Būk blaivus!

Pumputis rašė:

Nelabai krikščioniškai nuskambėjo šitas pasakojimas :( Ar sugebėsi tam žmogui ranką paspausti susitikęs jį Marijau?

Žinoma... Juk daug krikščioniškiau matant apvaginėjamą žmogų, nusisukti ir vaidinti, jog nieko nevyksta... O paskui visiems pasakoti teisuoliškas istorijas.

Psihologė I. minesotoj patį pirmą užsiėmimą paklausė apie vyruką, kuris nu ...nelabai koks jau sąžininguolis, doruolis, fainuolis, sako: Egle, o tu norėtum tokio vyro kaip A. ?  aš net krūptelėjau iš netikėtumo, galvoju nebūčia pagalvojus, kad labai psihologiška klaust viešai....sužiuro grupė,nepasakiau kad norėčiau, poto sekė klausimas kodėl ir ...aš išėjau iš užsiėmimo galutinai išsekus ir sugniužus..O tas vyrukas neužmušamas jokia kritika neima..bereikalo kankinausi na bet klaust savęs be jokių ten kalčių ir dorovių kitą ir dar kitą kartą ar norėčiau kokio diedo kaip vyro prasitreniravau,visai pagelbėjo, daug sykių, ypač kai sutinku tokių sąžininguolių ir doruolių, negaila užvažiuot su neigiamu atsakymu, visgi patirtis, bet nėr psichologės..nieks nepaklausia
gryna sveikata

Troja rašė:

Aš tai manau, kad tokie suaugusių žmonių „auklėjimai“ yra juokingi. Kaip kiekvienas suaugęs žmogus norės, taip ir pasielgs. Paauglį, gal būt, galima kažkaip panašiai įspėt, bet suaugęs žmogus pats sprendžia, kaip jam pasielgti. O tas Romas gyvena savo gyvenimą – tokį, kokį pasirinko ir ne mums jį teisti, ar mėsinėti. Visiškai pritariu Pijui.

Taip ir yra Troja čia tik truputį pablevyzgot galim ,sauge ir niekas nepalenks.

Kokius dar šansus kas atiminėja? Gal tu tiesiai kalbėki,kam taikai ? ar pasikviesk daktarą kad apibendrintų pokalbius ir nustatytų. Galvoji tu mane pagąsdinsi ar pagėdinsi kad turiu neigiamą nuomonę apie antidepresnatus? aš savo nusigėrusiai ir nusinarkomaninusiai nuo antidepresnatų ir kitokių psichotropinių vaistų uošvei subinę valau, mano brolis buvo paverstas zombiu, turiu savo asmeninę patirtį ir man etika bei moralė nerūpi. Nesirūpink išmest nereiks, pati išeisiu.

Šiaip įdomiai Marijau čia užvyniojai, tu galvoji čia daktarai vadinamieji specialistai neskaito , iš kur jie semsis praktikos, iš kur žinos kuris metodas yra veiksmingiausias, galvoji visi nuėje pirmą kartą gyvai jam teisybe sako , ši to vieto klysti. Čia ir yra pats įdomumas nes kiekvienas atrandą skirtingą kelią į vieną tikslą išlikt blaiviems.
Tarp kitko man nelabai aišku čia , nes įkelt straipsnius apie AA neina ištrinami, rašyt apie gydymą vaistai taip pat nelabai gaunas , tai apie ką? Nė vienas nesiuntinėjam vienas kito(išskyrus Pasiklydusį) , man pvz. padeda kiekviena diena prisimint kas aš esu , priedo per diskusijas užvedė ant mitybos keitimo kelio, matau tik teigiamas puses. Kas liečia vaistus esu taip pat nemažai klimpes ir vėl grupės ir forumo dėka atsisakiau.

Tai be abejo, Veronika, visur reikia būt budriam... Ir tikrai ne visais specialistais gali pasitikėt. O kiek dar apsišaukėlių? O kur dar farmacininkų godumas...

Iš kitos pusės jei jau nepasitiki gydytoju, jei nesilaikai jo nurodymų, tai nafig į jį kreipiesi... Čia daug yra iš totalinio mūsų nepasitikėjimo specialistais. Ir ne tik medicinoj, psichologijoj - visur... Ir statyboj ir versle, ir valdžioj.

Bet ne apie tai rašiau. Ir ne apie tai kad medikamentai gėris. Rašiau apie nekompetetingą jų naudojimą arba atsisakymą vartot, kai tikrai reikia...
Nesunkiai čia prirankiočiau citatų su patarimais naudot tą ar aną, ir priešingai nenaudot, nes tai tas ar anas yra tiesiog blogis.
O dozės, o tiksli diagnozė, o vartojimo laikas, o  konkretus organizmo atsakas, o pašaliniai poveikiai, o išliekamieji reiškiniai?
O jei žmogus turi tokią problemą, kad jam tiesiog būtini tam tikri vaistai, o mes jį įtikimam priešingai?

Marijus rašė:

<...>
Iš kitos pusės jei jau nepasitiki gydytoju, jei nesilaikai jo nurodymų, tai nafig į jį kreipiesi... <...>
O jei žmogus turi tokią problemą, kad jam tiesiog būtini tam tikri vaistai, o mes jį įtikimam priešingai?

Pirmiausiai,  kreipiesi į gydytoją, nes ieškai pagalbos ir tikiesi ją gaut. Nepasitikėjimas gali ateiti vėliau. Tada ieškai kito, kuriuo pasitikėsi. ir pamažu gysi.

Dėl įtikinimo priešingai - kiekvienas turim laisvą valią rinktis (kalbu bendrai). Jeigu žmogus linkęs tikėti viskuo ką kiti sako ir bandyti "ant savęs" nereikia nei forumo Užtenka kaimynių, bobučių, tetų ir t.t. Manau dalinimasis patirtimi ir informacija sudaro galimybes plėsti savo supratimą ir pasirinkimą.

Gana čia man, lekiu dirbt, nes vakare neužmigsiu

Ir dar vienas Marijaus pabambėjimas.

Šį kart apie tą blaivybės pradžios entuziazmą. Na net nebūtinai net aiški euforija blaivybės pradžioj turi būt, bet tikrai ateina tas momentas kai pasijuntu nugalėjęs alkoholį. Kad problemos nebėr. Tai kas atrodė neįveikiama nesukelia jokio sunkumo: Bičiuliai ir artimieji sužinojo, kad nevartoju ir kad čia ne koks laikinas kaprizas o rimtas reikalas. Žino, gerbia nebesiūlo. O jei kas pasiūlo, be jokių širdies draskymų atsisakau.
Ir pačiam noras nepastebimai dingo. Rytais nebūna jokių blogų savijautų, o puiki energinga nuotaika. Padaru daug reikalų, kuriuos esu seniau užmetęs. Vėl ėmiasi seno hobio, sporto, savišvietos. Prašviesėjo veidas, seniau matę draugai sako, kad pajaunėjau...
Tikrai nebūtinai taip, bet panašiai tikrai bus ir jums. Va šituo momentu alkoholis smogs labai klastingą smūgį. Tartum supratęs, kad paprastesniais būdais mūsų nepaima, atsiūs maždaug tokias mintis:
-žiūrėk man, juk ir nebuvo taip sunku... matyt mano problema nebuvo labai sudėtinga...
-dabar jau žinau ką daryt, jei staiga ateina noras, jai išmokau atsisakyt, įgijau patirties ir laisvai galiu patarti kitiems...
-po tokių baisybių ką esu patyręs, taip pasimokiau ir kai dabar galiu palygint kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar, kad niekas manęs nepastums atgal...

O po jos seks maždaug tokia:
-hmm, gal būt jei mano problema jau išsisprendė ir dabar tapau normaliu žmogum, todėl galiu katu su visais ir pavartot. Žinoma tik minimaliai, tik ypatinga proga. Juk jau viską žinau. Ir net jai vėl kils sunkumas, tai dabar jau žinau ką daryt.
-hmm, reikia imt ir biski biski paragaut. Ne ne tik dėl skonio, gi labai įdomu kokia čia ta nauja gėrimo rūšis. Ne ne, tai jau tikrai ne dėl alkoholio, o grynai iš smalsumo...
-hmm, reiktų imt ir įkalt truputuką. Tiesiog prisiminimui, kokia gi gi ta apgirtimo būsena. Tiesiog prisiminimui ir palyginimui, koks anksčiau buvau kvailas ir kaip dabar viską žinau. Jei atgaivinsiu atmintį, bus lengviau kovot ateityje...

O gal net ir įkalsit kokius 25 gr ko nors tauraus, arba mažą bokaliuką šviesaus gero alaus... ir ... ir nieko! Valio, aš galu kontroliuoti!
Aš pats taip naiviai pasimoviau ant šito bent kelis sykius. Žinoma, jūs gudresni, bet tai tikreiškia, kad jus ir gundys subtiliau. Kiekvienam savo.
Žodžiu likit labai budrūs, net jei viskas ir tvarkytųsi labai puikiai.


Atleiskit senas jau, kartojuosi... čia tam atvejui jai šia tema jau rašyta buvo...

Pasirašau po Marijaus žodžiais. Pas mane išbandyti/išeksperimentuoti visi mano sugalvoti variantai. Finita la comedia visada būdavo  vienoda, gal tik ėjimas iki josios ir laikas būdavo skirtingi.

Marijus rašė:

Ir dar vienas Marijaus pabambėjimas.

Šį kart apie tą blaivybės pradžios entuziazmą. Na net nebūtinai net aiški euforija blaivybės pradžioj turi būt, bet tikrai ateina tas momentas kai pasijuntu nugalėjęs alkoholį. Kad problemos nebėr. Tai kas atrodė neįveikiama nesukelia jokio sunkumo: Bičiuliai ir artimieji sužinojo, kad nevartoju ir kad čia ne koks laikinas kaprizas o rimtas reikalas. Žino, gerbia nebesiūlo. O jei kas pasiūlo, be jokių širdies draskymų atsisakau.
Ir pačiam noras nepastebimai dingo. Rytais nebūna jokių blogų savijautų, o puiki energinga nuotaika. Padaru daug reikalų, kuriuos esu seniau užmetęs. Vėl ėmiasi seno hobio, sporto, savišvietos. Prašviesėjo veidas, seniau matę draugai sako, kad pajaunėjau...
Tikrai nebūtinai taip, bet panašiai tikrai bus ir jums. Va šituo momentu alkoholis smogs labai klastingą smūgį. Tartum supratęs, kad paprastesniais būdais mūsų nepaima, atsiūs maždaug tokias mintis:
-žiūrėk man, juk ir nebuvo taip sunku... matyt mano problema nebuvo labai sudėtinga...
-dabar jau žinau ką daryt, jei staiga ateina noras, jai išmokau atsisakyt, įgijau patirties ir laisvai galiu patarti kitiems...
-po tokių baisybių ką esu patyręs, taip pasimokiau ir kai dabar galiu palygint kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar, kad niekas manęs nepastums atgal...

O po jos seks maždaug tokia:
-hmm, gal būt jei mano problema jau išsisprendė ir dabar tapau normaliu žmogum, todėl galiu katu su visais ir pavartot. Žinoma tik minimaliai, tik ypatinga proga. Juk jau viską žinau. Ir net jai vėl kils sunkumas, tai dabar jau žinau ką daryt.
-hmm, reikia imt ir biski biski paragaut. Ne ne tik dėl skonio, gi labai įdomu kokia čia ta nauja gėrimo rūšis. Ne ne, tai jau tikrai ne dėl alkoholio, o grynai iš smalsumo...
-hmm, reiktų imt ir įkalt truputuką. Tiesiog prisiminimui, kokia gi gi ta apgirtimo būsena. Tiesiog prisiminimui ir palyginimui, koks anksčiau buvau kvailas ir kaip dabar viską žinau. Jei atgaivinsiu atmintį, bus lengviau kovot ateityje...

O gal net ir įkalsit kokius 25 gr ko nors tauraus, arba mažą bokaliuką šviesaus gero alaus... ir ... ir nieko! Valio, aš galu kontroliuoti!
Aš pats taip naiviai pasimoviau ant šito bent kelis sykius. Žinoma, jūs gudresni, bet tai tikreiškia, kad jus ir gundys subtiliau. Kiekvienam savo.
Žodžiu likit labai budrūs, net jei viskas ir tvarkytųsi labai puikiai.


Atleiskit senas jau, kartojuosi... čia tam atvejui jai šia tema jau rašyta buvo...

Čia turbūt man Visą postą užsitraukiau ant savo kurpalio

Marijus rašė:

<...>įgijau patirties ir laisvai galiu patarti kitiems...<...>

Nepatarinėjau, tiesiog kai paklausė, tada dalinausi informacija, kurios forume nebuvo arba ji buvo pasikeitusi.
Du kart per savaitę pas psichologę klausiu: ar nepastebite net menkiausių atkryčio požymių... Matyt per daug reiškiausi. Lendu į savo kiautą.

Veronika rašė:

Nepatarinėjau, tiesiog kai paklausė, tada dalinausi informacija, kurios forume nebuvo arba ji buvo pasikeitusi.
Du kart per savaitę pas psichologę klausiu: ar nepastebite net menkiausių atkryčio požymių... Matyt per daug reiškiausi. Lendu į savo kiautą.

Man atrodo, kad Marijus visai ne tai turėjo omeny...

O už pasidalinimą vertinga informacija didelis dėkui :)

Marijus rašė:

Žinoma, jūs gudresni, bet tai tikreiškia, kad jus ir gundys subtiliau. Kiekvienam savo.
Žodžiu likit labai budrūs, net jei viskas ir tvarkytųsi labai puikiai. .

jau antra tokia mintis šią savaitę mano  gyvenime. Gal, kad gamta tokioj ramioj stadijoj, žydi pirmos gėlės, sėjama viskas..taip ramu, kad net gali atrodyti, kad truputėlį nuobodu. Kuo tvarkingiau galvoj, tuo subtilesnės netvarkos..nors man nelabai tai tinka bendrumoj, bet truputėlį irgi jaučiu, kad yra subtiliau.

pariuke rašė:

man Marijaus parašymai labai tinka. Ir pas mane tokios mintys kai pabūnu keletą mėnesių negėrusi. Prarandu budrumą ir viskas blogai. Patiko.

Dėkui už gerą žodį, Pariuke :)