Būk blaivus!

Pradėjau nuo 17 metų. Per 25 metus buvo visko, bet paskutiniuosius 5 metus gėrimas įgijo pagreitį. Iš pradžių po 3 dienas per savatę, o dabar per paskutinius metus, per mėnesį gal tik kokios 4 dienos "laisvos". Vyną po truputį pakeitė stiprūs gėrimai. Paskutinis pusmetis suvisai... Pirmadienį ryte atsikėliau, vos ant kojų bestovint išpyliau likusį nuo sekmadienio brendį, žiaukčiodama pasižadėjau, kad nebe niekada, o grįždama iš darbo nusipirkau butelį vyno... Antradienį ryte tik atsikėlusi susiradau artimiausius AA. Šiandien buvau ketvirtame susirinkime...

Psichologiškai susirinkimai padeda, bet fiziškai jaučiuosi visiškai blogai.

Ačiū Troja. Taip, ir aš dabar gyvenu visišku autopilotu ir baidausi mašinų. Rašyt paprasčiau, bet kalbėti net su kolegomis vengiu, nes atrodo žodžius tariu nerišliai. Ačiū dievui greit savaitgalis, užsirakinsiu namie su knygomis ir filmais, valerijonu ir jonažolėmis, kaip kažkas čia rašė. Sukąsiu dantis ir bandysiu išlaukti.

Nikita rašė:

Jaučiuosi labai bjauriai... Atmintis apsilpus, galva sunki, rankos dreba, viskas tarsi per apmusijųsį stiklą. Pasidalinkite, kiek jums užtruko, kol dingo fiziniai požymiai? Keturios dienos ar keli mėnesiai? Kaip kovoti su nemiga?

Nenusimink Nikita, organizmas stebėtinai greitai atsistato. Gera savaitė ir viskas grįž į savo vietas ir gyvenimo spalvos atsiras, viskas atsiras. Pati nepajusi, kaip viskas susitvarkys. Labai tave suprantu ir palaikau, man visai nesenai (dar prieš dieną) buvo tokia pat savijauta, „nuo kušetės ant kušetės“ visą dieną..., o mintis tik viena - kaip padaryti pachmielą. Dabar vėl viskas sugrįžo į savo vietas, sugrįž ir pas tave. Savrbiausia LAIKYKIS, nėra kito kelio, reikia kantrybės - tavo atveju laikas geriausias gydytojas.

Sveiki,paskaičiau visų pagirių sindromus,ir prisiminiau savo vieną,bet paskutinį,kai nuvežė,po penkių parų gėrimo, į šplc ir nuėjau valgyti pietų,tai negalėjau nulaikyti šaukšto,rankos drebėjo,net į burną sunkiai pataikyti ėjo,valgyti jau norėjosi,bet niekaip nesisekė,ten kaip kariuomenėje visi prie vieno ilgo stalo,nedrysau pakelti akių,buvo gėda,bet kai pakėliau ir pažiūrėjau į kitus pamačiau kad tokių nepataikančių ne aš vienas,o ir kitiems,kurie ne pirmą dieną,nebuvo idomu,nes visi tai praėjo,net juokas dabar ima,pamenu net dantys nuo šaukšto subarškėjo,ilgai pietavau,paskutinis nuo stalo pakilau,bet iveikiau,su abiem rankom šaukštą ėmiau,ir su viena,bet iveikiau tas dvi dešreles,tai vat tokia linksma ir kartu liūdna istorija,reikia tik laiko,ir viskas praeis,tik taipat reikia imtis didžiuliu pastangų tolimesniam blaiviam gyvenimui,ko ir linkiu.

Sveika Nikita,
Oj man pirma diena būdavo mirtis, kartais širdis rodos vos neiššokdavo, net pora metrų nueiti būdavo sunku galvai neaptemus, kitą kart tik lovoj gulėt išeidavo nes jausmas, kad kūnas nepajudinamas... Tada naktis nemigos, minčių iki išprotėjimo daug - panika. Sekanti diena jau jau gyvesnė, miegoti nusimato max pora valandų ir kitą rytą jau atsiranda gyvybės pojučiai. Siaubingas nuovargis aišku bet pradeda eiti į gerą.
O dėl nemigos... Nepatariu gerti vaistų, nors ir labai norėtųsi eiti lengviausiu keliu. Aš juos vartojau, man vplc juos rašė su didele abejone, bet jau po to paskutinio gėrimo kai pas juos atėjau, nelabai žinojo kaip kitaip ir padėti. Miegui vaistus esu gėrus tik du kart gyvenime, bet abu kart man nepatiko.. Miegot atrodo miegota gerai ir daug, bet jausmas ryte lyg būtų gerta iš vakaro. Galva apsvaigus, kūnas sunkūs lyg kilogramų kas per naktį pridėjo ir svarbiausia negali suprasti ar čia taip dėl vaistų jauties ar dėl abstinencijos, nors iš tiesų viskas ir susideda.
Geriau jei išeis, pabandyk bent su raminančiom žolelių tabletytėm absieiti. Tuomet galėsi stebėti, kas su tavim darosi.
Man per mėnesį būnant blaviai miegas visiškai buvo susitvarkęs. Tik atgėrus po mėnesio dar savaitę vėl einu per tą patį Va jau penkta diena o dar miegasi nekaip, galva vis užeina dar paskaudėt...
Tai va, lengva gali labai nebūti. Nors labai linkiu, kad tau pasisektų. Stiprybės.
P.S susirinkimus jei gali kasdieną lankyk, juolab jei patinka ten ir nusiramini. Tikrai padės ir miegoti ramiau. Aš va savaitę nenuėjau vieną ir turiu rezultatą.

Jo, su tom nemigom, "dežurkėm" tai visi susidurėm. Kai nemiegi visą naktį, o ryte, kai reikia į darbą, tada jau ir užmiegi. Svarbiausia nepamiršti, kad tai laikina, praeis.

Žuvis rašė:

Nikita, nepergyvenk. Abstinencijos sindromas. Po kurio laiko praeis.  Miego sutrikimai, nemiga po užgėrimų dažnas reiškinys. Todėl pirmoji blaivybės diena ir yra pati svarbiausia - kai spyriesi įprastam  potraukio malšinimo būdui. Yra med. priemonių mažinančių tokią būklę, kad pradžioje išlipti būtų lengviau. Laikinai pirmom dienom jos yra veiksmingos. Menu įvairias patirtis su nemiga. Bijojau kreiptis pagalbos, nes nežinojau kas man darosi. Anuomet dar šio forumo nebuvo.

Ir iš tikro....man šiandien irgi antra blaivybės diena. Vakar daktaras paskyrė raminamuju. Ir dienai ir nakčiai. Geriu , esi šiek tiek spangtelėjusi, bet gal net ne nuo to, o kad dar ir peršalusi sloguoju. Vakar gavau tokia info, kad abstinencija tęsiasi iki 10 - 14 dienų. Kai tai praeini reikalingas tolimesnis ir ilgas šios ligos gydymas. Pradžioje(taip patarė) medikamentinis: arba pats geri alkoholiui pasibjaurejima keliančus vaistus (Lideriną) arba leidiesi. Taip vėl atsiranda šansai pratęsti blaivybės periodą. Kaip sako vieniems gal visam gyvenimui, kitiems kelis menesius, todėl man buvo pasiūlyta koduotis medikamentais ir jau po kokių kelių blaivybės mėnesių, kai atsistato fizinės organizmo funkcijos imtis tvarkyti vidų, tai yra išmokti prisitaikyti prie gyvenimo taip, kad nekiltų noro problemas spręsti alkoholio pagalba. Kaipm man seksis būtinai parašysiu. Kol kas esu jau pakišusii savo "labai protingą" ego po spinta ir esu nusprendusi klausyti ką sako medikai.

Naudingi patyrusio AA patarimai žengiantiems pirmus žingsnius. Man labai padėjo.

"Atsipalaiduok.
Teik pirmenybę svarbiausiems dalykams.
Gyvenk šia diena.

… Negerdamas pirmą dieną jaučiausi kaip ir tu. Tą dieną mane labai krėtė. Vos galėjau nulaikyti cigaretę. Iš viso negalėjau valgyti. Miegoti? Pamiršk. Manau pirmąsias kelias naktis tik numigau šiek tiek po kelias valandas. Man prireikė keturių dienų, kad atsigaučiau.

Tačiau kiekvieną kitą dieną po truputį jaučiausi geriau. Protarpiais aš verkiau. Išgyventi trečią dieną man buvo iššūkis. Bet aš išgyvenau ir nuo tada man nebereikia to patirti. Aš labai dėkingas už tai. Atkrytį išgyvena daugelis alkoholikų. Tačiau yra geriau to išvengti. Aš esu blaivas nuo tos pirmosios dienos, taigi dabar jau pustrečių metų. Aš taip ryškiai prisimenu kokios sunkios buvo pirmosios trys dienos.

Ketvirtoji bus kur kas lengvesnė. Bet turi ją išgyventi, o tada jau bus lengviau. Tiesiog užtruks kiek laiko. Aš tikiuosi, kad šiuo metu neturi labai svarbių įsipareigojimų. Geriausia būtų, jeigu galėtum neiti į darbą savaitę ar kelias ir neturėtum kitų įsipareigojimų. Paprastai šeima yra supratinga, jei jie supranta, kad mes siekiame tikslo.

Tiesiog atsipalaiduok. Gerk arbatą ir bandyk valgyti. Kartais padeda saldumynai (– čia kad atstatyti cukraus kiekį kraujuje, kuris paprastai nukrinta baigus vartoti alkoholį). Jeigu nori – rūkyk. Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad galėčiau mesti pačioje pradžioje. Jeigu nori, galėsi mesti po kelių mėnesių. Kaip jau rašiau – pirmenybė svarbiausiems dalykams.

Tu klausei, ar esu išbandęs dar ką nors (klausimas buvo apie atsisakymo nuo alkoholio alternatyvius būdus). Manau, kad daug kartų bandžiau mesti pasikliaudamas valia. Nepasisekė. Kaip sakiau susirinkime, aš galėjau negerti mėnesiais, tačiau negalėjau mesti. Ir kai vėl pradėdavau gerti, kiekvieną kartą buvo vis blogiau. Ir dabar, kai jau pažinau šią ligą, žinau, kad visada taip būna. Alkoholizmas yra progresuojanti liga. Ji palaipsniui stiprėja. Yra dvi galimybės: 1) Pasveikimas; 2) Vienokios ar kitos formos žlugimas nuo alkoholio. Bent jau tokiems alkoholikams kaip aš.

Gerai, kad rašai dienoraštį. Aš irgi rašiau. Noriu tau pasakyti, kad mano istorija jokiu būdu nėra unikali. Po kelių iškentėtų dienų, kai išblaivėjau, viskas pasikeitė. Aš jaučiausi, tarsi išleistas iš kalėjimo. Aš sugebėjau gyventi be alkoholio. Tai buvo naujas, nuostabus gyvenimas. Žinoma, jis buvo pilnas problemų, tačiau ir pilnas džiaugsmo. Aš esu tikras, tą patį patirsi ir tu.

Pradžioje kasdieninis ryšys su kitais alkoholikais yra lemiamas. Me esame čia, kad padėtume vieni kitiems. Tai, kad rašau tau, man taip pat padeda išlikti blaiviu. Galbūt tai padės ir tau.

Dar kelias dienas nebus lengva. Tikrai. Bet tu ištversi."

Paskutinis taisė Nikita (2013-03-10 18:55:57)

Tikrai Tau pritariu

cituoju:alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu,  galvos skausmais, bendru vangumu. Man tai praeitas etapas,niekas kaip ir nebesikartoja,nuotaika tik  keičiasi dažnokai,nieko <prarviomsa> Nikita!

smiltis rašė:

cituoju:alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų dėl to smegenų ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu,  galvos skausmais, bendru vangumu. Man tai praeitas etapas,niekas kaip ir nebesikartoja,nuotaika tik  keičiasi dažnokai,nieko <prarviomsa> Nikita!

Va va. Man tai tas "zvimbimas" galvoje/ausyse nepraeina. Specialistai sako: kraujagyslių susiaurėjimas. Vis laukiu kol "prasivalys". Galvoju - gal kokio santech. tirpalo vamzdžiams valyti įlašinti sau į gėrimus?

Na per pachmielą esu ir dar daugiau visokių dalykų išgėres,ir antpilą nuo rupkės,toks senovinis vaistas yra nuo kai kurių ligų,kai užpili rupkę degtine,ir antpilą nuo kedro riešutų, kai nieko nebelikdavo,o rytas dar toli tai daug kas sueidavo, net sarmata dabar darosi prisiminus,kai pagalvoju dabar nejaugi tai galėjau daryti aš, na kaip sakoma istorijos nesuklastosi.