Būk blaivus!

Sveiki, aš taip pat esu alkoholikė. Supratau tai gal pries metus, kai nei dienos nebegalėdavau ištverti be vyno taurės, kuri butinai pasibaigdavo visu buteliu. Gerai jausdavausi gerdama viena namie, sedėdama prieš kompiuterį, su balto ar raudono vyno buteliu ir pora pakelių cigarečių. Prieš mėnesį mane paliko mano sužadėtinis, su kuriuo jau ir gyvenome kartu. Jis negeriantis ir jam nusibodo matyti mane visada tokią. O aš net ir tada gėriau, verkiau, žudytis troškau, supratau, kad mano psichika jau paveikta ir be pašalinių pagalbos nebegaliu išlipti iš tos bedugnės. Vakar pasakiau stop ! Šiandien pirma diena be alkoholio ir be rūkalų. Man labai blogai, ne fiziškai, o psichologiškai, jaučiu, kad esu tarsi ant išprotėjimo ribos, esu tikras nervų kamuolys. Ir maldauju Dievo, kad suteiktų man jėgų ištverti visa tai. Šią akimirką nenoriu nieko kito, kaip eiti ir nusipirkti savo litrą vyno ir pakelį cigarečių. Tik jei jau paslysiu ir šįkart, nebesugebėsiu vėl sustoti.... Mano intensyvaus gėrimo stažas 6 metai....

Sveika prisijungus, laisve. Smagu, kad esi su mumis ir ieškai išeities, pataikei ten kur reikia. Jei pasisekė mums, tai kodėl neturėtų pasisekti ir tau. Laikykis, iškęsti tą pirmąją dieną sunku, bet reikia, niekas kitas už tave to padaryti negali. Beje, jei jau labai blogai bus, tai vieną priklausomybę dar pasilaikyk, mesti rūkyti dar spėsi... Neįkalbinėju, tik pagalvojau, kad pats tikrai nebūčiau sugebėjęs iškart abu dalykus mesti.

Ir aš negalėjau be vyno, o dabar jau mėnuo laikausi negėrusi. Skaitau ir bendrauju forume. Ir pati stengiuosi. Tikrai labai padeda. Pati labai labai stenkis Laisve ir gyvenimas pagerės. Būsi laisva nuo alkoholio.

Sveiki,esu Indrė.Kodėl čia esu?Tiesa sakant net nežinau.Gal tai noras padėti man mielam žmogui.Tik vis galvoju ar tikrai verta.Visą gyvenimą vengiau geriančių.Tiesiog jų bijojau nuo pat vaikystės,po ilgų penkerių gyvenimo metų su geriančiu ir smurtaujančiu patėviu.
Perskaičiau ko gero visą esančią info internete apie alkoholizmą.Atrodo protas suvokia,kad laukia labai ilgas ir sunkus ,,darbas'',protas klausia ar tikrai man to reikia...Bet tuo pačiu jis klausia ,,o kas dar padės jam,jei ne tu?Kas dar jam padės,jei ir tu nusisuksi,jei ir tu pasmerksi ir nusivilsi...''
Nežinau nuo ko pradėti...Su tuo žmogumi negyvenu.Žinau šiuo metu tik tiek,kad prasidėjo daugiadienės...Penkta para...

P.s.parašiau,perskaičiau ir nusišypsojau-net dvelkia mano pasimetimu

Smiltis123 rašė:

Sveiki,esu Indrė.Kodėl čia esu?Tiesa sakant net nežinau.Gal tai noras padėti man mielam žmogui.<...>

Sveika, Smiltis123, smagu, kad prisijungei prie mūsų :) Padėti mielam žmogui, labai šaunus noras ir poelgis, tik, kai kalbama apie alkoholizmą, reikėtų suprasti jog pernelyg peršama pagalba gali būti priimta netgi priešiškai. Tokie jau mes alkoholikai esam, daugiausiai nuo mūsų kenčia artimiausi ir labiausiai norintis mums padėti žmonės. Taigi, nepersistenk su gelbėjimu, bet būk pasiruošusi padėti, jei jos bus paprašyta...

Kažkaip smagiai pasijutau,kad buvo sureaguota į mano šiokį tokį prisistatymą Labai ačiū
Suprantu,kad laukia labai sunkus ir ilgas kelias...Ką tik grįžau iš ten,kur (nežinau kaip tai tiksliai vadinasi-buvau ten pirmą kartą gyvenime)stato lašelines ir pan.Pasirodo viskas kur kas rimčiau,nei galėjau pagalvoti.Užgeriama kas mėnesį,maximum kas pusantro.Buvau tikra,kad negeriama bent keturi mėnesiai,bet pasirodo neįvertinau savo savaitės atostogų ir kelių dienų komandiruotėje...Džiugu,kad kažkokiu mistiniu būdu iki tos įstaigos šiandien nuvažiavo pats...
Aš tikrai nežadu įkyriai siūlyti savo pagalbos,gailėti,užjausti ir pan-nei aš nei aplinka dėl to nekalta..Aiškiai suvokiu,kad galiu stotis ant ausų,daužyti galvą į sieną-nieko nepasieksiu-žmogus turi užsinorėti pats nevergauti alkoholiui...
Tiesiog nežinau nuo ko reikia pradėti...

P.s.o kas link mano vardo-nesuku sau dėl to galvos...Neturiu ko slėpti.Kad tik tokios gyvenime būtų bėdos...

Audronis rašė:

Smiltis123 rašė:

Sveiki,esu Indrė.Kodėl čia esu?Tiesa sakant net nežinau.Gal tai noras padėti man mielam žmogui.<...>

Sveika, Smiltis123, smagu, kad prisijungei prie mūsų Padėti mielam žmogui, labai šaunus noras ir poelgis, tik, kai kalbama apie alkoholizmą, reikėtų suprasti jog pernelyg peršama pagalba gali būti priimta netgi priešiškai. Tokie jau mes alkoholikai esam, daugiausiai nuo mūsų kenčia artimiausi ir labiausiai norintis mums padėti žmonės. Taigi, nepersistenk su gelbėjimu, bet būk pasiruošusi padėti, jei jos bus paprašyta...

Audroni,ačiū Jums labai už tai,kad sureaguojat į mano rašliavas
Rašiau,kad nežinau nuo ko pradėti.Bet sugalvojau:)Antra diena kaip vaikštom į kursus pagal Šičko metodą.
Jei kam bus įdomu-mielai pasidalinsiu,nes lankau kartu.

Girdėjau apie jį grupė maniau jau nėra , tikrai parašyk , kaip ten. Gal ką ir sudomins.

Sveiki,
L.keistai pasijutau, žinojau jūsų forumą, bet taip teoriškai keletą žmonių asmeniškai pažystu, bet kažkaip ir nebuvau čia niekada ir net mintyse neturėjau,kartais būna, energija nukreipta kažkur kitur, kad kai kurie dalykai nėra aktyvioj atminty ir viskas...skaitinėjau seniau ir miglotai žinojau apie S.O.S, bet kai l.nereikia  tai ir nesigilinau.
Vakar driogst susidėjo daug dalykų į vieną krūvą, kad ėmiau aktyviau kuistis informacijoje, ieškoti ir atsiradau čia. Bet man taip kažkaip net galvoj netilpo, kad būtent čia sutiksiu matytus žmones    Ir tai l. malonu. Audroni, Marijau mes esame pažystami. Gal ir nėra kitiems svarbu, bet man buvo svarbu pasakyti.
O papasakoti savo gyvenimo istoriją esu linkus, tik gal reikia kad susistovėtų emocijos ir apsitrinčiau kažkaip ar dar reikia pagalvoti.  Jeigu trumpai, esu tos kartos kam 25-35m, nemažai laiko esu buvus AA draugijoje, bet daugiau nebegaliu ir net kalbėti apie tai nenoriu, nes esu pykčio rutulys.  Negeriu kokius šešerius metus, su vienos valandos nuslydimu prieš trejetą metų. Laikas bėga ir aš pagavau save beesant vienai su savo priklausomybe už interneto ribų. Bet kaip būna man dažnai jei ko neturiu ir širdies neskauda, bet jei jau imu vystyti tą mintį kad neturiu, tai imu jausti stoką su kuria realiai dar nežinau kaip būti. Internetinėj erdvėj turiu šiokią tokią patirtį, kaip padėti sau, ty leisti reikšti jausmus, kažkaip truputėlį toj šviesoj juos suprasti, bet tai nėra jau taip gerai ir gražums skaitantiems, nes turi išliekamą vertę tai kas buvo spontaniška švelnai tariant.....Todėl gyvo veiksmo ilgesys ėmė stipriai reikštis. Tiekos.

Ahoy, Egle! Aš ir žiūriu, kad raidės tavo poste kažkokios pažįstamos... :D

Jo ,jo, sesut, buvom susitikę pakely į blaivybę :D Fain, kad čia apsireiškei!

sveiki visiems ir visoms...taip jau atsitiko,kad siandien ir as cia prie jusu prisijungiau...negalvojau,kad ateis ta diena,bet kaip matot esu cia.skaitau si foruma jau sesta diena t.y. sesta mano blaivumo diena,nes tik dabar isejau is to pragaro kuri turejau pastarasias penkias dienas.nesiplesiu,nes kaip matau cia prisistatymo vieta...taip,kad cia busiu antonimu,man 34 metai, ir kuo toliau,o jau dabar visiskai isitikinau,kad esu alkoholikas uazkimbantis kartas nuo karto ant juodu daugiadieniu ir neseniai visiskai isitikines,kad niekada neismoksiu gerti saikingai...tuo esu tikras ir pasiruoses stoti i kova su alkoholiu,ir pazinti blaivybes pasauli.bukime kartu!   

Sveikas prisijungęs

antonimas rašė:

<...> pasiruoses stoti i kova su alkoholiu,ir pazinti blaivybes pasauli.bukime kartu!   

Man su kovom sunkiai sekėsi. Daug jėgų reikia, galiausiai vistiek prakišdavau. Man siekti blaivybės ir smagiau ir lengviau