Būk blaivus!

Pariuke sukirsi pirmos dienos sveikinimų rekordus (jei toki yra) , na įsižeisk, pajuokavau. Jau geriau gyvent laisvai ir sąžiningai , ar netaip Pariuke. Paragavai , na ir kas , bet savį to paslėpus nenešioji.
Tai va šį karta reiškiu gilia užuojauta visiems esantiems nesąžiningiems su savimi.

Bebras rašė:

Prajuokinot su ta pikčiuviene Vot ne taip ir senai tas kvietkas nešiau. Tarp kitko nesu visai stuobrys, palepinu ir be jokios progos gėlėmis saviškę. Tik paskutiniais kartais ji jau ir gėles sudirbinėt pradėjo - tipo tas negerai, anas negerai. Plati tema.
Dabar apie meilę sau. Nelabai suprantu kas tai per dalykas. Aš galvoju, kad būtent pijokai ir yra didžiausi savimylos ir šioje vietoje jau nėra kur tobulėti. Kitas dalykas yra toks, kad tarpusavio santykiuose turbūt nebūna vieno šimtu procentų kalto partnerio. Negaliu nei savęs kaltinti nei jos. Galiu tik prisitaikyti. O prisitaikyti vis dar sunkiai sekasi nors jau bėga penkti metai su tuo žmogumi.

Sutinku,kad 100 proc.vieno kaltės nebuna.O apie meilę sau,tai kaip tik alkoholikai daugiausiai saves negerbia ir nemyli pildami į save nuodus.Jie turi daug nesveiko egoizmo.Mylėt save,tai jaust save.Turi butinai mokintis būti ČIA IR DABAR.Uzbrauk visas buvusias nuoskaudas,susikoncentruoti į savo emocijas.Mylėti save,tai nesmerkti saves,o palaikyti,priimti save tokį,koks esi,rupintis savim-neleisti,kad uzvaldytų blogos mintys,galvoti apie save tik pozityviai,veikti kas tau miela.Tu pats sau brangiausias zmogus ,tai ir elgis su savim pagarbiai.Pradek skaityt savipagalbos knygas,viena is jų rekomenduočiau:
Louse L.Hay
''Pamilk save ir būk laimingas''
Tiesiog nesėdek savo skausme ir visokiam negatyve,o ieškok išeitį

bent jau tuo galiu pasigirti, kad esu tikrai sąžininga ir ne tik šiame reikale

Pumputis rašė:

Ar galimą alkoholizmą visiškai ir negrįžtamai išgydyti pakeitus mitybą (pvz. žaliavalgyste) ?

Pumputi, į tavo šį klausimą jei ir gali kas atsakyti, tai tiktai biochemija, bet tiktai jau, toli gražu, ne psichiatrija, kuri apie maisto produktus ir jų savybes net neturėtų imtis atsakinėti

Pumputis rašė:

Troja rašė:

Pumputis rašė:

Ar galimą alkoholizmą visiškai ir negrįžtamai išgydyti pakeitus mitybą (pvz. žaliavalgyste) ?

Pumputi, į tavo šį klausimą jei ir gali kas atsakyti, tai tiktai biochemija, bet tiktai jau, toli gražu, ne psichiatrija, kuri apie maisto produktus ir jų savybes net neturėtų imtis atsakinėti

Klausimas buvo apie alkoholizmo kaip ligos gydymą ir mane bei manau kitus forumo dalyvius tenkina medicinos psichologės atsakymas.

Klausimas tavo buvo ne apie ”alkoholizmo kaip ligos gydymą“, o „Ar galimą alkoholizmą visiškai ir negrįžtamai išgydyti pakeitus mitybą (pvz. Žaliavalgyste)?“. Klausti psichologo apie ligos gydymą mityba – žaliavalgyste yra juokinga ir naivu, nes tai yra chemikų, biologų, biochemikų ir endokrinologų sritis. O psichologui atsakinėti į visiškai ne savo srities klausimą yra neprofesionalu ir manau, nelabai leistina. Juolab, kad profesionalus psichologas turėtų palaikyti kliento iniciatyvą naujovių paieškose, o ne kaip kirviu nukirsti visas motyvacijas. Atkreipk dėmesį, kad pas psichologą eina ne pacientai, o klientai, todėl apie fizinio kūno ligų gydymą – ne tuo adresu.

Pumputis rašė:

Troja rašė:

Pumputis rašė:

Ar galimą alkoholizmą visiškai ir negrįžtamai išgydyti pakeitus mitybą (pvz. žaliavalgyste) ?

Pumputi, į tavo šį klausimą jei ir gali kas atsakyti, tai tiktai biochemija, bet tiktai jau, toli gražu, ne psichiatrija, kuri apie maisto produktus ir jų savybes net neturėtų imtis atsakinėti :D :D :D

Klausimas buvo apie alkoholizmo kaip ligos gydymą ir mane bei manau kitus forumo dalyvius tenkina medicinos psichologės atsakymas.

Pumputi, klausimas buvo labai korektiškas, vietoje, laiku ir teisingu adresu. Kaip ir atsakymas. Dėkui.

Šiaip ir mokyklos laikais ir intensyvaus gėrimo laiku , visad jaučiau kad esu ne tose vėžėse. Mokykloje mokiausi stengiausi būt geriausiu ir gerų pažymių , bet būdavo nusivylimas , nesisegdavo , iš kitos pusės kai mano atžala pradėjo eit į tapačia kaimo mokykla supratau , kad tai yra priklausoma nuo tėvų užimamos padėties kolūkio laiku , nors kolūkių jau nėr daugiau nei dvidešimt metų , bet kaime tai perduodama iš kartos į kartą , jei kolūkį seneliai buvo kažkokie "specialistai ", kad ir partiniai tai jų anūkai jau aukštesnės kastos, žiauru bet tokia realybė, todėl nedvejodamas tik į artimesnį miestą. Gėrimo laiku visad jaučiau kad esu ne ten , reik liaut tuos išgėrimus "su reikiamais žmonėmis" , kad reik keist ir būt savimi. Gėrimas man buvo nebėgimas , ne kažko skandinimas , jis man buvo tik labai skanus maisto produktas , nuo kurio nulžti. Gerdamas buvau kone ne profesorius mokantis kelias užsienio kalbas, mokančio dirbt ir valdyt kolektyva , galinčio patart visais gyvenimo atvejais, na karočia superiniu būt. Prasiblaives supratau , kad tai kvailas gyvenimo būdas ir ne man , reik kuo greičiau keist , reik tapti savimi . Kad ir čia blaivybės forume aš nemokinu , kaip dažnai mane supranta nors iš kitos pusės tai dar mano ankstesnio gyvenimo atgarsiai, aš tik parašau tai ką aš taikau ir man tinka. Kas liečia būti savimi dabar esu atsipalaidaves esu tuo kuo norėjau , tik gal esu emociškai pervargęs ar jau senyn nepakeliu didelės įtampos.

mano galva suaugusiam žmogui emksperimentai su įvairia literatūra "žalingumo" požiūriu, nėra taip dramatiškai kaip vaikui. Aš tai vadinu savo patirtį su knygom (berods ir Luiza Hey buvo ) tiesiog patirtim.
Bet galiu papasakot vaikystės patirtį. Vasarodavau kaime pas senelius tai šimtas procentų. Ir turėjom tokią kaimynę vyresnio amžiaus moteris, labai geras žmogus, na aišku aš nepažystu, bet man ji buvo gera, kai nusibosdavo jaunėliai berniukai, eidavau pas ją, paklausyt istorijų apie dievą, pabūt kartu milžinškam sode, pabūt jų name..Kaimynė buvo super religingas žmogus gal pagal to meto standartus davaka. Ir neužilgo iš to žmogaus namų šalia mano lovos atsirado įvairios nedidukės religinio pobūdžio knygutės, maldaknygės. Kaip dabar atsimenu,vieną įpatingą palikusią gilias ir įvairiapuses pasekmes vaizduotėj. "Šventosios Teresėlės gyvenimas" ..ten pilna tokios jau mistinės patirties, kančios, saviplakos, apokaliptinių pasakojimų, mirusiųjų prisikėlimų. Aš vaikas neturėdamas jokios religinės patirties ir žmogaus kuris būtų apsiėmęs paaiškint kas tai yra, skaičiau tą knygą...ir mano vaizduotė piešdavo įvairius vaizdinius tiek kad naktį miegant su močiute bijodavau nueiti pasisioti viena (visgi mirusiųjų prisikėlimai..) keldavau močiutę, bet gailėdavau ją kelti, nes sunkiai dirbo, vargo ir net aš vaikas matydavau kaip jai sunku, tada aš arba nugalėdavau savo baimę arba kentėdavau iki apalpimo..Ar tai žala?..well..gal, bet tai mane suformavo tokia kokia esu dabar, greičiau pats įbridęs į vandenį, greičiau išbrisi...gal galima nuskęsti? griečiausiai yra toks variantas...

katyte rašė:

Atsirenku tai,ko man šią akimirką reikia...Tiesiog jaučia širdis:-)
Šiaip jei rekomenduoja man kompetetingi asmenys.
Kaip nusprendžiau, kad gana gert,pradėjau ieškot literatūros apie priklausomybes.. pradėjus domėtis priklausomybem, supratau,kad negera neužtenka,kad reikia ir asmeninius santykius remontuoti..normalių asmeninių santykių nebus,jei "neturėsiu savęs".
Ar sutinki Marijau?

:) Nepagaunu su kuo čia turėčiau sutikti ar nesutikti.
Na, natūralu, kad moteriškės renkasi labiau intuityviai negu racionaliai. Nieko tame blogo nei gero nėra, tiesiog taip yra. Todėl moteriški ir vyriškiai keliai į tą patį tikslą skiriasi. Tik aišku to suabsoliutint nereikia. :)

Labai puiku kad domiesi, kad giliniesi. Tai gera pradžia, šansas pakeisti kai ką savo gyvenime, jei tik nepasiliksi vien tik tuose skaitymuose ir tik domėjimuose.

Taip santykiai, jausmai labai labai svarbu :)
Bet tai svarbu kiekvienam, o mums prie viso šito dar ir mesti gerti reikia. O čia vien teorijos nepadės.

Aha Į Šaolino vienuolyną, be bilieto atgal, nuolankumo pasimokyti... Turbūt po savaitės iššliaužčiau keliais namo...

Tai aš ir neskatinu vien skaityti, bet siūlau paskaityti ir pritaikyt kas tinka sau.

žvejys rašė:

Kokį Tibetą , pas kokius vienuolius , pas mane viena kita darbinga ranka nepamaišys ir pamedituot galėsit ir patalkavot.

Žvejuk tik viena ranka? o kita ką?