Būk blaivus!

Kai lankiau klubą buvo užsiminta apie atkrytį, bet lyg ir nebuvo stipriai akcentuojama, kaip su juo kovoti :( Teorinės medžiagos yra pačiame forume SOS temoje. Suprantu, kad daugiau naudos yra iš tikros patirties, bet tikslių receptų tam nėra, nes kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.

Pats aš blaivybės pradžioje labai pasinėriau į darbus, nesukau sau galvos dėl visokių atkryčių, paprasčiausiai stengiausi išsilaikyti neužgėręs ir vis bandžiau įsisąmoninti, kad niekada negalėsiu gerti. O vėliau viskas kažkaip įsisuko, gyvenimas judėjo į priekį, viskas po truputi keitėsi (aš taip pat) ir tiek :) Gal aš ir neteisus, bet manau, kad kuo mažiau galvoji, kad  „va, atsėlina atkrytis“, tuo lengviau gyvenasi...

Zuvis rašė:

Siūlau pasidalinti patirtimis kaip efektyviausiai tvarkytis su atkryčiu. Kaip elgtis užėjus dideliam norui išgert. Kaip neutralizuoti pakitusią depresyvią nuotaiką. Gal kas subtiliau galėtų paatvirauti, kokios dvasinės pasekmės per atkrytį užgėrus. Tema plati. Prašau, pasidalinkime mintimis, asmeniniais potyriais.

Tikrai gera tema!
Tik tu čia labai jau plačiai užklausei: ir noras išgert, ir depresūcos, ir nuotaikų kaitos... Tikrai nebūtinai tie dalykai turi būti susiję su gėrimu... Pas anoniminiai alkoholikus atkryčio tema labai išvystyta ir tai puiku, bet dažnai iš to išsipučiamas baubas, ypač paviršutiniškai ar diletantiškai nagrinėjant...
Pabandysiu pasipasakoti vėliau, nes dabar truputį darbai spaudžia :)

Zuvis rašė:

Man po išpuoselėto mėnesio blaivybės nekas buvo...Su dvasinėm pagyriom tai košmaras kaip sielograuža užsiiminėjau... Gėda, kaltė... Viskas kai susidėjo. Pati nepastebėjau kaip vėl besiraminant įklimpau.  Ypač sunku buvo po kiekvieno užgėrimo išlipti dvasiškai. Kūnas tai kūnas...Trys dienos, penkios - ir vėl kirminas primena apie malonę užuovėją... Savaitė, dvi.... O, jau ir mėnuo. Lyg noras kartais atsiranda, tačiau pasveriu, ar toks kaip anksčiau -ne... Ne toks. Tik va, senokai negėriau - vėl ta kvaila pagunda. Na, šiai dienai aš blaiva ir tai mane džiugina.

Nesuprantu kas tos dvasinės pagirios... ar sausos. Čia kažkas turbūt iš AA ar minesotininkų teorijų?
Priskaitęs ir prisiklausęs apie tai esu, bet kažkaip nu nelabai man aišku...

Dėkui Marijau, Audroni. Užuominų užmečiau palengvint rašančiojo ''kryptį''. Nes vienam fiziologinės kančios svarbesnės, kitam - psichologinės. Vien žodžio nepakanka ''atkritau''. Manau, yra įvairių patirčių.
Aš vieną iš tariamų priežasčių menu nusivilimą. Mane išrašė iš detokso, o aš prašiausi, kad dar savaitę palaikytų, kad įsitvirtinčiau (kartais daro išimtis reikalui esant ir dar savaitę palieka).
Išėjau - ir nuvariau į kabaką - įkaliau 40gr. O tas 40gr - suktas kiekis, netikęs gurkšnis. Vieno per mažai... Viskas šuniop... Atsigaivaliojau ir vėl mėnesį savo pastangom švariai gyvenau, turėdama didelį norą išgerti... Dar didesnį - negu iki to 40gr.

Dar iš inercijos parašysiu, kad man visada įtarimą kelia AA naudojamas žodis "atkrytis". Manau, kad jis parinktas visai netinkamai. Suprasčiau atkrytį, kai žmogus sirgo plaučių uždegimu, ar kokia tuberkulioze, neišsigydė iki galo ir atkrito su visokiom komplikacijom. O koks čia atkrytis pas alkoholiką? Juk jam ne dėl kažkokių aplinkybių tas "atkrytis", o todėl, kad jis pats savo ranka susipylė į save alkoholio. Tai joks čia atkrytis, o paprasčiausias išgėrimas su užgėrimu arba be jo.

Blaivybės periode užsiduodu tempą. Atsiranda įsipareigojimai, planai, nori nenori turi sukti galvą, klausimų daugybė. Naujos mintys išstumia blogus prisiminimus, pradedi gyventi sąlyginai „naują“ gyvenimą. Garą „nuleidžiu“ aktyviai gamtoje, bet užgėrimų neišvengiu, galiu brėžti sinusoidę. Du trys mėnesiai blaivybės ir prasideda: dvi trys dienos „apšilimas“, dvi trys „juodai“, dvi trys alus, dar pora dienų „viskas iš rankų krenta“. Kuo daugiau „prisicirkinu“ tuo ilgesnis balivybės periodas. Neturiu netgi sau atsakymo kodėl, taip atsitinka, gal tiesiog būtina iškrova, kuri sukelia didelį stresą?  Žinai Žuviau esi šaunuolė, forume prasisukai kaip vėjas. Atkrytis / užgėrimas, ko gero pati aktualiausia tema, kodėl grįžtame atgal, jeigu džiaugiamės blaivybe?

Marijus rašė:

Taip kad mano galva čia, Tara, kalbi ne apie blaivybę ir atkryčius...

Gal tuomet - Epizodiniai užgėrimai?  Aš manau, jei žmogus nusprendžia nebevartoti, tačiau kas kelis mėn užgeria - tai yra pasikartojantys atkryčiai ( dar slidinejimais vadinami). Tačiau jei nieko nenusprendžia - tipo - ''kol kas negersiu, o kaip bus - taip'' - tuomet  pasikeičia stilius gerimo ir tampa epizodiniu (pasikartojančiu) maratoniniu (daugiadienės su kuliminacija ) užgerimu.

O gal tiesiog: "Gėrimu su pertraukomis" ?

Marijus rašė:

Tara, nepažįstu tavęs, galiu visai nepataikyti, tad prašau neįsižeist jei taip atsitiks.. Bet mano galva kelių mėnesių pertraukos gėrime, ar net pusmečio ir daugiau tai jokia blaivybė... Sakau todėl kad kažkas panašaus ir man buvo. Jau kažkur rašiau kad labai ilgą laiką gėriau tartum su užtrauktu rankiniu stabdžiu... Vis metinėdavau, pradėjinėjau naują gyvenimą tai nuo kokio prisidirbimo, tai nuo kokio įsimintino įvykio, tai šiaip - nuo pirmadienio. Buvo pavykę ir ilgesnių pertraukų padaryt. Beje, jos labai klaidino, va atrodė, galiu sustot, išsilaikyt, galiu kontroliuoti... Dabar esu įsitikinęs, kad tai tiesiog toks mano gėrimo būdas buvo, jis spėju tarp specialistų ir apibūdinimą, ir pavadinimą, ir mokslinį paaiškinimą turi.

o tai kas ta blaivybė? klausiu rimtai, nes be paaiškinimų net ir kelių metų negėrimas neturėtų būti taip vadinamas, o būtų tik gėrimas su ilga pertrauka

Bimcius rašė:

....
na, nebūtinai turi būti daugiadienės. Esu patyręs, kad būna ir vienadienės, su savaitės, dviejų ar ilgesne pertrauka. Daugiadienėse (ir dar su kulminacija) neteko dalyvauti. Minesotos psichologė pasakė, kad jei taip, tai aš joks ne alkoholikas. Kaip tai ne, jei net tos vienadienės trukdė man dirbti, vykdyti įsipareigojimus, nes prasidėdavo ryte...

ir mano gėrimui netiko tie tipiniai apibrėžimai. Nu ir ką..? Kažkaip nebesuku dėl to sau galvos. O ta minesota nėra šventa karvė, ir ten dirba kartais klystantys žmonės; antra vertus tą atsakymą čia numetei ištrauktą iš konteksto, ta psichologė galėjo omenyja turėti ką kita.

Bimcius rašė:

....
o tai kas ta blaivybė? klausiu rimtai, nes be paaiškinimų net ir kelių metų negėrimas neturėtų būti taip vadinamas, o būtų tik gėrimas su ilga pertrauka

Nežinau kaip paaiškint kas ta blaivybė... Čia galvotesnio reikia tiems apibrėžimams, bet aiškiai jaučiu skirtumą tarp dabartinės būsenos ir tų pertraukų kurios būdavo anksčiau. Ir ne vien dėl sauso periodo ilgumo. Kažkas iš esmės kitaip
Kartais tiek daug dėmesio skiriama apibrėžimams skiriama, kad pasprunka reikalo esmė... Čia kaip tam anekdote, kur paaiškinta kodėl teologai nepatenka į dangų. Jie užuot paprasčiausiai įėję pro rojaus vartus , stovi ir ginčijasi kaip teisingiau tai padaryti.

Marijus rašė:

Tara rašė:

Marijus rašė:

O gal tiesiog: "Gėrimu su pertraukomis" ?

Marijau neerzink...., pas mane "sausos"pagirios.....

Tara, jei tave kamuoja "sausos pagirios" vartok daug "sausų skysčių"...

OK, pasiūlymas priimtas:)

Tara rašė:

...
Blaivybę nesunku apibrėžti, man tai: pilnavertis gyvenimas navartojant alkoholio.  Jeigu blaivybę papildo atkryčiai / užgėrimai, tai logiška: blaivas gyvenimas nėra pilnavertis? Kitaip, aš negaliu paaiškinti užgėrimų priežasties.

Pilnavertė blaivybė papildyta atkyčių ir užgėrimų ..!? Kažkoks kukumaku... Čia kaip kaip ta žuvis antro šviežumo... Argi taip būna?
Kažkur čia nesusikalbam... :)