Būk blaivus!

Troja rašė:

Tara rašė:

Veronika rašė:

Na, jei rimtai, tai mes visos moterys burtininkės Ane?

Gali būti, aš senai Trojos noriu paklausti dėl šluotos tik vis kažkaip nesiryžtu vis nepatogu...

Tara, pagrindinis dalykas yra ne šluota, o juodas katinas Šiuolaikinės raganos šluotomis nesinaudoja, yra pažangesnių metodų

Pavyzdžiui, jos gali lakstyti juodais golfais

Tara rašė:

Žinau miško galią ne prasčiau už tave, aš ten daug laiko praleidžiu, tik kartais "sugrįžti" sunku būna.

Ne prasčiau, bet skirtingai

žvejys rašė:

"Ambulatorinė " minesota kas tai plačiau Veronika, o gal be reikalo , gal tai jau yra forume.

Bent kiek esu skaičius, forume apie tai nėra.
Kaune darys intensyvų 28 dienų Minesotos kursą vakarais, žmonėms patogiu laiku, po darbo, kad nereikėtų (arba kas negali) "užsidaryt". Anksčiau, tokie kursai vykdavo, beje pažįstu vieną moterį, kuri juos praėjus jau devynioliktus blaivius metus skaičiuoja
Kai sužinosiu smulkesnę info, būtinai parašysiu.

Tara rašė:

Jeigu atsiranda nerimas, to nerimo turi būti priežastis - reiškia kažką nepadarei, ar blogai / rizikingai padarei ar ruošiesi blogai / rizikingai daryti. Gal būt prasiskaičiavai ir padarei klaidą, bet čia pataisoma, ieškai kito sprendimo ir visada randi – kartais geresnį, kartais prastesnį.  Žvejį esi darbštus žmogus, tik daugiau įdarbink galvą, tikrai rasi visus atsakymus. Mano draugas sakydavo: „kojas dėk ant pagalvės, o galva tegul galvoja“.

Tara, o jeigu tie dalykai jau išstumti į pasąmonę? Tikiesi pats juos iš ten išsikrapštyti? Priežastis, ką padarei negerai, gali žmogui atrodyti visai normalus veiksmas... Vien galvojimo neužtenka... Kartais iš psichologo gali gaut taip į kaktą (čia perkeltine prasme) kad situacija, kurią piešeisi rožinėm spalvom pasirodys visai kitoj šviesoj. Esmė tame, kad kelią turi susirast pats, o ne psichologas tau turi pirštu parodyt.

Tara rašė:

žvejys rašė:

"Ambulatorinė " minesota kas tai plačiau Veronika, o gal be reikalo , gal tai jau yra forume.
Šiaip suintrigavai Tara su tais Bernelių užeiga, sakai paveikė per psichologus.

Ne tai norėjau pasakyti, psichologas tave nuramins, nuglostys nes toks jo darbas, jeigu moki pinigus tikiesi teigiamo rezultato. Iš psich. gauni atsakymus kokie tave tenkina / nuramina, bet neišsprendžia tavo problemų – psich. tavęs niekada nekritikuoja, nepriekaištauja. Nerimas kaip šeštas pojūtis, intuityviai jauti kad kažkas ne taip, kaip fizinis skausmas, kuris signalizuoja kad kažkas negerai su kūnu. Intuityviai jauti kad kažką reikia keisti, bet po psich. konsultacijos nusiramini – čia labai apgaulinga. Jeigu atsiranda nerimas, to nerimo turi būti priežastis - reiškia kažką nepadarei, ar blogai / rizikingai padarei ar ruošiesi blogai / rizikingai daryti. Gal būt prasiskaičiavai ir padarei klaidą, bet čia pataisoma, ieškai kito sprendimo ir visada randi – kartais geresnį, kartais prastesnį.  Žvejį esi darbštus žmogus, tik daugiau įdarbink galvą, tikrai rasi visus atsakymus. Mano draugas sakydavo: „kojas dėk ant pagalvės, o galva tegul galvoja“.
Man keista, kada žmonės derina savo veiksmus su horoskopo „prognozėmis“ arba nori sužinoti savo ateitį. Ateitį turi kurti pats: su pelnais, nuostoliais, nusivylimais, pakilimais, klaidomis...  užgėrimais...
Psichiatras pacientui: „hmmm... sakote mokesčius valstybei mokate su džiaugsmu ir kaip senai tai prasidėjo?“

Tara, tu suplaki profesionalius psichologus ir horoskopus į vieną katilą dėl to kad ištikro nematai skirtumo? Tipo visi jie tik babkes plęšia...
O gal darai ta sąmoningai, norėdamas suniekint šį kelią ir parodyt, kad yra teisingesnis ir nemokamas? :D

Marijus rašė:

Tara, tu suplaki profesionalius psichologus ir horoskopus į vieną katilą dėl to kad ištikro nematai skirtumo? Tipo visi jie tik babkes plęšia...
O gal darai ta sąmoningai, norėdamas suniekint šį kelią ir parodyt, kad yra teisingesnis ir nemokamas?

Neturiu tikslo kažką niekinti  ar aukštinti, tiesiog dalinuosi  savo asmenine patirtimi. Besibaigiant kodui, jaučiau, kad artėja diena „X“. Po profesionalaus psichologo (baigusio mokslus)  konsultacijos, SEKANČIĄ DIENĄ UŽGĖRIAU, užgėriau juodai, kaip ir visada užgerdavau pasibaigus kodui. Nors labai tikėjausi, kad po PROFESIONALIOS  konsultacijos bus kitaip...
Sumodeliuokime eilinę situaciją, kuri nutinka kiekvieną dieną. Tarkime, pagauname „žioplį“ ir sudaužom keletą automobilių ir labai lengvai sužalojame keletą keleivių. Rezultate stresas, draudimo pretenzijos ir išpūstos gydymo sąskaitos ir būrys  nukentėjusių, kurie  pasiruošę tave sudraskyti. Geriame 100 ir nusiraminame, padėtis sušvelnėja. Kadangi šiuos „vaistus“ žinome, todėl einame pas psichologą, kuris mus nuramina, nuglosto,  paaiškina, kad viskas pataisoma / atlyginama, nereikia taip pergyventi – viskas bus gerai. Jeigu kreipiamės į burtininkus, raganas, ekstrasensus, magus: pirmiausia jie nuima giminės prakeiksmą, duoda užkalbėtą amuletą (imunitetą nuo autoįvykių) ir būtinai išpranašauja laimingą ateitį. Nueiname į AA, šie turi maldą, beje labai prasmingą: „***** suteik man ramybės susitaikyti su tuo ko negaliu pakeisti ir drąsos keisti ką galiu pakeisti.....“. Kad būtų ramiau aplankome bažnyčią, ten sužinome: melskis ir būsi išganytas.
Pabandykime apibendrinti: iš principo visi jie teikė psichologinę pagalbą, visi stengėsi padėti, nuraminti, visi be išimties įtikinėjo kad viskas bus gerai. Tai kuo jie tada skiriasi, kas beje ne taip ir svarbu, jeigu jų pagalba šiuo atveju  buvo veiksminga???

Gerai pagalvojęs supranti, kad tai eilinis autoįvykis kuris gali nutikti bet kam ir suvoki, kad turi tik finansinius nuostolius kuriuos reikia minimizuoti. Tada kreipiesi į advokatą kuris vienintelis (iš čia išvardintų) gerai žino civilinį kodeksą ir imasi REALIŲ VEIKSMŲ.

Aš noriu pasakyti:  jeigu pats nesprendi savo problemų – tada (kokia bebūtų situacija) nepadės niekas, nei psichologai, nei burtininkai, nei AA, nei Visagalis Dievas....   ir ne kainoje esmė, investicijos į savo blaivybę duoda didžiausius dividendus.

Tara rašė:

<...>Po profesionalaus psichologo (baigusio mokslus)  konsultacijos, SEKANČIĄ DIENĄ UŽGĖRIAU, užgėriau juodai, kaip ir visada užgerdavau pasibaigus kodui. Nors labai tikėjausi, kad po PROFESIONALIOS  konsultacijos bus kitaip... :(<...>

Ir ką tai rodo? Tik tai, kad tau netiko toks būdas, arba tu pats dar nenorėjai nustoti gerti. Tik tiek, daugiau nieko... Tikėjaisi, kad už pinigus viską padarys kiti, o tu patenkintas gyvensi toliau nieko nekeisdamas ir net piršto nepajudindamas dėl savo blaivybės. O kiek yra tokių, kurie išėję iš tavo aukštinamo AA susirinkimo žygiuoja tiesiai į artimiausią tašką? Kiek tokių, kurie drebėdami laukia Minesotos pabaigos, kad pagaliau galėtų ramiai įkalti? O kiek net nelaukiančių pabaigos ir organizuojančių tiesiog ten?

Taip pat pasidalinsiu asmeninę patirtimi. Neveiksmingų, babkes traukiančių psichiatrų dėka buvau blaivus virš metų, kai pirmą kartą apsilankiau AA susirinkime. Išėjęs iš susirinkimo, supratau, jog jei dar tik ieškočiau pagalbos, tai iškart, net nelaukęs sekančios dienos, eičiau ir prisigerčiau. Praėjus keliolikai metų nuo to laiko – tik dar labiau įsitikinau, kad pataikiau ten kur reikia, nes jei pradžioje bučiau atvėręs AA grupės duris, dar ilgai nebūčiau išsikapstęs.

Kiekvienam savo. Jei kažkam sekasi lankantis pas psichiatrus ar psichologus – puiku, jei lankant AA – puiku, jei geriant peroksidą – puiku... Tik nereikia užsiciklinti ir į klausimą „Kiek dabar valandų?“ atsakinėti „Aš tai lankau AA, o dabar yra...“

P.S. Tai, kaip ten su Bernelių užeiga ir psichologais?

Tara rašė:

............
Pabandykime apibendrinti: iš principo visi jie teikė psichologinę pagalbą, visi stengėsi padėti, nuraminti, visi be išimties įtikinėjo kad viskas bus gerai. Tai kuo jie tada skiriasi, kas beje ne taip ir svarbu, jeigu jų pagalba šiuo atveju  buvo veiksminga???
........

Ok apibendrinkim. Tavo išvardinti kai kurie pagalbos būdai skiriasi iš esmės, bet nenoriu dabar į tai gilintis nes esmė ne juose, o tame kas į jais bando pasinaudoti.

Jei žmogus ateina, nusipirkti blaivybės kaip į maksimą, ir pasirinkinėja tartp įvairių siūlančių jam pagalbą žmones kaip tarp bulvinių čipsų rūšių toje pačioje maksimoje, tai ir gauna tai ko norėjo - blizgantį pakelį su š... vertu turiniu. Iš esmės, jis nori kad jam ten čponk ir padarytų stebuklą ir, kaip, racionalus praktiškas žmogus, nori kad tai būtų greita efektinga ir pigu. O svarbia, kad kas kitas (na tas pasamdytasis specas, ar dievas) už jį viską atliktų.

Iš pradžių tas pakelio blizgumas suveikia, bet trumpam.
Tada yra du variantai:
-arba jis toliau tęs tą patį ir galų gale nusivils...
-arba galų gale teiksis pats pajudinti savo užpakalį kai supras, kad kai kuriuos dalykus turi padaryti pats. Tada jis turi didelį šansą.

Va čia ir yra skirtumas, Tara. Esmė ne būduose, o tavo paties požiūryje ir veiksmuose. :)

Marijus rašė:

Esmė ne būduose, o tavo paties požiūryje ir veiksmuose.

Būten tai ir noriu paskyti !

Tara rašė:

Pratesiu, savo ASMENINĘ  nuomonę apie profesionalę psichologiją. Pagrindinis psichologo tikslas pakeisti paciento pasaulėžiūrą , tiksliau pakeisti mastymą..........)

Nu vamzdis...
nežinau pas kokį "psichologą" tu buvai patekęs, bet mastymo ir pasaulėžiūros pakeitimas yra totalitarinės sektos pagrindinis tikslas, tik jau ne psichologo.

Nelabai matau prasmės diskutuoti toliau, pateikti argumentai formuoja išvadą, kad yra vientelis teisingas kelias - profesionali psichoterapija.

Jeronimas rašė:

Jeigu LABAI,LABAI,LABAI nori mesti gert ir turi motyvaciją,tai padeda ir psichologai,ir AA,ir pats nelabasis.

Vat, vat aukso žodžiai. Aš jau senokai galvojau apie tai, ar nesukūrus mums dar vienos temos apie motyvaciją apsisprendus lipti / lipant / išlipus iš šito mėšlo. Aš sau po naują motyvą surandu ko ne kasdien. Ką kolegos mąstot apie tokią idėją ? Kadangi esu labai egoistiška asmenybė, pirmiausiai galvoju apie naudą sau , bet manau, kad tai galėtų padėti ir kitiems skaitantiems ir rašantiems čia (na, kad ir nugvelbti ir sau prisitaikyti svetimą motyvą).