Būk blaivus!

Va čia tikrai sutiku,kad moralizavimas būtent nuteikia priešingai,kai žmona moralizavo,ir "tašė ant nugaros mietą", vadino pijoku ir tt...,tai būtent ir vėl peisigerdavau,o kai patekau į Švėkšną,ir lankė vos ne kasdiena,ir be jokių moralų,tai nuteikia pozityviai.

Paskutinis taisė skorpionas (2013-01-25 12:41:04)

Labas anna, taip tau būtinai reikia į priklausomybės ligų skyriaus stacionarą,ir kitos išeities tikrai nėra,ir jokia čia gėda ar paslaptis,daug blogiau būti girtu pijoku,negu blaiviu alkoholiku,turi pripažinti sau kad esi alkoholikė,kad sergi nepagydoma liga,ir kelio kitokio nebėra,tik blaivus gyvenimas ves tave į priekį,galiu iš savo patirties pasakyti,kad daug katų sakiau viskas nebegersiu,daugiau nei lašo,o iš to tuščia vieta gaudavosi,o kai gavau pabūti Švėkšnoje,vikas apsivertė aukštyn kojom,ir gyvenimas nušvito,linki utau sisiimti ir kreiptis pagalbos,ir nieko nebelauk,sėkmės tau,tikiu kad rasi savyje jėgų ir stiprybės,jei taip,taves laukia graži ateitis.

Ir tau Troja,ir Artazui,tikrai nei vieno nepamirštame,juk rašiau kad ir visiems kitiems,juk ir Žuvei dar reikia palaikymo,ir man kaip bebūtu,gal Marijui ir Audroniui tai jau nebeaktualu,nors mums paskaitas vedė 16 metų blaivi moteris,bet sakė kai pakvimpa šašlykai,taip užsinoriu alaus šalto,bet žinau ir nepamirštu kuom sergu,tad būkime budrūs,gero savaitgalio visiems,ir nepamirškime,ko negalima pamiršti,kad ir kur bebūtume.

skorpionas rašė:

Ir tau Troja,ir Artazui,tikrai nei vieno nepamirštame,juk rašiau kad ir visiems kitiems,juk ir Žuvei dar reikia palaikymo,ir man kaip bebūtu,gal Marijui ir Audroniui tai jau nebeaktualu
.....

Nu jau nereikia... :) Ko tu manai mes čia forume mirkstam? :)

Tara rašė:

.... Tara Kankinys. :D Sunku negeriančiam alkoholikui gyventi tarp geriančių nealkoholikų. Nieko nepadarysi „korta mesta“, sako ir šuo kariamas pripranta..... tkiuosi tokia savijauta laikina. :)

Galima pagalvoti, kad čia koks pakartų šuniukų forumas :D
Sorry, bet aprėksiu dabar :) Todėl, kad nepofigu, todėl, kad rūpi...
Nemanau, Tara, kad kas pasikeis... Šimtą kartų, spėju, jau taip sakei, kad reikia stot, kad korta mesta, kad šis kartas paskutinis, kad reikia biski dar pakentėt, o tada... O tai kuo šis 101 kartas kitoks? Manau, kad niekuo... Juk vien tik reikalingas pažintis užmezginėji, blatų taip sakant prie blaivybės ieškai, o realių žingsnių nedarai. Tai vienur kreiptis bijai, tai kitur tau netinka, dar kitur lyg ir tinka, bet laiko neturi... Argi netaip?

Paskutinis taisė Marijus (2013-01-26 12:00:03)

anna rašė:

Visada atrodo, kad na jau šitas kartas buvo paskutinis.. Kad daugiau aš jau savęs nebeskriausiu, kai išryto visas kai sužalotas jauties. Pažadi sau kažkur kreiptis, kažką daryti kai tik atsigausi... Bet tada atsigauni ir jautiesi lyg kontroliuotum padėtį. Atidedi kuriam laikui kreipimąsi į specialistus, nes manai na dar pažiūrėsiu kaip man čia seksis pora savaitėlių, ir tada eisiu...
Tik va po savaitės aš ir vėl už galvos užsiėmus ir kaltinu save, kodėl vis dėlto dar nesikreipiau, nes reikia labai rimtos pagalbos.
Aš irgi bijau ir nenoriu tokių priemonių kaip stacionaras.. Nes o jei kas sužinos, pamatys... Bet su kiekviena savaite darosi vis blogiau, pati matau kaip nykstu Ir labai norėčiau dabar, kad pagalbos būčiau kreipusis anksčiau.
Tara, aš irgi nežinau kaip tai dar padarysiu, bet pripažinkim, kad pagalbos reikia... Visada gali būti per vėlu..

Per savo ilgadienius, žiaurokus užgėrimus aš irgi esu pati sau keletą kartų žadėjusi, kad būtinai kreipsiuosi į kažkokią gydymo įstaigą, skirsiu pinigų rimtam gydymuisi, esu skambinusis į privačias klinikas, teiravusis, kokios gydymosi sąlygos. Bet išblaivėjus ir protui pradėjus dirbti adekvačiai, niekaip negalėdavau susitaikyti su tokia kvailyste, kaip kad eiti gydytis nuo veiksmų, kuriuos niekieno neverčiama, pati darau - nuosava ranka pati paimu alkoholio stikliuką ir savo valia jį susipilu į burną. Tada baisiai pasipiktinu, kad eisiu gydytis nežinau nuo ko ir dar už tai mokėsiu didžiausius pinigus. Už tai, kad pati nekelčiau savo rankos prie savo burnos. Tada nutariu, kad didesnio marazmo būt negali, tiesiog nereikia su ta kvaila ranka neimt kvailo stikliuko ir nepilt į kvailą burną ir apsiraminu be jokių gydymų.
Siūlau niekam neimti pavyzdžio iš manęs, o elgtis taip, kaip kiekvienam būtų, ar bus geriau. Nors visiškai man nepriimtinas dalykas yra pvz., anoniminių alkoholikų draugijos, bet pati žinau žmones, kuriuos tie AA sustabdė ir ištraukė iš juodo gėrimo. Todėl, kiekvienam savo, kaip ir man - mano

anna rašė:

Man tai neveikia....
Prieš metus pradėjau stebėti save, stengtis negerti... Net kalendorių buvau užsivedusi, bet kuo daugiau stengiuosi, atrodo tik dar giliau nuklympstu :(
Manau dar čia irgi priklauso kokioj stadijoj esi...

Taip, sesut, šitą reiškinį pastebėjau, kai bandydavau mažinti ar kontruoliuti rūkymą. Kuo labiau stengdavausi ir kreipdavau dėmesį, tuo daugiau surūkydavau...
Tu teisi - kiekvienam savas kelias. Nebūtinai tai kažkokios stadijos, tiesiog mes labai skirtingi.

labas anna, kad tu žinotum kaip tave suprantu,ir manau kad kiekvienas tave supranta,čia esantis,juk visi tai praėjome,visi žadėjome sau ir artimiesiems daug kartų kad jau dabar viskas,ir aš kol neatsidūriau stacionare,pabuvau tik dedynias dienas,bet man to užteko,kad susivokčiau,ir pripažinčiau sau jog esu alkoholikas,ir kad eikia sustoti,kitaip laukia šiukšlynas ir kapai,taipat bijojau kad tik kas nepamatytu,kad kas nesužinotu,o dabar einu galvą iškėles,juk tai mūsų gyvenimas,juk tik mes patys savo gyvenimo kalviai,ir tik mes galime sau padėti,bet rikia tai pripažinti,ir nieko nebijoti,viena moteris sakė net pareiškimą iš darbo buvo parašiusi,kad po gydymo nori išeiti iš darbo,kad gėda buvo nuo draugių,bet darbdavys suprato,ir suplėšė,ir po to jos drugės kreipėsi į ją pačią pagalbos,liko nepasmerkta,o garbėje,tarp draugių,ir dabe,kad atsitiesė,o paskui ir kitiems padėti galėjo,tad nieko nebijok,drasiai ir ryžtingai priimk pagalbą,nueik į konsultacijas,ir pasiprašyk į stacionarą,po mėnesio būsi laimingiausia moteris pasaulyje,ir dėkosi dievui kad apsisprendei ir tai padarei,sėkmės tau.

Man ir jūsų jėgų jau gaila bandant padėti... Atleiskit..

anna rašė:

Man ir jūsų jėgų jau gaila bandant padėti... Atleiskit..

Anna, nedurniuok - daryk drąsiai ką nusprendei - visvien reikės spręsti. Ir nieko nebijok, ir nieko nesygėdyk - tfū ant visų. Čia yra tavo gyvenymas ir neprivalai niekam ataskaitų davinėti. Kai atsitiesi (o kitaip ir nebūna, jei žmogus to nori) - įgausi "antrą kvėpavimą". Svarbiausia nepasiduoti ir не падать духом! Jei reikia kokios pagalbos, kreipkis nesigėdink - viskas kas mano jėgose.

Aš labai to tikiuosi....
Visi kas lankosi čia, nors gal ir neparašo, lankosi ne be priežasties turbūt jau. Todėl gelbekitės visi kol nevėlu. Patarimas iš visos širdies... Jei atrodo, kad tai laikina, kad galit būti ir negėrę...Tai labai laikina, net nepastebi kaip greitai viskas pradeda ristis... Ir niekada negalima sakyti, kad "man taip nenutiks". Aš dar dabar negaliu patikėti, kad vat man ėmė taip ir nutiko. O blogėja tai tiesiog savaitėm nebe mėnesiais... Naiviai galvojau, kad man psicjhologas padės, nes reikia man dūšią tik išlieti.. O nepraėjo mėnuo ir aš jau bijau, kad stacionaras man gali nebepadėti.
Niekas nelaukit stebuklo, tokie nenutinka... Darykit išvadas dabar kol dar nevėlu. Niekam nelinkiu to ką patiriu dabar. Sėkmės.

Tikiuos... Nebegaliu taip.

Joo ta mintis "o gal dar" ir pakišo koją šį kartą nes buvo svarbi ale proga, kai jau senai buvo suplanuota už ją pakelti taurę na tai su pykčiu į tą taurę žiūrėdama ir išgėriau. Na tam vakarui kaip ir viskas gerai atrodė. Daugiau nebereikėjo. Bet už tai kitą dieną kita proga netikėtai atsirado ir jau buvo daugiau taurių
O savęs man tai labai gaila. Bet gal ne tiek dėl to, kad nebegalėsiu gerti (jau praėjo tas etapas). O ir man niekada neatrodė gražu kai moteris kiloja stikliuką. Man gaila, kas liko iš mano gyvenimo, ką sau padariau... Ir tada ateina momentas, kai pasidaro niekas nebesvarbu. Bet taip visiškai niekas ir tada jau nebematau prasmės kodėl turėčiau pasakyti sau ne. Dėl to man taip ir baisu. Nes o jei vėl tas momentas ateis, kai prarasiu visą motyvaciją... Baisu.