Būk blaivus!

Kaip tik artėjant šventėms sunerimau,pradėjau galvoti....., vengiu bet kokių pasisedėjimų kur yra buteliukas,bet čia šventė,kurioje turiu dalyvauti,žinau,kad negersiu,bet galvoju,kaip jausiuosi,nenoriu ir tie kurie išgeria,kad jaustusi nepatogiai,tokia graži šventė,o prisidyrbau su savo gėrimu,net jos bijau:(

Audronis rašė:

smiltis rašė:

O aš manau,kad tau jo ir nebereikia,reikalingas esi čia,kad padėti besikabinantiems  blaivybės kelio,paskatinti ,pamokyti,esi jau išbrides iš  to liūno,lieka tik  toliau gyventi be skaitliuko:)

Skaitiklis jau gerai rodo, jei dar kokios nesąmonės nepradės skaičiuoti

smiltis, tavo skaitiklis labai solidžiai atrodo, nereikia čia kuklintis Manau, kad pradedantiesiems dar ieškantiems kelio į blaivybę, tavo skaičiukai ir žodžiai daug priimtinesni, nei kažkokio veikėjo, kuris per tiek metų tikriausiai šnapso skonį pamiršo, ir išvis greičiausiai jam jau stogas pavažiavęs

bet pajusi tą skonį kaip kitą dieną atsikeli balivus jokių galvos skausmų jokių padarytų nesąmoniųo ką galvoji kad jau taip bus sunku atsilaikyt visai ne

buvo pripratę,kad kominė būdavau šventėi tik ipusėjus,nors daug kas nematydavo,tik turbūt keli žmonės negeriantys,tokios jau tos Kalėdos mūsų giminės rate ,kad švenčia,tai švenčia,yra kurie tik iš visų metų geria tik tą kalėdų dieną  iki nulūžimo:)tai praėjusiai metais negėriau,jau išmėginau,bet ta vidinė būsena drasko mane,širdį skauda,kad nebemoku laukti kalėdų stebuklo,džiaugtis ta švente,vis asocijuojasi su gėrimu,man liūdna,kad  sušikau sau gyvenima. Nors ir negeriu pasekmes ir dabar jaučiu ,be to galvoju apie savo vyrą ,jis ir šiuo metu negeria,bet jam tereikia atsisėst  ir pamatyt stikliuką, viskas toliau galiu kalbėtis su angelais ,kablys po pirmo stikliuko ateina pas jį.Visi įtikinėja -kas gi čia tokio juk šventės,tegul žmogus atsipalaiduoja(garantuotai savaitei,o gal dviems)apie problemas nepasakoju niekam,tik mano artimiausi žmonės žino.Gerdavom su vyru abu,aš net į parduotuvę neidavau, išvis nesirodydavau žmonėse,nors... matyt buvo visokių kartų ir ištikrūju buvo, nes neseniai viena moteris mano mamai pasakė,ar tiesa,kad tavo dukra smarkiai geria?nors aš jau buvau nustojusi,tai vat vadinasi to nepaslėpsiParašiau ir lengviau pasidarėAčiu visiems už palaikymą,kartais tikrai to labai reikia!

Audronis rašė:

Nesirūpink tuo, kaip jausis kiti dėl to, kad negeri. Tai jų problema, kad jie geria, o ne tavo, kodėl tau dėl to turėtų būti nepatogu? Juk nedarai jokio nusikaltimo, nieko neįžeidi, nieko neskaudini... Manau, kad visiems bus visiškai tas pats geri tu ar negeri, nors ne, jei jie žino, kad turi bėdų su alkoholiu, jie tikrai jausis geriau jei negersi

Aš ir kai prisimenu nemėgstu savęs tokios,baisi būdavau,prikurdavau tokių istorijų,kad ryte pati netikėdavau,kad aš galėjau tokias nesąmones kalbėt,žodžiu visiškas atitrūkimas  nuo realybės.Džiaugiuos,kad negeriu,bet matyt ir ilgai gėriau,kad blaivus gyvenimas taptu tikrove.Vis  skamba man toks eileraštukas:)
paprygunja strekoza
Leto krasnoje propelo
Oglinuca neuspela
Kak zima katit v glaza,
net už dnei tex svetlyh bolė
kak pod každym jei kustkom
byl gotov i stol i dom,...gale eilėraščio geriausias sakinys:TY VSIO PELA? ETA DELA,TAK IDI ŽE PAPLIAŠI.Kažkodėl norisi sau pritaikyti:)

Rita64 rašė:

Visada bus žmonių, kurie pasidžiaugs galėdami pasakyti apie kažką, kad jis geria. Gal būt pas jį artimųjų tarpe toks yra, tai- lyg ir palengvėjimas, kad ne pas jį vieną tokia problema.
Manęs irgi nepaleidžia blogi prisiminimai iš  prisigėrimų, šaltas prakaitas išmuša, kai pagalvoju.
Bet stengiuosi nukreipt mintis kažkur kitur, kad ir į kažkokią gražią vietą, kurioje nebuvau, bet mačiau kinofilme.
Juk svarbiausia, kad esam blaivūs šiandien, galim kontroliuot savo laiką, elgesį, ir tai yra svarbiausia. O kiti pašnekės ir pamirš. Taip jau yra  ant svieto....

Rita64 rašė:

Nei ten reikia taikyt, nei tu taikyk.
Praeities nepakeisi, nors ir kaip norėtum.
Džiaukis šia diena.

Būtent ,reik džiaugtis šia diena , o nesidaryt į praeitį , o dėl giminės , man taip pat buvo pirmais metais niekas neskambino , nekvietė , šiuo momentu viskas pasikeitė priprato prie mano negėrimo pasikviečia pakalbam, reik pašvenčiam be alkoholio, tikrai reik džiuoktis šia diena.

Va , būtent laikas geriausias gydytojas.

Nematau nieko blogo,kad moterys yra atsidavusios šeimai,geriau nei geriančios,o  be to manau,kad tarp tų vyras- darbas galėjo būt hobis,kad ir šokinėjimas su parašiutu iš lėktuvo,daug adrenalino gauni tikrai :)nebeteisinu iš vis alkoholio buvimo savo gyvenime,greičiau smerkiu,o susimastau apie tai ne kasdien ir ne kasdien galvoju apie tai,kai liūdna tai ir parašau,tokia žmogaus prigimtis,kartais atrodo žvaigždėm sninga,kartais  akmenimis,šiandien žiūrinėjau  kalėdinius senelius ,buvo gera:) 

Troja rašė:

O aš tai kažkaip savęs dėl praeities neėdu. Na, pašiurpsta oda kartais, kai atsimenu kokius adrenalininius įvykius, pasistebiu, kaip aš čia gyva likau po jų, bet praeitis, kokia ji bebuvo, ji visa - mano. Ir dar dažnai pagalvoju, kad jei nebūtų viso to vykę, kas mano gyvenime vyko geriant, tai tas vargšas mano gyvenimas būtų buvęs labai jau nuobodus ir bespalvis Nepasakyčiau, kad pavydžiu toms moterims, kurios nugyvena labai "teisingą" gyvenimą: namai-darbas-vaikai-vyras. Kažko trūksta... O gal net daugiau, nei kažko

Sutinku su tavimi:)

žvejys rašė:

Dabar tikslas vienas palaikykim vienas kita , kad nereiktų grysti prie alkoholio.

Sveikinu nezinau su pirmu blaivybės mėnesiu! Sėkmės tau ir stiprybės, nepasiduok pagundom, toliau lengviau bus joms atsispirti ir tikiu, kad viskas pavyks :)

žvejys rašė:

Pavydžiu , kam pasiseka nuo pirmos minutės ,sukaupti tiek daug metų blaivybės.

Ir aš

Kažkaip liūdnoka niekas nenori bendrauti, visiems geri.

žvejys rašė:

Pavydžiu , kam pasiseka nuo pirmos minutės ,sukaupti tiek daug metų blaivybės.

Blaivybė ne prizas,Teleloto nelaimėsi.Tik savo valios pastangomis ir didžiuliu noru gali ją turėti.Tai apsišarvuokit kantrybe ir žingsnis po žingsnelio keliaukime kartu priekį.Vienas iš blaivybės palaikymo principų-padėk blaivėti kitam,tuo pačiu blaivėsi ir pats.Tik pirmyn.