau stengiamės sau nemeluoti. Tai svarbiausia.