Būk blaivus!

Sveiki, chebra. Kaip laikotės? Pasijungiu čia kone kasdien, paskaitau. O parašyti neturiu ką, nebeliko minčių. Jausmai gyvenimui, kurių ir taip buvo tik trupiniai, pamažu blėsta. Buvau kelis mėn blaiviam stovyje, bet turbūt vienintelis skirtumas tarp blaivaus ir neblaivaus stovio - tai fizinis diskomfortas. Metai bėga, vienatvė ir beprasmybė tik auga. Jei anksčiau jaunam būdavo kažkokia geresnio gyvenimo perspektyva, tai artėjant 40 mečiui tu pamatai, kad ta perspektyva, kuri galbūt buvo tavo vienintelė gyvenimo viltis, nyksta. Ir ne pamažu nyksta. O sparčiai, kaip tirpstanis sniegas pavasarį. Blaivam išbūti vis sunkiau dėl minėto vienatvės ir beprasmybės jausmo. Kažkada su Pasiklydusiu forume esam kalbėję, kad jei sulauksim 40 ties tai bus kosmosas. Nežinau, Pasiklydes gal ir sulaukė. O man dar keletas metų liko. Labai išsamiai pasidomėjau išėjimo iš pasaulio būdais. Po ilgų nagrinėjimų, išsirinkau vieną būdą. Jei nebegalėsiu kentėti, išeisiu. Tyliai, be patoso, be atsisveikinimo laiškų. Jei nepasijungsiu čia kokius metus, tai matyt būsiu įvykdęs savo planą.
Šiap nesu blogas žmogus. Tik per gyyvenimą daug prikaupiau nusivylimo, pykčio, nuoskaudų. Ačiū tiems, kas supratot mane. Ką aš iš tikro mylėjau ir myliu, tai pajūrio gamtą, pušynus, miško kvapą, jūrą, žuvėdras, gaivų vėją, smėlį.

Nežinau, antonimai, va parašiau kas gulėjo ant širdies, išsiverkiau, išsimiegojau, pavaikščiojau grynam ore ir geriau pasidarė. Gal tik to ir tereikėjo. Gyvenam toliau.

antonimas rašė:

nu  jo gyvenam toliau...;)gal vienatvės jausmas mane kankina mažiau,bet beprasmybės jausmas mane taip pat dažnai aplanko,beje ir man liko dar keli metai iki 40:D gal čia toks tarpsnis,o gal ir ne...nerandu iki šiol tos prasmės,savo pašaukimo ir pan. nežinau kas man patinka,kas nepatinka...daug kas greitai atsibosta ko imuosi...dar vis atrodo,kad kai vartodavau alkoholį tas beprasmybės jausmas mane rečiau aplankydavo,kaip bebūtų keista...

visi iškilę klausimai būdavo paskandinami aluje ar kitame gėrime todėl jie ir nekamuodavo, nes aplamai visos geros ir blogos žinios vienodai būdavo priimamos - arba gerdavau iš džiaugsmo, arba iš skausmo


kažkas yra pasakęs, kad jei iškilo klausimas ką aš čia veikiu šioje žemėje, kokia mano paskirtis it t.t., tai jau pirmas žingsnis dvasiniame tobulėjime taip , kad, antonimai, tu gerame kelyje, nes nemaža dalis žmonių apie tai niekada nesusimąstė

su artėjančiu pusmečiu tave

Ačiū, Audroni
Ateina ketvirtos blaivios Šv. Velykos, kažkaip šiandien pagalvojau, mistinė pradžia buvo - prisikėlimas

Nida rašė:

Veronika, sveikinu

Ačiū, Nidūlička, ne už kalnų tavo dveji

Pasmalsausiu, o Aukodeita yra forumiečių įmonė? Ji lyg kolektyviniuose soduose randasi, lyg garažų masyvuose...

Vilke,kaip tu?

antonimai, kaip laikais?

Egle13 rašė:

Nida, kaip tau sekasi?

na tiesiog kelionė po vynuogynus padarė savo - nesusilaikiau neparagavus taurė vyno priminė anuos laikus atsirišo liežuvis, aplinka nusidažė švelnia minkšta spalva

ir tenka būti sąžininga tiek prieš save, tiek prieš kitus skaičiuosime dienas vėl nuo pradžių

Egle13 rašė:

Bet, Nidute, gal per daug nepakenkė? O kaip tas sugrįžęs jausmas? Labai patrauklus buvo?

naudos jokios nesuteikė tik priminė kokia plona riba iki žingsnio atgal buvo karšta, tai apsvaigimas buvo staigus, pajutau kaip liežuvis šiek tiek pintis pradėjo euforijos nepatyriau - gal kiekis buvo per mažas, bet noras išgert dar grįžo labai staigiai ir kamuoja iki šiol

kipšas tuoj sušnibždėjo, kad jau gal ir kitą kartą taurę gali leisti sau minčių spiečiai galvoje kaip save pateisint   jaučiuosi kaip ant peilio ašmenų - į kurią pusę nukrisiu vienas dievas težino

Merginos, kokios jūs stiprios, žaviuosi

Nida tvirta, ji tikrai nulips nuo peilio ašmenų... ji tikrai yra  tvirta
o aš jaučiu jaučiuosi ignoruojama, sakau tiesiai.
nors esu vos gyva...